Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio nuostatas 2023 m. birželio 26 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė skundžiamu sprendimu pareiškėjo Prašymo netenkino ir nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja, kad privalomieji nurodymai pateikti dokumentus, informaciją ar išvadą gali būti pratęsiami.

Sprendžia, kad atsakovė skundžiamu sprendimu nepagrįstai nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, motyvuodama tuo, kad teisės aktuose nereglamentuota, kad privalomieji nurodymai pateikti dokumentus, informaciją ar išvadą, gali būti pratęsiami.

Inspekcijoje vykdomo tyrimo metu nustatyta, kad Statytojai, registruodami Deklaraciją Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) pateikė ne visus Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas STR 1.05.01:2017) 102 punkte nurodytus dokumentus, t. y. nebuvo pateiktas besiribojančių žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje) savininkų rašytinai sutikimai statyti Deklaracijoje nurodomą pagalbinio ūkio paskirties pastatą pavadinimu Pagalbinio ūkio pastatas su grožio salono patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas), arčiau kaip 3 m nuo Žemės sklypo ribos.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu Statytojams surašė Privalomąjį nurodymą.

Inspekcija, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, yra statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, kurios funkcijos, vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi apima prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir jų teisėtumo tikrinimą; šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; statomų statinių avarijų tyrimą; asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą; kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Atitinkamai Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui, per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Inspekcija turi teisę, vykdant valstybinės statybos priežiūros funkcijas, nustatytas Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje „teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija“, o asmenys, kuriems pateikti Priežiūros įstatyme nurodyti Inspekcijos privalomieji nurodymai, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, turi pareigą šiuos nurodymus vykdyti.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo surašytas vadovaujantis būtent Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju nei nurodytame straipsnyje, nei kitose Priežiūros įstatymo nuostatose nėra reglamentuota Inspekcijos teisė pratęsti nurodyto pobūdžio Privalomojo nurodymo terminą. Aplinkybė, kad pareiškėjui surašytas Privalomasis nurodymas negali būti pratęstas, kadangi tokios galimybės nenumato teisės aktai, pareiškėjui buvo aiškiai įvardinta skundžiamame Sprendime.

Skunde pareiškėjo minimos Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra aktualios ir negali būti taikomos nagrinėjamo ginčo kontekste. Pažymi, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančią instituciją ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą. Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu ir asmenų, padariusių šiuos pažeidimus, nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn; 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 6 straipsniu, Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Pažymėtina, kad anksčiu minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka turi teisę duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.

Skundžiamas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyti tiek objektas, subjektas, teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, be to, jis atitinka jo formai keliamus reikalavimus, todėl ginčijamas administracinis aktas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindė, kuo tiksliai pasireiškė jo teisių pažeidimas priėmus ginčijamą Sprendimą. Pažymi, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti dokumentus, t. y. besiribojančio žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų rašytinį sutikimą statyti Pastatą arčiau kaip 3 m nuo Žemės sklypo ribos. Inspekcijos nustatyta, kad šis dokumentas buvo privalomas pateikiant tvirtinti Deklaraciją, taigi, pareiškėjas Privalomojo nurodymo surašymo metu privalėjo jį turėti, tačiau vietoje Privalomojo nurodymo vykdymo buvo pateiktas Prašymas Inspekcijai. Privalomajame nurodyme nurodyti dokumentai nėra Inspekcijai pateikti iki šiol. Šios aplinkybės leidžia abejoti pareiškėjo realiu siekiu vykdyti Inspekcijos Privalomajame nurodyme numatytą įpareigojimą, o nurodyto skundo teikimas galėtų būti vertintinas kaip nesąžiningas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis pradėti teisminį procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nebuvo patenkintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcija, vykdomo tyrimo metu nustatė, kad Statytojai, registruodami Deklaraciją IS „Infostatyba“ pateikė ne visus Reglamento STR 1.05.01:2017 102 punkte nurodytus dokumentus, t. y. nebuvo pateiktas besiribojančių žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje) savininkų rašytinai sutikimai statyti Deklaracijoje nurodomą Pastatą Žemės sklype arčiau kaip 3 m nuo Žemės sklypo ribos.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu Statytojams surašė: 1) 2023 m. birželio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-894 pateikti besiribojančio žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų rašytinį sutikimą ir 2) 2023 m. liepos 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1011 (Privalomasis nurodymas 2), kuriuo, Inspekcijai nustačius, kad registruojant Deklaraciją, taip pat nebuvo pateikti besiribojančio žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų rašytiniai sutikimai statyti Pastatą arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos, buvo papildytas anksčiau minėtas Privalomasis nurodymas ir Statytojai įpareigoti pateikti besiribojančio žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiek žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų rašytinius sutikimus.

2023 m. birželio 29 d. Inspekcija gavo pareiškėjo Prašymą, kuriuo buvo prašoma pratęsti Privalomojo nurodymo terminą.

Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo Prašymą, byloje ginčijamu Sprendimu, Privalomojo nurodymo terminą pratęsti atsisakė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę pareiškėjo Prašymą nagrinėti iš naujo.

Pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas, kodėl Sprendimas turi būti panaikintas yra nurodama, kad atsakovė nepagrįstai nagrinėjamu atveju nesivadovavo Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo nuostatomis, nustatančiomis privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimus. Atsakovė kategoriškai nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais ir nurodo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Priežiūros įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis ir buvo surašytas Privalomasis nurodymas.

Statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Priežiūros įstatymas, kuriame nurodyta, kad statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, kurį atlieka Inspekcija (Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir jų teisėtumo tikrinimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; 13) pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą; 14) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę: teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija.

Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas nustato, kad šis įstatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančią instituciją ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu ir asmenų, padariusių šiuos pažeidimus, nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn; To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 6 straipsniu, Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka turi teisę duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.

Taigi, pacituotos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai priimdama Sprendimą vadovavosi Priežiūros įstatymo, o ne Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo, nuostatomis. Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatose reglamentuojama būtent aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, o ne Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros kontrolės pareigūnų surašytų privalomųjų nurodymų termino pratęsimo tvarka, todėl pareiškėjo argumentai dėl minėto įstatymo nuostatų taikymo ginčo situacijai atmetami kaip nepagrįsti.

Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo surašytas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 straipsnio nuostatomis. Kaip pagrįstai atsakovė nurodo, kad nei nurodytame straipsnyje, nei kitose Priežiūros įstatymo nuostatose nėra reglamentuota Inspekcijos teisė pratęsti nurodyto pobūdžio Privalomojo nurodymo terminą. Atitinkamai, Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydama savo funkcijas gali priimti tik tokius sprendimus, kuriuos jai leidžia teisės aktai, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo Prašymo, pažymėdama, kad tokia teisė Inspekcijai nėra suteikta galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

Atsakovės Sprendime aiškiai įvardintos konkrečios faktinės aplinkybės, nurodyti konkretūs veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Inspekcija, priimdama skundžiamą Sprendimą, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taigi, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo naikinti Sprendimą, tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę pareiškėjo Prašymą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.