- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-385-719/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Daina Vaidachavičienė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. liepos 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Institucija) 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 4 ir 5 dalis, 142⁸ straipsnio 5 dalį galutine nuobauda – 1447 eurų bauda. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad jis 2015 m. vasario 18 d., 10.35 val., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, važiuodamas sunkiasvore transporto priemone neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais – kontrolės ir svėrimo metu nustatyta, kad puspriekabės trigubų ašių grupės svoris bei transporto priemonių junginio bendrasis svoris viršijo maksimalius leistinus dydžius. Be to, kontrolės metu Pažeidėjas neturėjo ir pareigūnams nepateikė privalomų pateikti tachografo registracijos lapų, ranka darytų įrašų apie savo veiklos laikotarpius nuo 2015 m. vasario 6 d. 15.15 val. iki 2015 m. vasario 9 d. 7.25 val. ir nuo 2015 m. vasario 13 d. 13.10 val. iki 2015 m. vasario 17 d. 7 val., taip pat patikrinimui nepateikė savo vairuotojo kortelės.
Šį nutarimą Pažeidėjas apskundė apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi Pažeidėjo skundo netenkino ir Institucijos 2015 m. kovo 18 d. nutarimą paliko galioti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti. Jis cituoja ATPK 248, 256, 257 straipsnius, administracinio teisės pažeidimo protokolą, Institucijos nutarimą, skundžiamą nutartį, dėsto apie nekaltumo prezumpciją ir mano, kad apylinkės teismas neišsiaiškino visų esminės reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Nurodo, kad pagal Institucijos pareigūnų atlikto jo vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatus matyti, kad puspriekabės trigubų ašių grupės svoris buvo 30,1 tonos (leistinas svoris viršytas 6,1 tonos), o kelių transporto junginio svoris – 45,85 tonos (leistinas svoris viršytas 5,85 tonos). Tačiau krovinio pakrovimo vietoje transporto priemonės svoris buvo 40,36 tonos, toks pat transporto priemonių svoris buvo nustatytas iškraunant krovinį ir kontrolinio svėrimo, atlikto dalyvaujant antstoliui, metu. Be to, iš Institucijos pareigūnų atlikto transporto priemonės svėrimo rezultatų matyti, kad puspriekabės ašys buvo apkrautos skirtingai (atitinkamai 8,05+9,5+12,55 tonos), tačiau puspriekabės pakaba yra orinė ir garantuoja vienodą slėgį visos trijose ašyse, ji svorį tarp ašių paskirto vienodai, todėl ašių apkrovos svoriai neturėjo gautis skirtingi. Apylinkės teismas nenustatė, kodėl Institucijos pareigūnų atlikto transporto priemonės svėrimo rezultatai skiriasi nuo kitų, iš esmės tarpusavyje vienodų svėrimo rezultatų ir ar sverdami transporto priemonę Institucijos pareigūnai laikėsi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai Pažeidėjas iš esmės mano, kad vertindamas byloje esančius įrodymus apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti palikta galioti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Ji cituoja nutarimą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą ir nurodo, kad Institucijos pareigūnų atlikto svėrimo rezultatais abejoti nėra pagrindo, nes svėrimui naudotos svarstyklės turi galiojantį metrologinės patikros sertifikatą. Šiuo metu nebėra galimybės patikrinti, ar kitų svėrimų metu nebuvo pažeistos krovinio plombos ir jos nebuvo perplombuotos. Taip pat Institucija nurodo, kad Pažeidėjo vairuotai transporto priemonei buvo uždrausta važiuoti toliau iki tol, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, tačiau Pažeidėjas nevykdė šio reikalavimo ir su nurodyta transporto priemone pasišalino iš stovėjimo vietos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pažeidėjas skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo ir nuobaudų skyrimo pagal ATPK 142⁸ straipsnio 5 dalį ir 145 straipsnio 4 dalį. Pažeidėjas iš esmės nesutinka tik su skundžiamos nutarties dalimi, kuria buvo paliktas galioti Institucijos nutarimas dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį.
Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui, kuris važiavo be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršydamas leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 2 straipsnio 18 punkte įtvirtinta, kad sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę. To paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų (toliau – Parametrai) 16.5 punkte nustatyta, kad didžiausioji leidžiama naudojantis keliais dviašio automobilio, sukabinto su triaše puspriekabe (junginio) bendroji masė yra 40 tonų, o Parametrų 19.2 punkte nustatyta, kad priekabų ir puspriekabių trigubųjų ašių bendroji apkrova, priklausomai nuo atstumo tarp ašių, neturi viršyti 24 tonų.
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – Finansavimo įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių <...>, kurių <...> ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio <...> ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintų Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte įtvirtinta, kad <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais <...> galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais <...> sunkiasvore transporto priemone.
Taigi, pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, 20 straipsnio 1 dalį, Finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Parametrų 16.5 ir 19.2 punktus, Aprašo 4 punktą bei Institucijos pareigūnų atliktus Pažeidėjo vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatus matyti, kad Pažeidėjas vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kuriai važiuoti keliais buvo reikalingas leidimas, nes jos priekabos trigubųjų ašių bendroji apkrova leistiną normą viršijo 6,1 tonos (leistina ne daugiau kaip 24 tonos, faktiškai buvo 30,1 tonos), tačiau jis tokio leidimo neturėjo. Savo kaltę dėl tokios veikos Pažeidėjas apeliaciniame skunde iš esmės neigia ginčydamas Institucijos pareigūnų atlikto jo vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatus. Tačiau sutikti su tokia Pažeidėjo pozicija negalima.
Susipažinus su Pažeidėjo apeliaciniu skundu, šia administracinio teisės pažeidimo byla ir patikrinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu matyti, kad atmesdamas Pažeidėjo skundą apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išvardijo Pažeidėjo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo konstatavimui reikšmės turinčius įrodymus ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai nekelia jokių abejonių, nes apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.
Pažeidėjas abejones dėl Institucijos pareigūnų atlikto jo vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatų iš esmės kelia tvirtindamas, kad krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietose, o taip pat ir kontrolinio svėrimo metu jo vairuotos transporto priemonės masė buvo iš esmės tokia pati, t. y. vos daugiau nei 40 tonų. Tačiau čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamo pažeidimo įrodytumui svarbūs yra Institucijos pareigūnų kelyje užfiksuoti Pažeidėjo vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatai, o ne kitu laiku ir kitose vietose (pakrovimo (iškrovimo) metu bei vietose ir pan.) užfiksuotų svėrimų rezultatai. Pagal kelyje atliktus svėrimo rezultatus matyti, jog Pažeidėjo vairuotos transporto priemonės priekabos trigubųjų ašių bendroji apkrova leistiną normą viršijo 6,1 tonos. Apeliacinės instancijos teismui Pažeidėjas nepateikė naujų esminių duomenų, kurių apylinkės teismas nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje ir kurie leistų nors kiek suabejoti pareigūnų atlikto svėrimo rezultatais, o tuo pačiu ir apylinkės teismo išvadomis. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas Pažeidėjo daromomis prielaidomis ir spėjimais apie priekabos ašių veikimo principus, priekabos ašių tvarkingumą, negalimą skirtumą tarp priekabos ašių apkrovų ir pan. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Pažeidėjas, be kita ko, 2015 m. vasario 18 d., 10.35 val., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais (kontrolės ir svėrimo metu nustatyta, kad puspriekabės trigubų ašių grupės apkrova (svoris) viršijo maksimalų leistiną dydį daugiau kaip 4 tonomis) ir tokia Pažeidėjo veika atitinka ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, todėl Pažeidėjas visiškai pagrįstai buvo nubaustas pagal šią teisės normą.
Sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamos nutarties motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių neįvertino apylinkės teismas ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo apeliacinės instancijos teisme, apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos ir spėjimai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.