- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-860-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10052-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Ieškovas
- E. F.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. F. ieškinį atsakovei J. K. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise; atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą ieškovui priteisiant 22 925 Lt dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su atsakove nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. gyveno kartu, nors santuokos ir nesudarė. 2005 m. nusprendė nusipirkti butą ir tapti buto bendraturčiais. Butas buvo įgytas atsakovės vardu, siekiant išvengti turto suvaržymų, kadangi Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo, kurioje E. F. buvo atsakovu. Pirmą įmoką – 7 250 Lt ieškovas ir atsakovė sumokėjo lygiomis dalimis buto statytojui, o likusi kainos dalis buvo sumokėta iš AB banko „Hansabankas“ pagal 2006-04-20 tarp šio kreditoriaus ir atsakovės sudarytą kredito sutartį. Su atsakove buvo susitarę, kad prievolę bankui pagal minėtą sutartį vykdys lygiomis dalimis, todėl laikotarpiu nuo 2006-10-12 iki 2009-04-14 šiuo tikslu į J. K. banko sąskaitą ieškovas sumokėjo 19 300 Lt. 2009 m. pradžioje ieškovo ir atsakovės santykiai pašlijo; atsakovė paprašė išsikraustyti, bendrai įgytus baldus, buities priemones pasidalijo bendru sutarimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vardu yra sudaryta kredito sutartis, todėl buto padalijimas lygiomis dalimis nėra galimas, ieškovas pretenduoja į tą sumą (22 925 Lt), kurią iki ieškinio padavimo dienos realiai išleido minėtam nekilnojamajam daiktui įsigyti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nors šalys atitinkamais laikotarpiais nuo 2003 m. iki 2009 m. balandžio mėn. gyveno kartu, tačiau niekada nesiekė ir neketino sukurti šeimos. Nuo 2006 m. įsikrausčius gyventi į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė sutiko, kad ieškovas pas ją laikinai gyventų. Ieškovas nuo 2006 m. spalio mėn. atsakovei buto išlaikymui pervesdavo kas mėnesį apie 600 Lt. Šalys niekada nesitarė, kad minėtas butas priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Buto statyba buvo pradėta 2005 m., nuosavybės teisė į jį įregistruota 2006 m., tačiau ieškinys, kuris, anot ieškovo, buvo pagrindas tik atsakovės vardu registruoti nuosavybės teisę į butą, ieškovui buvo pareikštas tik 2007 m., t. y. ženkliai vėliau nei buvo atliekami veiksmai, susiję su nuosavybės teisių atsiradimu bei šių teisių įregistravimu. Ieškovas niekaip nėra prisidėjęs prie buto įrengimo, nepirko jokių namų apyvokos reikmenų ar kitų namų apstatymo reikmenų. Atsakovė tik siekdama išvengti nepagrįstų pretenzijų dėl piniginių lėšų, buvo privesta ieškovui atiduoti beveik visą buitinę techniką, kurią ji buvo įsigijusi ir kuri buvo sumontuota jos bute. Atsakovė ieškovui yra paskolinusi bendrai 12 995,66 Lt, kurių ieškovas iki šiol negrąžino ir kuriuos panaudojo išimtinai savo asmeninėms reikmėms.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, kad pareikštu ieškiniu nėra norima pakeiti atsakovės su banku sudarytos kredito sutarties sąlygų bei pakeisti bankui įkeisto nekilnojamojo turto teisinio režimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-07 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo E. F. atsakovės J. K. naudai 2 005 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų, bei 67,30 Lt teismo patirtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, kad atsakovė 2005-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16, 2006-03-17 statybos rangovo pažymos ir 2006-03-17 priėmimo-perdavimo akto pagrindu įsigijo nuosavybėn ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas įgytas panaudojus AB banko „Hansabankas“ atsakovei suteiktą 200 000 Lt kreditą. Teismas, išanalizavęs pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais, įskaitant šalių parodymus, konstatavo: 2003-03 – 2009-04 šalys artimai bendravo, vėliau kažkurį laiką ir gyveno kartu, ieškovas iki 2007-09-27 buvo įregistravęs santuoką su J. F.; 2004-10-28 jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 179 str. 1 d., BK 196 str., BK 197 str. 1 d. ir paskirta subendrinta 2500 Lt dydžio piniginė bauda; 2005 metais jo atžvilgiu Vilnius apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla pagal UAB „Penki kontinentai“ ieškinį dėl 500 000 Lt žalos atlyginimo, kurioje ieškinys 2007-01-25 nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu; de jure santuoka nutraukta 2007-09-27, teismo sprendimas dėl ištuokos įsiteisėjo po mėnesio; ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė sudarė 2005-01-27, daiktinės teisės viešajame registre įregistruotos 2006-03-17 priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Ieškovo teismui pateiktuose mokėjimo nurodymuose gavėjai J. K. mokėjimų paskirtis nurodoma „mokėjimas“, sumos svyruoja nuo 200 iki 600 Lt per mėnesį, atskirais pavedimais buvo pervestos ir didesnės sumos – 3 800 Lt, 5 506 Lt. Atsakovės pateiktuose mokėjimo nurodymuose gavėjui E. F. mokėjimų paskirtis nurodoma „pervedimas“, sumos svyruoja nuo 100 Lt iki 2000 Lt. Šalių teismui pateikti rašytiniai įrodymai dėl atitinkamų piniginių sumų pervedinėjimo šalių gyvenimo kartu laikotarpiu patvirtina, kad šalys viena kitai pervedinėjo atitinkamo dydžio sumas, byloje yra pateikti mokėjimo dokumentai dėl 5 506 Lt ieškovo už atsakovę atlikto mokėjimo už baldų užsakymą dokumentai, vienok, pinigų pervedimo atsakovei fakto neužtenka konstatuoti, kad pagrįstai būtų galima daryti išvadą dėl siekimo įgyti nekilnojamąjį turtą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadangi atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad ji taip pat pervedinėjo pinigus ieškovui, tvirtindama tokiu būdu, kad jokio bendro ūkio vedimo ir siekio tai daryti nebuvo, nes jie skolindavosi pinigus vienas iš kito; byloje ieškovo pateikti įrodymai, atsakovei kategoriškai neigiant buvus susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės buvimo, ieškovo reikalavimo nepatvirtina. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad savo reikalavimui įrodyti ieškovas prideda ir 2007-02-15 mokėjimo nurodymą Nr. 78 dėl 500 Lt dovanos vasario 14 proga, nuotraukas iš kelionių, todėl tai sudaro pagrindą labiau tikėti tuo, kad ieškovas, gyvenimo kartu laikotarpiu darė dovanas atsakovei, padėjo apmokėti komunalines paslaugas, tačiau šių pinigų pervedimo paskirties dėl buto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise jie nepatvirtina. Teismui pripažinus turto įgijimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, būtų pažeisti hipotekinio kreditoriaus interesai, nes keistųsi turto teisinis režimas. Teismas konstatavo, kad ginčo butas negali būti pripažįstamas bendru šalių turtu ir dalijamas, nes jis buvo įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei pripažinti, jog 58,62 kv.m bendro ploto dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas ieškovo E. F. ir atsakovės J. K. bendron dalinėn nuosavybėn bei atidalinti šį butą iš atsakovės J. K. ieškovo naudai priteisiant 22 925 Lt dydžio piniginę kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; iš banko „Swedbank“, AB išreikalauti dokumentus arba ieškovui duoti leidimą gauti dokumentus: duomenis apie J. K. pagal 2006-04-20 su banku sudarytą kredito sutartį Nr. 06-025498-FA mokėtas įmokas grąžinant paskolą bei mokant palūkanas už laikotarpį nuo 2006-04-20 iki 2009 m. balandžio mėn. imtinai bei banko nustatytą įmokų grafiką už šį laikotarpį.
Teismas sprendime konstatavo aplinkybes, kurių pagrindu teismų praktikoje paprastai ir nustatoma buvos susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, jog šalys kartu apsigyveno nuo2003 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., artimai bendravo ir gyveno kartu, į vienas kito sąskaitas yra pervedę įvairaus dydžio pinigines sumas, kas patvirtina bendrą finansų tvarkymą, ūkio vedimą, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų patvirtinti faktui, kad šalys ginčo butą ketino įsigyti kartu ir įsigijo jį bendron dalinėn nuosavybėn. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo paaiškinimai, fotonuotraukos, liudytojų parodymai.Ieškovas nurodė bei pateikė rašytinius įrodymus, kad negalėjo ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti savo vardu, kadangi 2004-2007 m. turėjo teisinių problemų, kurių iki galo neišsprendus galėjo būti suvaržytos jo turtinės teisės į 2005-2006 m. planuotą įsigyti ir įsigytą nekilnojamąjį turtą. 2003 m. faktiškai nutrūkusi santuoka su sutuoktine J. F. teisiškai nutraukta tik 2007-09-27 sprendimu.Atkreipia dėmesį, kad butas įgytas ne iš karto, o per tam tikrą laikotarpį, kas paneigia atsakovės paaiškinimus, jog turtas įgytas jos asmeninėn nuosavybėn. Nuo buto įsigijimo iki šalių išsiskyrimo praėjo daugiau nei 4 metai, tai taip pat paneigia atsakovės nurodomus tik dalykinius santykius.Teismas nevertino aplinkybės, jog 2005-02-11 ieškovas pervedė atsakovei 3 625 Lt – pusę pirmos įmokos už butą, ši aplinkybė patvirtina, šalių susitarimą butą įgyti lygiomis dalimis ir tapti bendraturčiais. Teismui pateikti, bet nevertinti įrodymai, kad laikotarpiu nuo 2006-10-12 iki 2009-04-14 į atsakovės sąskaitą ieškovas reguliariai, periodiškai yra sumokėjęs 19 300 Lt, kas patvirtina, jog tokiu būdu buvo stengiamasi vykdyti ilgalaikę ir periodinio pobūdžio prievolę – grąžinti paskolą bankui, kuri buvo panaudota buto įsigijimui. Šių įmokų nėra pagrindo priskirti neva šalių vienas kitam skolintiems ir grąžintiems pinigams. Pažymi, kad atsakovė pripažino, jog išsiskirdami baldus ir buitinę techniką pasidalijo.Apelianto teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina tarp šalių susiklosčiusius ir egzistavusius jungtinės veiklos teisinius santykius, kurių metu buvo įgytas butas, baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai. Šioje situacijoje, bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-482/2010) tai, kad sutartis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo sudaryta tik vieno asmens vardu, nėra nenuginčijamas įrodymas, kad turtas įgytas bendron dalinėn nuosavybėn. Pažymi, jog prašė priteisti ieškovo įnašą į bendrosios nuosavybės sukūrimą – 22 925 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patvirtina, kad atitinkamais laikotarpiais gyveno kartu su apeliantu, tačiau neketino sukurti šeimos, neturėjo tikslo būti bendraturčiais. Apeliantas neatliko jokių veiksmų, susijusių su bendros dalinės nuosavybės teisės atsiradimu ir jokie byloje esantys įrodymai tokių veiksmų egzistavimo nepatvirtina. Ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai, taip pat nepatvirtina mokėjimo tikslo, kadangi juose nėra nurodyta, kad jų paskirtis bendraturčio įnašas. Mokėjimai buvo atliekami už atsakovės suteiktą teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad dėl buvusių teisminių ginčų apeliantas negalėjo registruoti nuosavybės į butą, kadangi net po šių ginčų išsprendimo apeliantas nesikreipė į atsakovę dėl turto dalies registravimo jo vardu, neatliko jokių veiksmų, siekdamas neva esamo susitarimo teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apelianto prašymas iš banko „Swedbank“, AB išreikalauti dokumentus apie J. K. pagal 2006-04-20 su banku sudarytą kredito sutartį Nr. 06-025498-FA mokėtas įmokas grąžinant paskolą bei mokant palūkanas už laikotarpį nuo 2006-04-20 iki 2009 m. balandžio mėn. imtinai bei banko nustatytą įmokų grafiką už šį laikotarpį, atmetamas. Atsakovė J. K. kartu su atsiliepimu pateikė banko pažymą apie mokėjimus pagal kredito sutartį nuo 2006-04-20 iki 2009-07-13 (b.l. 79); byloje taip pat yra duomenų apie fiksuotos mėnesinės įmokos bankui dydį (b.l. 83), taigi prašymas dar kartą reikalauti analogiškus įrodymus yra perteklinis.
Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Atmetus apelianto prašymą tirti naujus įrodymus bylos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka nėra būtinumo, teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį iš dalies patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbų, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; tačiau su teismo išvada, kad byloje neįrodytas šalių susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sutikti negalima.
Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nuosekliai aiškino, kad jis su atsakove J. K. gyveno faktinėje santuokoje nuo 2003 m. iki 2009 m. balandžio mėnesio, kartu tvarkė ūkį, leisdavo laisvalaikį, atostogavo ir pan. Bylos duomenimis, be apelianto reikalaujamų 22 925 Lt laikotarpiu nuo 2006-03-20 iki 2008-04-29 apeliantas sumokėjo už komunalines paslaugas, namo administravimą, telefono ryšį, internetą, kabelinę televiziją 8 186,86 Lt, mokėjo už baldus ir kitus namų apyvokos daiktus, kas taip pat patvirtina bendro ūkio tvarkymo faktą. Bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo faktus patvirtina liudytojos O. K., atsakovės motinos, parodymai apie tai, kad ieškovas, įsikėlęs į atsakovės butą, prisidėdavo prie komunalinių ir buitinių išlaidų apmokėjimo, liudytojo J. P. parodymai, kad ieškovas su atsakove pradėjo kartu gyventi kaip faktiniai sutuoktiniai 2003 m., viskas ėjo link vedybų, kelis kartus nuomodavo butus, po keleto metų gyvenimo kartu pradėjo galvoti apie buto pirkimą. Atsakovė taip pat pripažino, kad ieškovas pervesdavo jai pinigines lėšas, tačiau nurodė, kad šios lėšos buvo skiriamos išimtinai būsto komunaliniams mokesčiams, priežiūrai bei paties ieškovo poreikių tenkinimui, taip pat paaiškino kad apeliantas pirko buitinę techniką, baldus, dalį kurių apeliantas pasiėmė išsiskiriant. Esant tokioms bylos aplinkybėms, atsakovės paaiškinimai, apie tai, kad ji turėjo intymių santykių su apeliantu iki buto įsigijimo, tačiau abu neturėjo ketinimų tuoktis, todėl jai įsigijus butą, apeliantas apsigyveno jos bute nuomininko teisėmis vertinamas kaip nepagrįstas ir neįtikinamas. Atsakovės atsikirtimo argumentai, kad ieškovas neturėjo rimtų ketinimų vesti atsakovę, nes bendraujant nuo 2004 m. jis nedarė pastangų greičiau nutraukti buvusią santuoką bei įgyvendinti tikslą tapti bendraturčiais, taip pat atmetami. Atsakovė negali apeliuoti į ieškovo elgesio prieštaravimą moralės normoms, nes ir jos pačios elgesys joms neatitiko – gyvenimas su vedusiu vyru prieštarauja visuomenėje priimtoms moralinėms normoms.
Vertinant šalių susitarimą dėl buto įsigijimo teismas sprendime nepasisakė dėl liudytojo J. P. parodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio liudytojo parodymai yra svarbūs, nes jis laidavo bankui už J. K. paskolą, buvo betarpišku paskolos butui įsigyti santykių dalyviu. Jis paliudijo, kad šalys nusprendė įsigyti butą kartu, todėl ieškovas paprašė jį laiduoti bankui dėl paskolos suteikimo. Pats E. F. negalėjo įforminti paskolos ir buto savo vardu, nes jo santuoka dar nebuvo nutraukta. Liudytojas parodė, kad banke dėl paskolos suteikimo lankėsi kartu su ieškovu ir atsakove; atsakovė J. K. garantavo, kad perrašys E. F. pusę buto, kai tik jis išspręs tai padaryti trukdžiusias teisines problemas. Liudytojas pareiškė, kad tik už J. K. jis nelaiduotų. Taigi liudytojo parodymai patvirtina susitarimo dėl jungtinės veiklos – buto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, buvimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo lėšų pervedimas į atsakovės sąskaitą neįrodo šalių susitarimo dėl buto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bylos medžiagą atsakovė J. K. įsipareigojo sumokėti buto statytojui iki 2005-02-15 sumokėti 7 250 Lt, pirmąją įmoką už butą. Pusę šios sumos (3 625Lt) ieškovas pervedė į J. K. banko sąskaitą 2005-02-11 (b.l. 161). Pagal priedo Nr.1 prie kredito sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti bankui už paskolą kiekvieno mėnesio 15 dieną 428,50 Lt įmoką (b.l. 83 ). Daugumą pervedimų po 600 Lt į J. K. sąskaitą apeliantas atliko kiekvieno mėnesio 14 dieną (b.l. 54). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad šių mokėjimų periodiškumas, sutampantis su atsakovės prievole mokėti įmokas bankui tam tikromis dienomis, bei pervedamų sumų sutapimas su bankui mokėtinomis sumomis taip pat patvirtina apelianto teiginį, kad jis dalyvavo įsipareigojimų bankui vykdyme, kas taip pat patvirtina susitarimo dėl buto įsigijimo bendra daline nuosavybe buvimą.
Atsakovės atsikirtimo argumentai, kad ieškovas neketino įsigyti bendro buto, nes nebuvo sudaręs buto statybos sutarties su UAB „Mobilta“, nebuvo išsiviešinęs savo ketinimo tapti buto bendraturčiu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu atmetamas, kaip ir argumentas, jos teisminės bylos dėl santuokos nutraukimo ir žalos atlyginimo buvo iškeltos po buto nuosavybės teise įforminimo ir negalėjo kliudyti ieškovui įforminti dalį buto savo nuosavybėn, jei jis iš tikrųjų turėtų tokių ketinimų. Įstatyme įtvirtinta santuokoje įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo prezumpcija, todėl buto dalies įgijimo atveju šis turtas taptu dalybos objektu ir jo tiesinio režimo nustatymas galėtų apsunkinti santuokos nutraukimo bylos eigą. Civilinė byla dėl žalos atlyginimo buvo iškelta ieškovui 2005-07-18, iki nuosavybės teisės į butą įregistravimą (b.l. 17). Liudytojo J. P. parodymai įrodo, kad atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos, ji suvokė, kad bendras turtas įforminamas tik jos vardu siekiant išvengti šios ieškovui priklausančios turto dalies padalinimo ar išieškojimo nukreipimo į ieškovui priklausančio turto dalį, tačiau ji ieškovo veiksmams pritarė; esant tokioms aplinkybėms, ieškovo veiksmų neigiamos pasekmės negali atitekti tik jam vienam.
Paminėtų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad šalys buvo susitariusios dėl bendros jungtinės veiklos – bendro gyvenimo ir bendro turto (jo tarpe ir buto) įgijimo nesusituokus.
Ieškovo (apelianto) reikalavimas dėl pripažinimo fakto, kad butas buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise yra faktas, sudarantis pagrindą teisės į kompensaciją pripažinimui; teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šis faktas nekonstatuojamas. Ieškovo reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją patenkinamas iš dalies, nes bendro gyvenimo metu sumokėtos įmokos bankui padengė dalį kredito, mokėtino už bendrą butą. Ieškovas (apeliantas) prašo priteisti visas jo sumokėtas įmokas bankui, tačiau jis pats pripažino, kad dalis įmokų buvo skirta komunalinių mokesčių ir kitų periodinių mokėjimų dengimui, be to, bendros dalinės nuosavybės dalyvių dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.), t. y. yra ieškovui priklauso ir turi būti kompensuojama ½ dalis įmokų, sumokėtų bankui per šalių bendro gyvenimo laikotarpį nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn.
Bylos duomenimis, pagal 2006-04-20 su J. K. sudarytą kredito sutartį, nuo sutarties sudarymo 2006-04-20 iki 2009-07-13 buvo grąžinta 7 296,80 Lt kredito ir sumokėta 11 550,48 Lt palūkanų, 846,24 Lt įkeisto turto draudimo administravimo mokesčio, 400 Lt sutarties administravimo mokesčio, 300 Lt sutarties sąlygų keitimo mokesčio; iš viso sumokėta ir nurašyta iš J. K. sąskaitos banke 20 393,52 Lt (b.l. 79). Ieškovas reikalauja priteisti jam lėšas, sumokėtas bankui dengiant kreditą, už laikotarpį iki 2009-04-27. Pagal priedo Nr.1 prie kredito sutarties sąlygas, fiksuota kredito dengimo mėnesinė įmoka sudaro 428,50 Lt (b.l. 83), t. y. sumokėtų įmokų suma iki 2009-04-27 sudaro 19 322,27 Lt (20 393,52 – (428,50x 2,5mėn.)). Taigi ½ dalį sumokėtų bankui lėšų už bendro gyvenimo laikotarpį sudaro 9 661,14 Lt. Ši suma priteistina ieškovui, kaip įmokų sumokėtų bankui dengiant kreditą už bendrai įgyjamą turtą ½ dalies kompensacija.
Patenkinus apeliacinį skundą ir iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98 str.); teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiama. Ieškovui (apeliantui) priteisiamas žyminis mokestis už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, po 289,80 Lt. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 1, 2 d.), taigi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos, ieškovo – kompensuojamos iš dalies. Ieškovas patyrė 6 724 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l. 228-229, 247-248, 249-250) ir 3 146 Lt apeliacinės instancijos teisme (b.l. 288-289). Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, praktika tokios kategorijos bylose suformuota, ieškovo reikalavimai pagrįsti iš dalies, ieškovui priteisiama 2 000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (67,30 Lt). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą iš dalies pakeisti: priteisti E. F. iš atsakovės J. K. 9 661,14 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus vieną litą, 14 centų) kompensacijos; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. F. iš atsakovės J. K. 579,60 Lt žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso priteisti 2 579,60 Lt (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis litus, 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš J. K. 67,30 Lt dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.