- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- eTA-361-492/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00585-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 7 d.) pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjui gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma, taip pat neveikė ventiliacija, dėl to trūko oro. Dėl nesandarių langų žiemos sezono metu teko kęsti šaltį. Vasaros sezonu kamerose buvo jaučiamas karštis. Sienų danga patalpose nelygi, ant jų susikaupęs pelėsis. Kadangi patalpų ventiliacijos problemos nebuvo išspręstos, o ant sienų ir lubų esantis pelėsis nebuvo išnaikintas, pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. pateikė skundą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) ir gavo 2021 m. birželio 21 d. atsakymą Nr.(2-12 4.80)2-94520, kuriame teigiama, kad patikrinimo metu ant dušų patalpų lubų vizualiai matėsi pelėsis, dažų danga atsilupusi, iškritęs tinkas, nuo sienų atšokusios plytelės. Be to, atsakovas 2021 m. birželio 30 d. atsakyme Nr. 7-2692 į pareiškėjo skundą pripažino, kad dėl nepakankamo oro srautų pasikeitimo patalpose perteklinė drėgmė iš patalpų nepakankamai pasišalina. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus pojūčius, fizines ir dvasines kančias, pažeminimą ir kt. Pareiškėjas taip pat nurodė teikęs skundus pataisos įstaigos administracijai dėl negalėjimo įsigyti norimų daiktų, dėl maitinimo, papildomų skambučių, ir kt.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę. Visose patalpose įrengti varstomi langai, o prieš šaltąjį metų periodą langai sandarinami. 2020 metų pabaigoje trečiojo sektoriaus uždarosiose zonos patalpose visi mediniai langai buvo pakeisti naujais plastikiniais langais. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. Įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti tokių matavimų, šiuos matavimus atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos centras. Skundui aktualiu laikotarpiu oro temperatūros matavimai buvo atlikti 2021 m. birželio 11 d. ir pažeidimų nenustatyta.
3.2. Pareiškėjo pateiktame 2021 m. birželio 21 d. NVSC atsakyme Nr. (2-12 4.80)2-94520 nurodyta, jog trečiojo sektoriaus kamerų tipo patalpose 9 būrio 9-2 ir 5 būrio 5-1 kamerose atlikti oro judėjimo greičio matavimai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimą, o 9 būrio 9-6 kameroje oro judėjimo greičio matavimai neatlikti, kadangi patalpoje buvo išimtas lango stiklas. Atsakyme taip pat nurodyta, jog patikrinimo metu kamerų tipo patalpose 5-1, 9-1, 9-6 yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kuri veikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nesandarių langų, neveikiančios ventiliacijos, netinkamos oro temperatūros bei gryno oro trūkumo turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
3.3. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės ir inventorius. Sanitariniai mazgai valomi ir dezinfekuojami kiekvieną dieną Turto valdymo skyriuje dirbančio nuteistojo valytojo, o švaros užtikrinimas priklauso nuo pačių nuteistųjų, kurie valo patalpas, darbo kokybės. Įstaigoje gyvenamosios patalpos periodiškai dažomos, atnaujinamos. Patalpų sienos lygios.
3.4. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2021 m. birželio 15 d. atliko patikrinimą Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus 5 būrio ir 9 būrio dušų patalpose, kurio metu buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai, tačiau šie pažeidimai buvo pašalinti 2021 m. liepos 27 d. Pravieniškių PN-AK pareiškėjui yra pateikęs išsamius atsakymus į visus jo skundus dėl kalinimo sąlygų pataisos namuose.
3.5. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio ploto kameroje, vadovaudamasis aktualiu teisniu reglamentavimu, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui, įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus duomenis apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir miegamųjų vietų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma, bei pažymėjo, jog teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas aptarė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nustatytus pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu, ir pažymėjo, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, temperatūra, oro drėgmė nebuvo tinkama, tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad oro temperatūra patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra neatitiktų nustatytų reikalavimų. Teismas įvertino atsakovo 2021 m. birželio 30 d. atsakyme pareiškėjui nurodytas aplinkybes, kad dėl nepakankamo oro srautų pasikeitimo patalpose perteklinė drėgmė iš trečiojo sektoriaus 9 ir 5 būrių nepakankamai pasišalina, tačiau nustatęs, kad gyvenamąsias patalpas pataisos namuose galima vėdinti per atveriamus langus, vertino, jog tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog NVSC 2021 m. birželio 15 d. atlikto patikrinimo metu santykinės oro drėgmės parametrai 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje ir 5 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus.
8. Teismas, pasisakydamas dėl NVSC 2021 m. birželio 15 d. tikrintose 5 būrio ir 9 būrio dušinėse rasto pelėsio, pažymėjo, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, t. y. švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.
9. Teismas, pasisakydamas dėl NVSC 2021 m. birželio 21 d. rašte konstatuotas aplinkybes, kad 5 būrio ir 9 būrio dušinėse sienos taip pat buvo aptrupėjusios, pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie aptrupėjusias sienas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas padarė išvadą, jog šioje dalyje pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė iš pataisos namų administracijos gavęs atsakymus dėl informacijos pateikimo apie kameros įrangos gedimus, taip pat dėl papildomo telefono skambučio suteikimo, netinkamo maitinimo, neveikiančių radijo taškų, draudimo jam turėti laikrodį, šaldyto maisto ir pan., tačiau nedetalizavo šių aplinkybių ir nenurodė, kuo šie atsakymai į skundus pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nenurodė jokių aplinkybių dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, todėl teismas padarė išvadą, jog šioje skundo dalyje pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą jo patirtą neturtinę žalą, pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismas iš Pravieniškių PN-AK 2022 m. kovo 21 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatė, kad pareiškėjui ne kartą buvo skirtos baudos už (duomenys neskelbtini), todėl vertino, kad pareiškėjo išvardinti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą ir nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinęs žalos atlyginimą.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto apskaičiavimo, nurodydamas, jog iš bendro kameros ploto turi būti atimamas sanitarinio mazgo plotas, baldai, kaip yra nustatęs EŽTT.
15. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis rašė skundus Pravieniškių PN-AK dėl oro trūkumo kamerose, dėl higienos normų pažeidimo, dėl daiktų įsigijimo, dėl dušų, dėl aprūpinimo šaldytuvu, ir kt., taip pat neįvertino NVSC išvadų dėl higienos sąlygų dušuose. Teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą siejo su psichotropinių vaistų vartojimu. Pareiškėjas, negalėdamas naudotis laikrodžiu, negalėjo tinkamai vartoti vaistų nuo jo turimų sunkių ligų, tai kėlė neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjui Covid-19 pandemijos laikotarpiu nebuvo suteikiami papildomi skambučiai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, buvo šališkas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo, kad šis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas naujais įrodymais, patvirtinančiais pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas nepatinka pareiškėjui ar netenkina jo prasimanytų neteisėtų interesų, negali būti pagrindu naikinti Pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs atsakovo veiksmuose valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), būtinų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus, buvo šališkas, todėl jam turėtų būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
20. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, kuriuos, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo kartu su skundu pateikti atsakovo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakymai į pareiškėjo skundus, kurių, pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nevertino.
22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo, turėjo atsižvelgti į tai, kad dalį ploto užima baldai, pažymi, jog vienam asmeniui tenkančią minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normą Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu reglamentavo nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, kurio 2 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui pataisos įstaigoje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis apie bendrabučio tipo patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei miegamųjų vietų skaičių (atsakovo atsiliepimo 6 priedas) net ir atėmus iš bendro patalpos ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko nuo 3,58 iki 5,10 kv. m. ploto, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta.
23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių, kad jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl informacijos apie kameros įrangos gedimus, taip pat dėl papildomo telefono skambučio suteikimo, netinkamo maitinimo, neveikiančių radijo taškų, draudimo jam turėti laikrodį, šaldyto maisto ir kt., atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).
24. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas, skunde pirmosios instancijos teismui nurodęs, jog iš Pravieniškių PN-AK administracijos gavo atsakymus dėl įvairių nusiskundimų, skunde nedetalizavo šių aplinkybių, nenurodė, kuo šie atsakymai į skundus pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius dėl pateiktų atsakymų į skundus nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas tik apeliaciniame skunde šiek tiek detalizavo aplinkybes dėl jam neleidžiamos įsigyti trintuvės, taip pat dėl drausmės grupės neaprūpinimo šaldytuvu, ir dėl to patiriamų nepatogumų, taip pat patikslino, kokias neigiamas pasekmes patyrė negalėdamas papildomai paskambinti savo artimiesiems, tačiau nebuvo nurodęs konkrečių aplinkybių, kada konkrečiai jo teisės buvo pažeidžiamos (pvz., kada konkrečiai jam nebuvo suteikti papildomi skambučiai ir pan.), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje skunde dalyje pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytos patikslintos aplinkybės, kad pareiškėjas, negalėdamas įsigyti laikrodžio, negalėjo laiku gerti vaistų nuo širdies ligų, ir dėl to sutriko jo sveikata, ėmė kilti kraujospūdis, pažymi, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada konkrečiai jis turi naudoti vaistus, kada jis negalėjo sužinoti tikslaus paros laiko, kada jis pajuto sveikatos pablogėjimą, ir pan., todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje pagrindė neteisėtus atsakovo veiksmus ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo į bylą pateiktų atsakymų į jo skundus, kuriuose atsakovas pripažino, jog įstaigos trečiojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose netinkamai veikė ventiliacijos sistema, taip pat dušuose buvo rasta pelėsio, juose buvo nutrupėjęs tinkas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino minėtas aplinkybes bei konstatavo, jog NVSC 2021 m. birželio 15 d. atlikto patikrinimo metu santykinės oro drėgmės parametrai 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje ir 5 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus, o atsakovas pareiškėjui paaiškino, kad net ir netinkamai veikiant rekuperacinei vėdinimo sistemai, gyvenamąsias patalpas pataisos namuose galima vėdinti per atveriamus langus (šią vėdinimo galimybę taip pat nurodė ir NVSC 2021 m. birželio 21 d. rašte). Nenustačius, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad patalpų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minimoje pareiškėjo skundo dalyje negalima konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog NVSC 2021 m. birželio 15 d. tikrintose 5 būrio ir 9 būrio dušinėse buvo rasta pelėsio, Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų dėl šio pažeidimo, konstatavęs, jog patys nuteistieji yra atsakinti už tinkamą patalpų valymą ir vėdinimą, taigi, ir pelėsio atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog, kaip buvo nurodyta NVSC 2021 m. birželio 21 d. rašte, 5 būrio ir 9 būrio dušinėse patalpų sienos aptrupėjusios, atsilupusios plytelės, nurodė, kad pareiškėjas skunde nesusiejo šių pažeidimų su konkrečia jam atsiradusia neturtine žala, visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šioje dalyje pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.
28. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena, ir pažymi, jog NVSC 2021 m. birželio 21 d. rašte konstatavo Lietuvos higienos normos HN:134:2015, 39 punkto pažeidimus dėl vizualiai matomo pelėsio, bei 12 punkto pažeidimą dėl atšokusių dažų ir tinko, atsilupusių plytelių, bei įpareigojo atsakovą jas pašalinti, taigi, buvo nustatyti neteisėti atsakovo Pravieniškių PN-AK veiksmai (neveikimas). Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad pareiškėjas nesusiejo šių pažeidimų su konkrečia jam atsiradusia žala, negali paneigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas dėl šių pažeidimų patyrė neturtinę žalą.
29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. pareiškėjas turėjo naudotis dušu, kuris neatitiko higienos normų reikalavimų.
30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde pakeitė skundo reikalavimą, t. y. prašo jam atlyginti nebe 5 000 Eur, o 10 000 Eur neturtinę žalą, tačiau pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas nevertinamas.
32. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti tam tikri pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams: Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimai (duše nustatytas vizualiai matomas pelėsis, nubyrėję dažai ir tinkas, atsilupusios plytelės), todėl pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų higienos ir buities sąlygų neužtikrinimo patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir nenuolatinio pobūdžio pažeidimai (byloje esantis atsakovo 2021 m. liepos 27 d. raštas Nr. 14-6916 (atsakovo atsilipimo 6 priedas) patvirtina, jog šie pažeidimai buvo operatyviai pašalinti) nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
34. Vertindama apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę dėl pirmosios instancijos teismo padarytos nepagrįstos išvados, jog pareiškėjo išvardinti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo padaryti tokios išvados, kadangi vien aplinkybė, kad pareiškėjui ne kartą buvo skirtos baudos už (duomenys neskelbtini), neleidžia daryti išvados, jog dėl to pareiškėjas patiria sveikatos sutrikimus, todėl šie pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai šalinami iš skundžiamo teismo sprendimo. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog pareiškėjas dėl skundžiamame teismo sprendime konstatuotų aplinkybių patyrė depresiją ir pažeminimą, pažymi, jog šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.
35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo, pažymi, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.
36. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo E. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.
Nutartis neskundžiama.