Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-27 · Administracinė byla Nr. A-143-157-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-27
Bylos Nr.
A-143-157-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
Advokatai
Arvydas Balčius
Kategorijos
  • 11.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 157/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.6.4; 58 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant atsakovo atstovei Erikai Mažeikaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 5 – 6), kurį patikslino (b. l. 3 – 4), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2007 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. S-148-(A(G)-202) bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. rugsėjo 28 d. raštą (sprendimą) Nr. A51-19048-(3.3-PD-4.) ir įpareigoti atsakovą pakartotinai užsakyti turto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su veranda (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 101,52 kv. m, tūris 306 kub. m, užstatymo plotas 117 kv. m, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūris 98 kub. m, užstatymo plotas 44 kv. m, viralinės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūris 55 kub. m, užstatymo plotas 26 kv. m, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūris 78 kub. m, užstatymo plotas 41 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą, prieš tai dėl turto vertinimo susitarus su ja, arba nustatyti tinkamą ir jos interesus atitinkančią išvardinto nekilnojamojo turto rinkos vertę.

Pareiškėja nurodė, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į tėvo turėtą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso kitam asmeniui. Teigė, jog nebuvo informuota apie nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertės patikslinimo laiką ir mano, kad 220 000 Lt turto įvertinimo dydis yra per mažas. Pareiškėja pažymėjo, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo vadovautasi 1997 m. nekilnojamojo turto duomenimis, o pagal Lietuvos statistinius duomenis nekilnojamojo turto vertė augo, ginčo statinio vertė siekia apie 1 000 000 Lt. Nurodė, kad turto vertinimo pažymoje nurodyti nustatyti pastatų dydžiai neatitinka jų faktinės būklės, parinktas neteisingas ir nepagrįstas turto vertinimo metodas, palyginta per mažai pirkimo – pardavimo sandorių. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pateiktos spalvotos nuotraukos padarytos nedarbo dieną – šeštadienį. Atsakovas nesiėmė visų galimų veiksmų dėl faktinės gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu vertės nustatymo. Skundžiamu sprendimu netinkamai taikyti Civilinio kodekso (toliau – CK) XII, XIII, XIV skyriai, todėl sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas paruošti prekę pardavimui tinkamai. Be to, netinkamai taikytas ir išaiškintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 18 punktas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 21 – 24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2007 m. balandžio 5 d. gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą patikslinti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Atsižvelgdamas į šį prašymą, užsakė šio nekilnojamojo turto rinkos vertės patikslinimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) atliko šią užduotį ir 2007 m. gegužės 16 d. pateikė turto vertės nustatymo pažymą Nr. VZ-269(2007/05), kurioje nurodė, kad vertinamo turto vertė yra 220 000 Lt. 2007 m. gegužės 23 d. raštu Nr. A51-9314(3.3-PD-4.) apie atliktą vertinimą informavo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją. Be to, 2007 m. rugpjūčio 23 d. gavo V. P. prašymą dėl pakartotinio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo. Į šį prašymą atsakė skundžiamu 2007 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. A51-19048-(3.3-PD-4.), nurodydamas, kad teisinio pagrindo užsakyti pakartotinį turto vertinimą nėra. Pažymėjo, kad pareiškėja, teigdama, jog klaidingai buvo vertinti pastatų plotai, prieš tai turi įstatymų nustatyta tvarka paneigti nekilnojamojo turto registre esančius įrašus. Nekilnojamojo turto vertintojai rinkos vertės nustatymą atliko pagal teisingus ir nenuginčytus duomenis. Teigė, jog Metodikoje neįtvirtinta nuostata, kad apžiūrint turtą turto savininko dalyvavimas yra būtinas. Buvo lyginti 24 panašių objektų pirkimo – pardavimo sandoriai. Pagal Metodikos 23 punktą, rekomenduojama taikyti palyginamosios vertės metodą, todėl vertintojai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, apžiūrėjo turtą. Pabrėžė, jog poilsio diena iš gegužės 5 d., šeštadienio, buvo perkelta į balandžio 30 d., pirmadienį, todėl fotonuotraukos darytos gegužės 5 d. – darbo dieną. Nekilnojamojo turto vertinimo pažymos 4 puslapyje 7 punkte pateikta išvada dėl turto vertės, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos konjunktūros sąlygas (duomenys neskelbtini), vertinamų pastatų lokalizaciją, susisiekimo galimybes, įrangą, būklę (1999 m.) ir kitus, vertei turinčius įtakos faktorius, vertinamų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta valstybės garantijų vykdymui, vertinimo dieną (2007 m. gegužės 16 d.) yra 220 000 Lt, todėl buvo įvertintos visos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę. Pažymėjo, kad su pareiškėja nėra sudaręs pirkimo – pardavimo sutarties ar kitokio sandorio, todėl visiškai nėra aišku, kodėl pareiškėja teigė, kad netinkamai taikyti CK XII, XIII, XIV skyriai. Pareiškėją ir jį sieja ne civiliniai, bet administraciniai santykiai, nes turto vertinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalis, todėl taikyti CK normas nėra pagrindo. Pareiškėja nenurodė konkrečių teisės aktų pažeidimų, taip pat nepateikė įrodymų, kad pažeidimai būtų padaryti, teigdama, kad priimant skundžiamą aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Net neaišku, ar apie atsakovo, ar apie Komisijos sprendimą kalbama. Pabrėžė, kad nesutinka su pareiškėjos reikalavimu įpareigoti jį pakartotinai užsakyti turto vertinimo paslaugas, tačiau ne iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, bet iš pareiškėjos pasirinkto vertintojo, arba nustatyti jos nurodytą nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, nes jis rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybėje nėra darbuotojų, kurie turėtų kvalifikacinį turto vertintojo pažymėjimą, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, skelbė viešąjį pirkimą, kurio laimėtoju buvo pripažintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas. Teigė, jog neturi teisės užsakyti valstybės išperkamų gyvenamųjų patalpų vertinimų iš kitų turto vertinimo paslaugas teikiančių įmonių ar organizacijų. Išperkamo turto vertės negalima nustatyti neatlikus turto vertinimo. Pažymėjo, kad Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė V. P. skundą, tuo pripažindama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas pakartotinai patikslinti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertę yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 96 – 97) su skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad turto vertinimas atliktas teisėtai ir pagrįstai. Argumentų, pagrindžiančių šio vertinimo neteisingumą, jo prieštaravimą turto vertinimą reglamentuojančioms teisės normoms, pareiškėja nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu (b. l. 137 – 140) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 30-98 atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nustatydamas, kad už jį yra atlyginama perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį butą (duomenys neskelbtini). 2007 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymas patikslinti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Atsižvelgdama į šį prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija užsakė minėto nekilnojamojo turto rinkos vertės patikslinimą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atliko vertinimą ir 2007 m. gegužės 16 d. pateikė turto vertės nustatymo pažymą Nr. VZ-269(2007/05), kurioje nurodė, kad vertinamo turto vertė yra 220 000 Lt. 2007 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjos atstovė V. P. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl pakartotinio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo. Į šį prašymą buvo atsakyta skundžiamu 2007 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. A51-19048-(3.3-PD-4.), nurodant, kad teisinio pagrindo užsakyti pakartotinį turto vertinimą nėra. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus 2007 m. balandžio 16 d. užsakymą Nr. A51-6745(18.3-TD-3.) VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viralinės (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertės patikslinimą pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrai. Minėtieji statiniai įvertinti pagal 1999 m. būklę (šio turto vertinimas buvo atliktas 1999 m. spalio 7 d., nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. G99/10-143), darant prielaidą, kad gyvenamojo namo, pagalbinių statinių būklė nuo 1999 m. nepakito. Vertė nustatyta panaudojant lyginamosios (pardavimų kainos analogų) vertės metodą. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. VZ-269(2007/05) parengta 2007 m. gegužės 16 d., kurioje nustatyta, kad atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos konjunktūros sąlygas (duomenys neskelbtini), vertinamų statinių lokalizaciją, susisiekimo galimybes, įrangos būklę (1999 m.) ir kitus, lemiančius faktorius, nurodytų statinių vertė, nustatyta valstybės garantijų vykdymui, vertinimo dieną – 2007 m. gegužės 16 d., yra 220 000 Lt. Išsamus minėtų statinių vertinimo aprašymas pateiktas ataskaitoje Nr. VZ-269(2007/05). Teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 86 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1455 1.2, 1.4 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ 2.3 punktu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą patikslinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Atsakovas viešojo pirkimo būdu parinko turto vertintoją – VĮ Registrų centro Vilniaus filialą. Iš atsakovui pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. VZ-269 (2007/05) matyti, kad šis nekilnojamasis turtas buvo vertintas laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Pareiškėjos teiginiai, kad turto vertė nustatyta neteisingai, yra grindžiami prielaidomis. Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti. Turto vertinimas atliktas teisėtai ir pagrįstai. Argumentų, pagrindžiančių šio vertinimo neteisingumą, jo prieštaravimą turto vertinimą reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms, pareiškėja nepateikė.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 143 – 144) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas išnagrinėjo bylą esant jos ir jos atstovo advokato Arvydo Balčiaus prašymui atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui dėl advokato užimtumo kitoje byloje. Teismas sprendime nepasisakė dėl šio prašymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 87 str. 3 d. 1 p.). Kadangi nebuvo patenkintas prašymas, negalėjo pateikti įrodymų, užduoti klausimų, pakviesti liudytojų.

2. Vertintojai pažymoje netinkamai nurodė paminėtų statinių matmenis, todėl nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė neatitinka faktinių statinių dydžių. Teismui neatidėjus bylos nagrinėjimo, negalėjo realizuoti prašymo teismui vykti į ginčo vietą ir įvertinti namo būklę.

3. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pateiktos spalvotos nuotraukos padarytos nedarbo dieną – šeštadienį.

4. Nebuvo kviečiama vertinant turtą, parinktas neteisingas ir nepagrįstas turto vertinimo metodas, palyginta per mažai pirkimo – pardavimo sandorių (Metodikos 18, 22, 26 p.).

5. Priimant skundžiamą sprendimą buvo vadovautasi 1997 m. nekilnojamojo turto duomenimis, o pagal Lietuvos statistinius duomenis nekilnojamojo turto vertė augo, ginčo statinio vertė siekia apie 1 000 000 Lt.

6. Netinkamai taikytos CK XII, XIII, XIV skyrių normos, nes nesilaikyta sandoriui sudaryti būtinų ir imperatyvių taisyklių.

7. Netinkamai taikyti ir išaiškinti Metodikos 18 punktas, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 86 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1455 1.2, 1.4 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 2.3 punktas, aiškinant šias teisės normas atsakovo naudai.

8. Būtina pavesti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui patikrinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) realią būklę ir surašyti pažymą, tada nebekils jokių abejonių, kad turto vertinimas atliktas 30 procentų esamų patalpų vertės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 149 – 153) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas pagrįstai priėmė sprendimą neatidėti bylos nagrinėjimo ir bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 80 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 246 str. 1 d.). Pareiškėja galėjo pati ginti savo interesus teisme ar kreiptis į kitą atstovą (ABTĮ 49 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 87 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodomi pareiškėjo reikalavimai, o ne prašymai.

2. Nekilnojamojo turto vertintojai nustatė rinkos vertę pagal teisingus ir nenuginčytus duomenis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

3. Vadovaujantis ABTĮ 86 straipsnio 2 dalimi ir 57 straipsniu, teismas nevyksta į vietą, kurioje yra ginčo objektas, todėl net teismo posėdžio metu pareiškus tokį prašymą jis negalėtų būti tenkinamas.

4. 2007 m. gegužės 5 d. buvo darbo diena (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1369 ,,Dėl poilsio dienų perkėlimo 2007 metais“ 1 p.).

5. Turto savininko ar kitų išvardintų asmenų dalyvavimas apžiūrint turtą nėra privalomas. Turto vertintojai nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Buvo lyginti 24 panašių objektų pirkimo – pardavimo sandoriai. Vertinant butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius rekomenduojama taikyti palyginamosios vertės metodą.

6. Buvo įvertintos visos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę, ėmėsi visų galimų veiksmų faktinėms aplinkybėms dėl faktinės pastato vertės nustatyti.

7. Su pareiškėja nėra sudaręs pirkimo – pardavimo sutarties ar kitokio sandorio, todėl neaišku, kodėl ji teigia, jog buvo pažeistos CK nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

8. Prašymas leisti apklausti teismo posėdžio metu liudytojus, neturėtų būti tenkinamas, nes liudytojai neturi jokių įgaliojimų nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę.

9. Pareiškėja nenurodo konkrečių teisės aktų pažeidimų, o tik abstrakčiai teigia, kad teismas netinkamai pritaikė sprendime nurodytus teisės aktus (ABTĮ 130 str. 2 d. 6, 8 p.).

10. Neturi teisės užsakyti valstybės išperkamų gyvenamųjų patalpų vertinimų iš kitų turto vertinimo paslaugas teikiančių įmonių ar organizacijų. Turto vertintoją – VĮ Registrų centro Vilniaus filialą – parinko viešojo pirkimo būdu.

11. Pareiškėjos prašymo patikrinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) realią būklę ir surašyti pažymą neturėtų jokios reikšmės sprendžiant apeliacinį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 147 – 148) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo pažeistos teisės aktų (konkretūs jų reikalavimai), reglamentuojančių turto vertinimą, nuostatos. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, o šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta turto vertinimo ataskaitos teisingumo prezumpcija.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui. Iš teismo 2008 m. kovo 19 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismas, prieš pradedamas nagrinėti bylą iš esmės, aptarė pareiškėjos (jos įgaliotos atstovės V. P.) 2008 m. kovo 18 d. pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir šiuo klausimu priėmė procesinį sprendimą netenkinti šio prašymo, t. y. nurodytą klausimą išsprendė ir jį įformino ABTĮ 83 straipsnio nustatytu būdu (b. l. 133-135). Iš paties nurodyto pareiškėjos (2008-03-18) prašymo matyti, kad pareiškėja ir jos atstovai buvo (iš anksto) teismo informuoti apie posėdžio laiką bei vietą, todėl teismas neturėjo ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytos kliūties nagrinėti bylą iš esmės. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nėra nurodyti (su skundu pateikti arba skunde minimi) skundo reikalavimo pagrįstumą patvirtinantys įrodymai. Jokie prašymai dėl įrodymų išreikalavimo pareiškėjos pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti. Pažymėtina, kad skunde minimas faktines bylos aplinkybes patvirtinantys įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens. Todėl minėtas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas (nutartis netenkinti minėto prašymo dėl bylos atidėjimo ir bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui) kolegijos pripažintinas pagrįstu (ABTĮ 80 str. 1 d.). Taigi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjos procesinių teisių pažeidimų negali būti pripažinti pagrįstais ir kolegijos atmetami.

Pagal bylos duomenis, atsakovo 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 30-98 (patikslintu 2004-08-19 įsakymu Nr. 30-1353) pareiškėjai atkurta nuosavybės teisė į pastatus (duomenys neskelbtini) lygiaverčio buto perdavimo neatlygintinai būdu. Ši bylai reikšminga aplinkybė nėra ginčijama. Pažymėtina, jog šiame atsakovo įsakyme nurodyta, kad pagal trečiojo suinteresuoto asmens 1999 m. spalio 8 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą šių pastatų ((duomenys neskelbtini)) vertė – 65 000 Lt (b. l. 88). Taip pat pažymėtina, kad ši pastatų vertė buvo nustatyta pagal pastatų 1999 m. būklę.

Teisinius santykius dėl atlyginimo už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus reglamentuoja specialūs teisės aktai (šių aktų teisės normos): Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 86 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“ (šio nutarimo 1.2 p.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ (šio nutarimo 2.3 p.), Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Metodikos nuostatos. Todėl, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, yra (pirmosios instancijos buvo) būtina vadovautis šiais teisės aktais (jų atitinkamomis nuostatomis). Kolegija, patikrinusi bylą materialinės teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais šiuo klausimu motyvais bei teismo atliktu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Atsižvelgdama į pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytą reikalavimo (skundo) pagrindą, kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami daryti priešingas, negu pirmosios instancijos teismo padarytos, išvadas.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t aria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė