- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1480-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00059-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Skolininkas
- B. B.
- Kategorijos
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės B. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria išnagrinėtas skolininkės B. B. prašymas dėl termino pratęsimo prieštaravimams pareikšti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. sausio 8 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininkės, kuris įsiteisėjo 2024 m. kovo 15 d.
2. 2024 m. balandžio 30 d. teisme gautas skolininkės B. B. prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti dėl svarbių priežasčių, priimti prieštaravimus ir panaikinti teismo 2024 m. sausio 8 d. įsakymą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarė atmesti skolininkės B. B. prašymą atnaujinti prieštaravimų padavimo terminą.
4. Teismas nurodė, kad prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams paduoti skolininkė motyvuoja tuo, kad jog skolininkė minėto teismo įsakymo nei registruotu, nei paprastu paštu, nei el. paštu negavo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skolininkė nenurodė, jog nebuvo gavusi pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus, kuriuos reikia atsiimti iš atitinkamo pašto skyriaus, ir nepateikė įrodymų, jog toks parnešimas nebuvo paliktas pašto dėžutėje ar kad laiškas nebuvo saugomas atitinkame pašto skyriuje 30 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pati skolininkė nurodo, jog faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo skolininkei buvo siųsti procesiniai dokumentai. Skolininkė turi pareigą tikrinti pašto dėžutę ir rūpintis tinkamai suteikiamomis pašto paslaugomis. Dėl to teismas neturi pagrindo pripažinti, kad terminas paduoti prieštaravimus buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė atnaujinti terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
5. Skolininkė (apeliantė) B. B. pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį, atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir grąžinti šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
6. Nurodo, kad skolininkė apie teismo įsakymo išdavimą sužinojo tik gavusi antstolės raginimą. Teismo įsakymo skolininkė negavo nei registruotu paštu, nei el. paštu, ji gyvena teismo nurodytu adresu viena, niekas be jos pašto siuntų nepriima, tačiau jokio pranešimo iš pašto ji negavo. Skolininkė nežino kaip įrodyti, kad ji negavo pranešimo iš pašto kurjerio, nes jos pašto dėžutė rakinama, kurjeris galėjo suklysti ir neįmesti į jos dėžutę pranešimo. Kadangi kreditoriaus reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, skolininkei turi būti suteikta teisė pateikti prieštaravimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl teismo įsakymo įteikimo (ne)tinkamumo
9. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.
10. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje sprendžiant dėl tinkamo teismo įsakymo įteikimo skolininkui – fiziniam asmeniui, yra nurodyta, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 16 punktas).
11. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 23 punktas).
12. Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 27 punktas).
13. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytas toks skolininkės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Priėmus teismo įsakymą, procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkei minėtu gyvenamosios vietos adresu. Iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai, kad teismas bandė įteikti procesinius dokumentus skolininkės darbovietėje (duomenys neskelbtini) nei registruotu paštu, nei naudojant elektroninių ryšių priemones. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų siuntęs procesinius dokumentus el. pašto adresu. Vadinasi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teismo įsakymą skolininkei įteikė tik deklaruotu gyvenamosios vietos adresu pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, nesiėmęs jokių papildomų priemonių (pvz. įteikti darbovietėje). Toks procesinių dokumentų įteikimas neatitinka EŽTT praktikos ir nacionalinės teismų praktikos.
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas skolininkei (neišnaudojus visų galimų įteikimo būdų), dėl to skolininkė neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų. Todėl, skundžiama nutartis naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), terminas prieštaravimams pateikti atnaujinamas ir prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
skolininkės B. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-1581-647/2024 panaikinti, atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti prieštaravimų priėmimo klausimą, kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.