Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. P. 2019 m. spalio 09 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, ties viaduku į Pilaitės prospektą (kryptis link Ukmergės gatvės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369, patikros sertifikatas Nr. 1141434, nustatė, kad E. P. iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija

E. P. laikė žinomai netikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2019 m. spalio 9 d., apie 22.30 val., Vilniuje, Ševčenkos g. 26, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose E. P. piniginėje buvo rastas vairuotojo pažymėjimas Nr. R0319640, išduotas G. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu su pristatyto E. P. nuotrauka

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. P. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta. Paaiškino, kad priklausomybės alkoholiui neturi. Susipykęs su savo drauge, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Prieš sustabdant policijos pareigūnams automobilyje jis išgėrė dar 2-3 butelius alaus. G. A. 2004 m. - 2005 m. pasidarė netikras teises, kadangi ten vairuotojo pažymėjimą atimdavo be jokio teismo. Iš matymo pažįstamas asmuo pasiūlė pagaminti netikrą pažymėjimą, nors jis turėjo ir tikrą, kuris šiuo metu iš jo yra atimtas. Šiuo pažymėjimu jis nesinaudojo ir niekam nerodė, dokumentas buvo paslėptas. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, vairuotojo pažymėjimas iš jo jau buvo atimtas už atsisakymą tikrintis girtumą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus kaltinamasis parodė, kad jo gaunamos pajamos yra 700 Eur, iš lėšų perka motinai vaistus, kurie nėra kompensuojami, finansiškai remia savo dukrą, kiekvieną mėnesį moka po 224 Eur paskolą, todėl jeigu būtų skirta piniginė bauda, prašo ją leisti sumokėti per 24 mėnesius. Gailisi dėl tokio savo poelgio ir prašo skirti kiek įmano švelnesnę bausmę.

Kadangi kaltinamasis E. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir kaltinamojo gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardyti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviam bei žinomai netikro dokumento laikymo, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2019 m. spalio 9 d., apie 21.00 val., gautas pranešimas, kad link Vilniaus važiuoja pilkos spalvos automobilis BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas Vakariniame aplinkkelyje, sustabdytas ties viaduku į Pilaitės mikrorajoną, Vilniuje. Automobilio vairuotojas jiems neprisistatė ir jokių dokumentų nepateikė. Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. E. P. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus alkotesteriu pirmo pūtimo metu, 21.08 val., buvo nustatytas 3,40 promilių girtumas, antro pūtimo metu, 21.27 val., 2,87 prom. girtumas (b. l. 30).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2019 m. spalio 9 d., 20.59 val., gautas pranešimas apie tai, kad link Vilniaus važiuoja pilkos spalvos automobilis BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Papildomai nurodyta, jog sustabdžius automobilį, vairuotojui nustatytas 3,40 prom. girtumas; tikrinant neblaivumą antrą kartą, nustatytas 2,87 prom. girtumas (b. l. 10).

2019 m. spalio 9 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-20).

2019 m. spalio 9 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad E. P. alkotesterio "Alcotest 7510" Nr. ARKB 0369, patikros sertifikatas Nr. 1141434, pagalba, 21.08.48 val., nustatytas 3,40 promilių girtumas; 21.26.32 val., nustatytas 2,87 promilių girtumas (b. l. 12-17).

VĮ Regitra byloje pateikti duomenys patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini) TI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. yra I. L. (b. l. 59).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje – 1660 eurų su PVM (b. l. 58).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes, kurias patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Faktą, kad E. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas L. S. parodydamas, jog gavus pranešimą apie galimai neblaivų asmenį vairuojantį transporto priemonę, buvo sustabdytas automobilis BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui E. P. nustatytas 3,40 prom. girtumas. Antro tikrinimo metu, vairuotojui nustatytas – 2,87 prom. girtumas. Aplinkybę, jog E. P. 2019 m. spalio 9 d., 21.08.48 val., nustatytas 3,40 prom. girtumas; 2019 m. spalio 9 d., 21.26.32 val., 2,87 prom. girtumas, patvirtina alkotesterio Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 1141434) byloje pateikti duomenys. E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo

2019 m. spalio 9 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka sulaikius įtariamąjį E. P. , asmuo pateikė areštinės darbuotojams asmeninius daiktus, tarp kurių buvo galimai suklastotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 46).

2019 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. R0319640, išduotas G. U., gim. (duomenys neskelbtini), vardu 2008 m. rugpjūčio 22 d., LTU VĮ Regitra (b. l. 33-35).

2019 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1967(19) konstatuota, kad tirti pateikto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. R0319640 blankas išspausdintas ir personalizavimo duomenys jame įrašyti ne pagal spausdinimo reikalavimus. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) G. U. vardu yra netikras (b. l. 39-42).

BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą arba žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė. Byloje įrodyti E. P. veiksmai padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad jis laikė žinomai netikrą dokumentą – G. U. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0319640. Kaltinamasis teismui paaiškino, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą įgijo gyvendamas Airijoje, šiuo pažymėjimo jis nesinaudojo ir niekam nerodė, dokumentas buvo paslėptas ir jis jį laikė, kol šį vairuotojo pažymėjimą rado policijos pareigūnai. Laikymas yra nusikaltimo dalyko buvimas kaltininko žinioje. Netikras vairuotojo pažymėjimas buvo pas kaltinamąjį, jis rastas tarp kitų jo daiktų, todėl laikymo požymis yra įrodytas. Kadangi nustatyta tvarka E. P. šis vairuotojo pažymėjimas išduotas nebuvo, šį vairuotojo pažymėjimą, kaltinamojo teigimu, jam pasiūlė įsigyti pažįstamas asmuo, akivaizdu, kad E. P. žinojo, kad vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas. Kaltinamasis netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė kartu su kitais dokumentais ir visada buvo galimybė jį panaudoti. Byloje pateikta 2019 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. 11-1967(19) patvirtina, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. R0319640 blankas išspausdintas ir personalizavimo duomenys jame įrašyti ne pagal spausdinimo reikalavimus. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. R0319640 G. U. vardu yra netikras. Spręstina, kad E. P. nusikalstami veiksmai, kai jis laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, įrodyti, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į nustatytas netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimo ir laikymo aplinkybes, į aplinkybę, kad šis pažymėjimas buvo rastas atliekant E. P. asmens ir daiktų apžiūrą, į tai, kad E. P. šio pažymėjimo nepateikė kaip teisę vairuoti įrodančio dokumento, darytina išvada, jog E. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų nesieja bendras tikslas, vieninga tyčia.

Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių

E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (BK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato dvi alternatyvias bausmes: arešto ir laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Byloje nustatyta, kad E. P. laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą kartu su kitais jam priklausančiais daiktais, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo kilo reikšmingi neigiami padariniai asmens ar viešosioms vertybėms. Byloje nenustatytas ir joks realus pavojus valstybės ir/ar savivaldybės institucijų teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, į tai, kad BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskirtinas apysunkių kategorijai, spręstina, kad konkrečiu atveju E. P. padarytos veikos pavojingumas yra minimalus, todėl kaltinamojo E. P. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, sudarančios galimybę teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu ar terminuoti laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kaltinamasis E. P. neteistas (teistumai išnykę), šioje byloje kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal savo pavojingumą priskirtinos apysunkių (BK 300 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: E. P. dirba , darbdavio atstovo charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi senyvo amžiaus sergančia motina, kuria reikalinga nuolatinė priežiūra. Šios aplinkybės iš dalies sumažina kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Taigi, visuma šių aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad net mažesnės, nei yra numatytas BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje, arešto, kaip trumpalaikio laisvės atėmimo, bausmės skyrimas neatitiktų teisingumo principo ir būtų neproporcinga padarytam nusikaltimui, kaltinamojo asmenybei ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Teismas sprendžia, kad baudos bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė E. P..

Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kaltinamąjį charakterizuojančių nurodytų duomenų, atsižvelgiama ir į tai, kad E. P. transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas sunkus girtumas - transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad E. P. 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu už ANK 423 straipsnio 3 dalies nusižengimą baustas administracine tvarka ir jam skirta administracinio poveikio priemonė - atimta teisė vairuoti transporto priemones – 46 mėn. Paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2018 m. spalio 7 d., iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. Asmuo praėjus metams nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vėl sėdo neblaivus už vairo, kas rodo, jog asmuo negerbia visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkęs jas ignoruoti bei pažeidinėti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Atsižvelgiant į kaltinamojo gaunamų pajamų ir jo įvardintų išlaidų santykį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas.

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. buvo laikinai sulaikytas. Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skirtiną bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 9 d., 21.08 val., iki 2019 m. spalio 10 d., 12.31 val. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 43, 45, 56).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. E. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad E. P. 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 46 mėnesių laikotarpiui. Paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2018 m. spalio 7 d., iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, 2019 m. spalio 9 d. būdams neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę E. P. neturėjo tokios teisės, tačiau siekiant apriboti asmeniui galimybę greičiau atgauti teisę vairuoti transporto priemones, E. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, transporto priemonė, kurią vairavo E. P. atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ Regitra byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės valdytoja ir savininkė yra I. L.. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad automobilio savininkei buvo žinoma, jog E. P. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus ar ji būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. P. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią vairavo E. P., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 1660 Eur su PVM. Papildomai teismas pažymi, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, todėl nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, šiuo konkrečiu atveju – 1160 Eur.

Civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - netikras vairuotojo pažymėjimas, išrašytas G. U. vardu, - saugomas voke prie galinio baudžiamosios bylos Nr. 1-3402-992/2019 viršelio, po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. P. paskirti galutinę 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti galutinę subendrintą 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 9 d., 21.08 val., iki 2019 m. spalio 10 d., 12.31 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtina bauda yra 78 MGL, kas atitinka 3900 Eur.

Paskirti E. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. P. konfiskuotinos transporto priemonės – BMW, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1660 Eur.

Kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - netikrą vairuotojo pažymėjimą, išrašytą G. U. vardu, saugomą voke prie galinio baudžiamosios bylos Nr. 1-3402-992/2019 viršelio, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti E. P., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.