Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž. ir M. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2013 m. spalio 8 d. mirė pareiškėjų motina B. Ž., kurios turtą paveldėjo pareiškėjai ir toliau naudojosi daržine.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A. Ž.. Po tėvo mirties turtą paveldėjo pareiškėjai. Pareiškėjai ir toliau ūkininkavo, naudojosi daržine.

Pareiškėjai kartu su tėvais daržine naudojosi ir valdė kaip savą nuo 1995 m. kovo 30d., tai yra naudojimasis ir valdymas tęsėsi daugiau kaip dešimt metų.

Daržinės inventorizacija buvo atlikta 2009 metais, tačiau viešojo registro duomenų bazėje nebuvo įregistruotas. 2022 m. liepos 11 d. pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl daržinės teisinės registracijos. VĮ Registrų centras atsisakė registruoti nuosavybę, nes neužteko pateiktų dokumentų dėl nuosavybės įteisinimo. Šiuo pastatu visą laiką naudojosi, jį remontavo, tačiau pareiškėjai negali pateikti jokių kitų nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Mano, kad yra sąžiningi ir teisėti šios daržinės valdytojai.

Kadangi prašymo iš šalių bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismas negavo, todėl teismas civilinę bylą nagrinėja LR Civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje numatyta rašytinio proceso tvarka ir tuo pagrindu priimamas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Per įstatymo nustatytą (LR CPK 532 str.) 14 dienų terminą po pranešimo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos (2022-08-11) niekas nesikreipė ir pareiškėjų nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo niekas neginčijo.

Iš pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1995 m. kovo 30 d. Troškūnų žemės ūkio bendrovė pardavimo-pirkimo aktu pardavė daržinę A. Ž., B. Ž., V. L., E. L. ir R. L.. Tą pačia dieną, t.y. 1995 m. kovo 30 d. V. L., E. L. ir R. L. savo daržinės dalį pardavė A. Ž.. Pareiškėjai nurodo, kad nuo 1995 m. kovo 30 d., nuo daržinės pirkimo dienos, jų šeima daržine naudojosi ūkio veiklai, ten laikė ir laiko grūdines kultūras, žemės ūkio techniką, remontavo, prižiūrėjo.

Daržinė, esanti (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. VĮ Registrų centro Utenos skyrius 2022-07-11 sprendimu Nr.31906279 atsisakyta įregistruoti nekilnojamojo daikto –daržinės kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų ( nėra pirkimo-pardavimo sutarties notarinės formos).

Parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla 2009-04-02 suderinta su VĮ Registrų centro Utenos filialo atsakingais darbuotojais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisės į daržinę nėra įregistruotos, byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas statinys priklauso valstybei. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjų tėvai A. Ž. ir B. Ž. 1995 m. kovo 30 d. dalį daržinės pirko iš Troškūnų žemės ūkio bendrovės pardavimo-pirkimo aktu, o likusią daržinės dalį A. Ž. pardavė V. L., E. L. ir R. L.. Nuo 1995 m. kovo 30 d. kartu su tėvais naudojosi įsigyta daržine, o po tėvų mirties pareiškėjai paveldėjo turtą ir toliau naudojosi daržine.

Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 str.) normos.

Pagal LR CK 4.68 straipsnio nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. LR CK 4.70 straipsnio nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai A. Ž. ir M. Ž. daugiau nei 27 metus turėjo valią valdyti daržinę) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kaip savo. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjams perduotas valdyti minėtas nekilnojamasis turtas nuo 1995 metų kovo 30 d., šį turtą Troškūnų žemės ūkio bendrovei pardavimo-pirkimo aktu pardavus A. Ž. ir B. Ž.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nekilnojamasis daiktas – daržinė ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

LR CK 4.68 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal LR CK 4.69 straipsnio nuostatas neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.

Byloje nėra duomenų apie daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausymą valstybei ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. LR CPK 532 ir 533 straipsniuose nustatyta tvarka nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjų valdomos daržinės valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.

Pagal LR CK 4.68 straipsnį daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas. Priešingų šiai įstatymo nuostatai pareiškėjų veiksmų nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad pareiškėjai slaptai valdė ir valdo minėtą daržinę.

Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų, pareiškėjai jiems priklausantį statinį valdo ir juo naudojasi daugiau nei dvidešimt septynis metus (LR CK 4.68 str., 4.71 str.). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad minėto statinio valdymas būtų nutrūkęs.

Taigi iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad yra visos LR CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: tai yra daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), valdymas tęsiasi daugiau nei dešimt metų, pareiškėjai šį nekilnojamąjį turtą pradėjo valdyti sąžiningai, per šį laikotarpį pareiškėjai daiktą valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, būdami įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į jų valdomą turtą, nes priešingų duomenų byloje nėra, todėl nustatytinas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas (pareiškėjų pateikti įrodymai tai patvirtina) (LR CPK 533 str.), kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (LR CPK 533 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti faktą, kad A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.