- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- 1-468-633/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12662-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- E. A.
- Kaltinamasis
- A. Š.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei G. M., nukentėjusiajai E. A., gynėjai advokatei R. P., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. Š., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys nesakelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, esantis santuokoje, tačiau gyvenantis faktine šeima su kt. asmeniu, auginantis 6 išlaikytinius nepilnamečius vaikus, profesinio išsilavinimo, nedirbantis – registruotas Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-07-18 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (4 veikos), 245 str. (4 veikos), 63 str. – 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo, 2) 2012-11-30 Vilkaviškio raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 64 str., 75 str. – 10 mėn. 15 d. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m., 3) 2015-06-17 Šakių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str., 75 str. – 1 m. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m., 4) 2016-04-29 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str., 64 str. – 10 mėn. 15 d. terminuoto laisvės atėmimo, 5) 2016-05-24 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2 veikos), 63 str., 64¹ str. – 9 mėn. laisvės atėmimo; 2016-07-22 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nutartimi 2016-04-29 ir 2016-05-24 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 5 mėn. 15 d. laisvės atėmimo, 6) 2016-10-26 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d., 63 str., 64 str. – 10 mėn. laisvės atėmimo; 2016-12-23 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nutartimi nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Š. 2018-03-18 apie 03.30 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) virtuvėje, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė kumščiu du kartus į pilvą ir tris kartus į veidą šeimos nariui - sugyventinei E. A., sukeldamas jai fizinį skausmą, padarydamas veido sumušimą, taip pat kraujosruvą su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusios sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
Kaltinamasis A. Š. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, su ja susitaikę ir toliau kartu gyvenantys. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą šeimos namuose jis gėrė degtinę su kaimynu ir sugyventine, jos turėjo 1 litrą, kadangi buvo gėręs dar dieną, stipriai pasigėrė ir nieko nebeprisimenantis iki pat to momento, kai buvo išvedamas iš namų ir išvežtas į policiją, nei prieš išgertuves, nei jų metu su sugyventine jokių konfliktų nebuvo. Dėl ko smurtavo prieš sugyventinę paaiškinti negalįs, manantis, jog dėl savo sunkaus girtumo, nes apgirtęs save sunkiai kontroliuojantis. Sugrįžęs į namus po sulaikymo, matė, jog nukentėjusiajai sumuštas veidas, aplink kairiąją akį kraujosruva, iki įvykio jos veidas buvo sveikas. Nukentėjusi jam paaiškino, jog po išgertuvių jai išlydėjus kaimyną bei bandant pažadinti nuo stalo ir jį, jis supykęs ir sudavęs sugyventinei smūgius į pilvą ir veidą. Nukentėjusioji E. A. patvirtino, jog įvykio vakarą šeimos namuose, virtuvėje, kilusio dėl buitinių priežasčių konflikto metu jos sugyventinis, kaltinamasis, sudavė jai kartą rankos kumščiu 2 kartus į pilvą ir 2-3 į veidą, jai skaudėjo, verkusi, iškvietusi policiją, pati smurto prieš kaltinamąjį nevartojusi. Prieš tai jai po išgertuvių išlydėjus kaimyną ir grįžus prie snaudusio kaltinamojo, šis ėmė klausinėti kur ji buvusi, buvo stipriai girtas, jos paaiškinimų nesupratęs, ji tikinti, kad kaltinamasis konflikto aplinkybių neprisimenantis dėl sunkaus girtumo. Nuo kaltinamojo smūgių jai ištinęs veidas, aplink kairę akį atsiradusi kraujosruva – lig tol jos veidas buvęs visiškai sveikas. Ji taip pat patvirtino, kad sugyventinis grįžęs iš sulaikymo ją atsiprašęs, ji jam atleidusi, jie susitaikę ir toliau kartu gyvenantys. Analogiškus parodymus apie esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes nukentėjusi teikė ir betarpiškai po nusikaltimo įvykio priimant iš jos pranešimą apie nusikalstamą veiką bei iškart po to apklausiama liudytoju, pradėjus ikiteisminį tyrimą (b. l. 4, 17-18, 20-21).2018-03-18 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos namai yra (duomenys neskelbtini), namų valdoje yra mūrinis gyvenamas namas. Įėjimas į namą iš kiemo pusės, pirmiausiai patenkama į koridorių, jo dešinėje yra miegamasis kambarys, o tiesiai - virtuvės patalpa, ji apstatyta baldais, buitine ir kt. įranga, aplinka tvarkinga (b. l. 11-14).2018-03-18 policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios E. A. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu sugyventinis (kaltinamasis) jai sudavęs 2 smūgius kumščiu į pilvą ir 3 kartus į veidą, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusios veide - prie abiejų akių ir kairėje burnos pusėje, matėsi sumušimai ir patinimai. Sulaikomas kaltinamasis elgęsis priešiškai, agresyviai (b. l. 5-8).2018-03-20 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2047/2018(09) nustatyta, jog klinikiniais duomenimis nukentėjusiai E. A. konstatuota veido sumušimas, taip pat kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose, sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-03-18 kietu buku daiktu, kuo galėjo būti tiek smūgis ranka, tiek spyris koja ar pan. kietų bukų savybių daiktu, galimai vienu trauminiu poveikiu, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą (b. l. 26).Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad 2018-03-18, 04.27 val. kaltinamajam A. Š. alkotesteriu buvo nustatytas artimas sunkiam 2,40 prom. girtumas (b. l. 33-35).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Kaltinamojo A. Š. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra, teismo medicinos specialisto išvada) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms (punktas 1), kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus toje apimtyje, kiek jis pajėgė prisiminti ir atpasakoti nusikaltimo įvykio ir kt. reikšmingas bylai aplinkybes Nukentėjusios E. A. liudijimas per visą bylos procesą buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius jos veide, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, teismo medicinos specialisto išvadas dėl jai konstatuotų sužalojimų, jų padarymo laiko, mechanizmo ir kt., bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, apsvaigęs nuo alkoholio iki artimo sunkiam girtumo (punktas 7), tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sugyventinę, suduodamas jai smūgius kumščiu į pilvą ir veidą, sukėlė fizinį skausmą, padarė išorinius kūno sužalojimus (punktas 6) ir jais nežymiai sutrikdė jos, nukentėjusios, sveikatą.Aplinkybių, kurios šalintų kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgius kumščiu į pilvą ir veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą, išorinių kūno sužalojimų padarymą ir nežymų jais sveikatos sutrikdymą. Trečia, viso 5 smūgiai kumščiu į pilvą ir veidą, sukėlę nukentėjusiai ilgai trunkantį fizinį skausmą ir išorinius kūno sužalojimus, aiškinamos teisės normos (BK 140 str. 2 d.) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir išorinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikusi, verkė, veidas trijose vietose buvo sumuštas, paraudęs), tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis bei objektyvaus tyrimo rezultatus duotomis išvadomis, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais apie nukentėjusios išvaizdą iki nusikaltimo įvykio ir po jo. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi tarpusavyje nesusituokę kartu gyvena nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, visą šį laiką veda bendrą ūkį, kartu augina 6 mažamečius kaltinamojo vaikus, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai. Aplinkybė, kad kaltinamasis nėra nutraukęs santuokos su kt. asmeniu (auginamų vaikų motina), kaltinamojo ir nukentėjusios tarpusavio santykių turinio nekeičia.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 str. 2 d. 1 ir 8 p. p.). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispozicijos lygmeniu.Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir išorinių kūno sužalojimų) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurią vertina jau labiau neigiamai : kaltinamasis nusikalto ir yra teismo teisiamas 7-ąjį kartą, iš jų 4 kartus už analogiškas BK 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, paskutiniu atveju buvo nuteistas ir atliko realaus laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjamą naują tyčinį nusikaltimą įvykdė praėjus nepilnai 5 mėn. po šios paskutinės bausmės atlikimo (b. l. 60-71), turi galiojančią administracinę nuobaudą už tyčinį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 72-76). Kita vertus, kaltinamasis šiuo metu turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje šeimoje, kurioje augina ir išlaiko savo 6 mažamečius vaikus (b. l. 59), motyvuotas gyventi ši darbo, su pertraukomis dirbo nuo 1998-05-14 iki 2018-01-10 (b. l. 77-78), šiuo metu ieškosi nuolatinio darbo per Darbo biržą (b. l. 79), jo viešas elgesys charakterizuojamas iš esmės teigiamai (b. l. 92-96, 97-99), tokio elgesio pozityvumą rodo ir kaltinamojo elgesys po nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo (gailisi, atsiprašė nukentėjusiąją, su ja susitaikė, savo iniciatyva kreipėsi medicininės pagalbos siekdamas visiškai atsisakyti alkoholio).Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi dėl jos, įskaitant nukentėjusios atsiprašymą, susitaikymą su ja ir viešą pasižadėjimą nebenusikalsti (BK 54 str. 2 d. 7 p., 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja : a) tyčinio nusikaltimo recidyvo aplinkybę, kadangi turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už ankstesnius tyčinius nusikaltimus kaltinamasis vėl tyčia nusikalto (BK 54 str. 2 d. 7 p., 60 str. 1 d. 13 p.), b) kaltinamojo artimą sunkiam girtumui apsvaigimą nuo alkoholio, kas pagal bylos aplinkybes, įskaitant paties kaltinamojo pareiškimus, didžiąja dalimi nulėmė jo nusikalstamą elgesį nukentėjusios atžvilgiu ( BK 54 str. 2 d. 7 p., 60 str. 1 d. 9 p.).Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, vienos atsakomybę lengvinančios ir dviejų sunkinančių aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau sunkinančių naudai, kartu konstatavus daugiau neigiamų kaltinamojo asmenybės aspektų (punktai 13-17), yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu viršijančią įstatymo sankcijos vidurkį, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalaus ar artimo tokiam dydžio (trukmės) bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 15 ir 16), buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti ir kitų kaltinamojo pavojingumą mažinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, recidyvistu nusikaltusiam kaltinamajam paskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes, tokia bausmė savo rūšimi bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai nei per švelni, nei per griežta. Skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina 1 m. 3 mėn. (BK 140 str. 2 d., 61 str. 3 d., baudžiamojo įstatymo sankcija šiuo atveju numato terminuoto laisvės atėmimo trukmę nuo 3 mėn. iki 2 m., vidurkis – 1 m. 1 mėn. 15 d.). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Kartu teismas sprendžia, jog aukščiau analizuoti kaltinamojo nuostatas ir elgesį, ypač po nusikaltimo įvykio, pozityviai apibūdinantys duomenys (punktai 15 ir 16), įskaitant be kita ko ir viešą interesą apsaugoti 6 mažamečių jo auginamų ir išlaikomų vaikų, kurie paskyrus bausmę atlikti realiai liktų be abiejų tėvų globos, interesus, teikia teismui pakankamą pagrindą manyti, jog skiriamos kaltinamajam A. Š. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus skiriamos bausmės atlikimo – jį atidedant vidutinės 2 metų trukmės laikui (BK 75 str.), kartu nustatant jo asmeninę, turtinę padėtis bei kt. aplinkybes atitinkančius pakankamai reiklius įpareigojimus ir draudimus (BK 75 str. 2 d. 4, 5, 6 ir 10 p. p.).Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko (b. l. 51, 53) už 1 parą skiriamo jam terminuoto laisvės atėmimo bausmės (BK 66 str. 2 d.).Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam A. Š. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, bausmę A. Š. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.
Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 parą skiriamo terminuoto laisvės atėmimo bausmės.
Galutinės 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam A. Š. atidėti 2 (dvejiems) metams, nustatyti tokias Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 4, 5, 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas : 1) per visą probacijos laiką prižiūrėti, išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, 2) per visą probacijos laiką dirbti ar registruotis Darbo biržoje, 3) 6 (šešis) pirmus probacijos mėnesius dalyvauti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje pataisos programoje, 4) 6 (šešis) pirmus probacijos mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.