Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2193-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-13
Bylos Nr.
e1-2193-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21327-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
O. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2193-1100/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21327-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4; 1.2.26.2.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

O. K. 2021 m. birželio 23 d. apie 21.50 val. laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė sutuoktiniui R. K. du smūgius į veidą, du smūgius į viršutinę kūno dalį bei nagais apdraskė nukentėjusiojo dešinę ranką, po to, jiems būnant lifte, sudavė vieną smūgį į veidą, taip sukėlė R. K. fizinį skausmą.

O. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji O. K. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad R. K. yra jos sutuoktinis, kartu gyveno apie 11 metų, šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, apie metus laiko negyvena kartu. 2021 m. birželio 23 d. apie 21 val. ji atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), R. išėjo iš buto ir jie bendravo laiptinėje. Jie abu impulsyvūs, todėl netrukus tarp jų kilo konfliktas, ji nesusilaikė ir dešinės rankos plaštaka sudavė jam antausį, tiksliai nurodyti kiek kartų ir į kurią vietą sudavė negalėjo, nes buvo afekto būsenoje, išsigandusi. Neneigė, kad galėjo suduoti daugiau smūgių. R. pradėjo ją abiem rankomis stumti link lifto. Dėl didelio susijaudinimo negalėjo nurodyti kas vyko toliau. Po šio įvykio ji nuėjo namo ir daugiau jie tarpusavyje nekonfliktavo. Nurodė, kad labai gailisi, sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 70)

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2021 m. birželio 23 d. apie 21.50 val., jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjo jo sutuoktinė O. K., ji buvo akivaizdžiai neblaivi, šūkavo, veržėsi į butą reikalaudama pabendrauti su dukra. Kadangi ji buvo neblaivi, jis neapsikentęs keliamo triukšmo išėjo su ja pabendrauti į laiptinę, buto duris užrakino, sutuoktinė puolė muštis: kumščiais maždaug du kartus sudavė į veido sritį, maždaug du kartus trenkė į viršutinę kūno dalį, įdrėskė į dešinę ranką. Po šių sutuoktinės smūgių juto fizinį skausmą. Po šių veiksmų, įstūmė ją į liftą, su ja kartu nusileido į pirmą aukštą. Būnant lifte ji elgėsi agresyviai, trenkė kumščiu į veidą, ko pasėkoje, nukrito jo akiniai, sulinko rėmeliai. O. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli (b. l. 29)

Nukentėjusysis R. K. papildomos apklausos metu parodė, kad jis su sutuoktine kartu gyveno apie 10 m., šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, kurio metu jis gyvena savo bute, o ji – kitu adresu. Su O. K. turi mažametę dukrą. Sutuoktinė piktnaudžiauja alkoholiu, po to tampa agresyvi, prieš jį smurtauja jau ne pirmą kartą, anksčiau jie susitaikė, byla buvo nutraukta. Nori patikslinti, kad jie konfliktavo laiptinėje, kur ji ir sudavė smūgius, o po to, jis sugriebęs jai už riešų įtempė į liftą, kur ji jam sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, po ko sulinko akinių rėmelis ir jie nukrito, jis juto skausmą. Dėl šio įvykio jis pretenzijų sutuoktinei neturi, civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 44).

Šalies argumentai

Protokole–pareiškime R. K. nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. apie 21.50 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jo žmona O. K. būdama neblaivi bandė patekti į butą. Jam išėjus pabendrauti į laiptinę, ji pradėjo jį stumdyti, mušti, t. y. kumščiais smūgiavo į veidą, įdrėskė į ranką. Patyrė fizinį skausmą (b. l. 1).

Pareiškėjo parodymų protokole nurodyta, kad apie 21.50 val. O. K. neblaivi bandė patekti į butą (negyvena nuo 2020 metų, nuo smurto įvykio artimoje aplinkoje). Gąsdindama vaiką kėlė triukšmą, pastoviai skambino į duris. Išėjus jam į laiptinę, bandant ją nuraminti, rankomis mušė, įdrėskė į ranką, smogė į veidą, sulankstė akinių rėmelį. Suėmęs jos rankas įstūmė į liftą, pasakė, kad kviečia policiją (patrulis skambino, bet nevažiavo, nes ji jau buvo pasišalinusi). Konfliktą tikriausiai išprovokavo tai, kad dukra buvo atėjusi iš O., nes „mama stipriai susipyko su draugu, o paskui nuėjo miegoti“. Dukra buvo išsigandusi, verkė (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. K. 2021 m. birželio 23 d. 21.50 val. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, smurtaudama prieš savo vyrą R. K., sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėjo, kad <...> ji nesusilaikė ir dešinės rankos plaštaka sudavė jam antausį, tiksliai nurodyti, kiek kartų ir į kurią vietą sudavė, negalėjo, nes buvo afekto būsenos, išsigandusi. Neneigė, kad galėjo suduoti daugiau smūgių (b. l. 70). Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad O. K. kumščiais maždaug du kartus sudavė į veido sritį, maždaug du kartus trenkė į viršutinę kūno dalį, įdrėskė į dešinę ranką. Po šių sutuoktinės smūgių juto fizinį skausmą. Po šių veiksmų, įstūmė ją į liftą, su ja kartu nusileido į pirmą aukštą. Būnant lifte ji elgėsi agresyviai, trenkė kumščiu į veidą, dėl to nukrito jo akiniai, sulinko rėmeliai <...>.

Kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas, suduotų smūgių lokalizacija (veido sritis) neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukelti fizinį skausmą, ir to norėjo.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nustatyta, kad R. K. yra O. K. vyras. Todėl pripažintina, kad kaltinamoji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. K. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – O. K. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys Nr. 2K-584/2014, Nr. 2K-49-693/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju negalima remtis vien tik nukentėjusiojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (apklaustas nukentėjusiuoju R. K. parodė, kad kaltinamoji buvo akivaizdžiai neblaivi, šūkavo <...> nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli). Baudžiamosios bylos duomenimis, nėra kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios neblaivumą. Pati kaltinamoji apklausos metu parodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo labai susijaudinusi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamosios O. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, turi vaiką, anksčiau buvo teista (teistumas išnykęs), taip pat 2020 m. gegužės 6 d. dėl kaltinamosios buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 58), per vienerius metus bausta administracine tvarka, nuobauda galiojanti (b. l. 60-61), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 54–55). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. K. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Švelnesnė bausmės rūšis kaltinamajai nebus efektyvios.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, bausmė už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant: 1) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios užbaigti smurtinį elgesį keičiančią programą; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorė pareiškime siūlė uždrausti kaltinamajai bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie kaltinamosios neblaivumą ar alkoholio vartojimo turimą įtaką nusikalstamos veikos padarymui, šis draudimas neskirtinas.

O. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

O. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

O. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios užbaigti smurtinį elgesį keičiančią programą;

2) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. K. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios užbaigti smurtinį elgesį keičiančią programą;

2) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – ją panaikinti.

Išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis