Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

2017 m. gegužės 24 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Z. L. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) prašo priteisti iš atsakovės Z. L. (toliau – ir atsakovė) 304,11 Eur permokėtą ir negrąžintą piniginę socialinę išmoką.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir teismo prašo priteisti iš atsakovės susidariusią piniginės socialinės paramos permoką.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl socialinės paramos permokos grąžinimo.

Elektroninės bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė Z. L. 2014-09-02 Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-34355, prašydama skirti socialinę pašalpą nuo rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn. 2014-09-03 Socialinės paramos skyriaus sprendimu Nr. SP1-4349 atsakovei nuo 2014-09-01 iki 2014-12-01 paskirta po 350 Lt (101,37 Eur) dydžio socialinės pašalpos suma per mėnesį. Iš elektroninės bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pagal 2015-03-31 SODRA – duomenų bazės išrašą atsakovei nuo 2014-08-28 iki 2015-02-27 paskirta nedarbo draudimo išmoka. Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2015-06-17 įsakymu Nr. SP1-2672 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos Z. L.”, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 9 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimu Nr. T2-1, 45 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-23 įsakymo Nr. AD1-3921 „Dėl įgaliojimų suteikimo” 1.1.1 papunkčiu, atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išraše pateiktus duomenis apie atsakovei paskirtą nedarbo draudimo išmoką nuo 2014-08-28, nustatė atsakovei nuo 2014-09-01 iki 2014-12-01 permokėtą 304,11 Eur socialinės pašalpos sumą. Apie priimtą sprendimą atsakovė buvo informuota įteikiant įsakymo nuorašą.

Ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003-07-01 įstatymas Nr. IX-1675, akto redakcija nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01, t. y. galiojusi socialinės pašalpos skyrimo metu; toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, tarp jų ir: pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo - paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus (Įstatymo 25 straipsnio 2 punktas), bei per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Pagal bylos duomenis atsakovės prašymų - paraiškų teikimo metu nuosavybės teise turimo turto vertė pagal Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio turimus duomenis neviršijo turto vertės normatyvo ir gaunamos pajamos buvo mažesnės už valstybės remiamas pajamas asmeniui, ji buvo registruota teritorinėje darbo biržoje; t. y. atsakovė atitiko sąlygas socialinei paramai gauti. Atsakovė prašymų – paraiškų teikimo metu taip pat nepateikė duomenų (neinformavo) Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio apie tai, jog jos pajamos būtų kitokios. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją informavo apie savo padėties pasikeitimą (gaunamą nedarbo draudimo išmoką nuo 2014-08-28).

Prašymų - paraiškų piniginei socialinei paramai gauti IV dalyje Piniginės socialinės paramos teikimas atsakovė patvirtino, jog jos pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti yra teisinga, įsipareigojo per 1 mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir/arba mokant piniginę socialinę paramą, o patvirtino, jog žino ir sutinka, kad nuslėpusi ar pateikusi neteisingus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai gauti, ir dėl to neteisėtai ją gavusi, turės grąžinti savivaldybei neteisėtai gautos piniginės socialinės pašalpos dydžio lėšas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka. Aukščiau minėtų punktų atsakovė laikytis įsipareigojo parašu. Atsakovei nuslėpus informaciją apie gaunamą nedarbo draudimo išmoką, Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą nustatyti atsakovei piniginės socialinės paramos permoką. Atsakovė buvo informuota apie susidariusią negrąžintą permoką, tačiau į prašymus grąžinti permokėtą sumą neatsiliepė ir iki šiol permokėtos sumos negrąžino.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovės pateikta ne visa informacija (nenurodyta informacija, jog jai mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka) lėmė tai, kad paskyrus socialinę pašalpą, ji neteko teisės į ją. Atsakovei buvo išmokėta socialinės paramos suma, todėl susidarė permoka. Šiuo atveju atsakovė turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 304,11 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintos pareigos nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi permokėtos pašalpos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš Z. L. priteistina 304,11 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą ir priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710823) iš atsakovės Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 304,11 Eur (tris šimtus keturis eurus ir 11 euro centų) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.