- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-157-135-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- M., D.
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-135/2011
2011 m. kovo 31 d.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. ir D. S. nuteisti už tai, kad veikdami kartu pagrobė svetimą turtą, t. y. M. M. ir D. S. 2009 m. gruodžio 13 d. apie 13.03 val. iš individualiai I. V. įmonei priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salės, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, M. M. pagrobus svetimą, parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – dvi moteriškas striukes, kurių vienos vertė – 230 Lt (bendra vertė – 460 Lt) ir išbėgus iš parduotuvės, lauke perdavus vieną striukę D. S., taip pagrobė svetimą, I. V. priklausantį turtą už 460 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė vienas, o ne su bendrininku, prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį, taip pat teismo prašo atsižvelgti į tai, kad jis gailisi nuoširdžiai ir atsiprašė nukentėjusiosios
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. nurodo, kad pripažįsta savo kaltę ir iš dalies laiko teisingu priimtą nuosprendį. Nurodo, kad iš M. M. parodymų ir filmuotos medžiagos matyti, kad jis nusikalstamą veiką padarė vienas, o ne bendrininkų grupėje iš anksto susitaręs, kaip nurodyta priimtame nuosprendyje. Teigia, kad jis su M. M. nesitarė iš anksto daryti nusikaltimo. Skundu nuteistasis prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį, panaikinti sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje iš anksto susitarus, pripažinti lengvinančia aplinkybę tai, kad jis pripažino savo kaltę ir apsiprašė nukentėjusiosios, sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji M. M. ir D. S., bei jų gynėjos advokatės prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų M. M. ir D. S. apeliaciniai skundai atmetami.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistųjų M. M. ir D. S. kaltės padarius jiems nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje bei paskyrė bausmes laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, kad abu nuteistieji ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes nurodydami, kad kiekvienas iš jų padarė atskiras nusikalstamas veikas, t. y. kiekvienas iš jų atskirai pavogė iš parduotuvės po vieną striukę, ir tai, jų teigimu, turėtų būti vertinama kaip nedidelės vertės svetimo turto vagystė ir kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį. Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistųjų skundų argumentai nelaikytini pagrįstais, kad leistų pakeisti jų nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją.
M. M. ir D. S. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta bylos faktiniais duomenimis, o būtent: nukentėjusiosios I. V. parodymais (1 t., 21–22, 25–26 b.l., 2 t., 54 b. l.), vaizdo įrašu, kuriuose užfiksuoti M. M. ir D. S. (1 t., 19–20 b. l.), iš dalies pačių nuteistųjų M. M. ir D. S. parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji I. V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2009-12-13 apie 12.50 val. į parduotuvę įbėganti ji matė vieną vyriškį, kuris stvėrė ant kabyklos kabėjusias dvi striukes ir išbėgo, ji išsivijo vyriškį į lauką, o ties „(duomenys neskelbtini)“ parduotuve pamatė ir antrą žemesnio ūgio vyriškį, kuris rankose taip pat laikė vieną iš parduotuvėje vogtų striukių, o vieną striukę rankose turėjo ir tas vyriškis, kurį ji vijosi. Vaizdo kameros Nr. 1 ir Nr. 7, esančios miesto bulvare, užfiksavo 2009-12-13 apie 13:00:51-53 centriniu miesto bulvaru nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. einančius M. M. ir D. S.. Laikui rodant 13:01:34 kamera užfiksavo, kaip abu vyriškiai grįžta atgal, o laikui rodant 13:03:07 užfiksuota, kaip pro ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, rankose laikydamas kažką, prabėga vyriškis su balta kepure, pakui jį prabėga kitas vyriškis, apsivilkęs trijų – baltos, raudonos ir juodos – spalvų pūstą striukę, ir jis rankose taip pat kažką laiko, o paskui juos bėga tamsiai apsirengusi moteris. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įvykio metu baltos, raudonos, juodos spalvų striukę buvo apsivilkęs nuteistasis M. M., D. S. vilkėjo tamsiais rūbais ir buvo su šviesia kepure.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad į parduotuvę buvo įbėgęs tik vienas M. M., kuris ir pagrobė dvi striukes, o išbėgdamas iš parduotuvės vieną iš striukių atidavė D. S., ir jie su striukėmis bėgo nuo juos besivejančios I. V.. Minėtas aplinkybes patvirtino I. V. parodymai ir kamerų vaizdo įrašai, ir šie įrodymai paneigia nuteistųjų išsakytą versiją, kad kiekvienas iš jų atskirai įbėgo į parduotuvę ir pagrobė po vieną striukę. Tai, kad M. M. ir D. S. nesitarė iš anksto daryti nusikaltimo, kaip jie teigia apeliaciniuose skunduose, paneigia vaizdo įrašas, kadangi jame užfiksuota, kaip nuteistieji prieš įvykį kartu eina bulvaru, o po įvykdytos vagystės iš jų kiekvienas bėga turėdami rankose po vieną striukę, kas leidžia daryti išvadą, kad M. M. išbėgęs iš parduotuvės vieną striukę perdavę D. S., o bėgdami nuo jos besivejiančios nukentėjusiosios ties ,,(duomenys neskelbtini)“ kavine (duomenys neskelbtini) gatvėje nuteistieji išsiskyrė ir nubėgo į priešingas puses, taip sutrukdydami nukentėjusiajai juos vytis. Iš šių aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji buvo aptarę ir suderinę savo veiksmus prieš vagystę. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad M. M., veikdamas kartu su D. S., pagrobė svetimą parduotuvei ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, o vien ta aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su teismo pateiktu įrodymu vertinimu ir pateikia savas įrodymų bei faktinių aplinkybių versijas, nesudaro pagrindo teismui keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą perkvalifikuojant jų padarytą nusikalstamą veiką į BK 178 straipsnio 4 dalį bei šalinti iš nuosprendžio nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.
Nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo M. M. ir D. S. negali būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, nes apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgė į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę bei į kitas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes ir vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę ir atsiprašė nukentėjusiosios, o nuteistasis M. M. skundu prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir taip pat atsiprašė nukentėjusiosios. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikoma tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu nuteistieji savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė tik iš dalies teisingus parodymus, apeliaciniuose skunduose pateikė savo įvykio versijas, kas patvirtina, kad nuteistieji savo kaltės nepripažino, o pateikdami savo įvykio versiją stengėsi sušvelninti atsakomybę, todėl pripažinti jų atsakomybe lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šiuo atveju nėra pagrindo .
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė. Kitaip tariant, ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Už nesunkų nusikaltimą – svetimo turto pagrobimą – LR BK 178 straipsnio 1 dalis sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Šioje byloje už svetimo turto vagystę nuteistieji M. M. ir D. S. nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis. Skirdamas tokią bausmę nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertino tai, jog M. M. veikdamas kartu su D. S. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes ir atsižvelgė, kad M. M. ir D. S. anksčiau teisti, abu nusikaltimą padarė teistumams neišnykus, abu niekur nedirbo, ankstesniais nuosprendžiais buvo teisti taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, ne kartą abu bausti administracine tvarka, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojami neigiamai. Šios aplinkybės rodo nuteistųjų susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes, jų nenorą pasitaisyti ir laikytis teisės normų, polinkį nusikalsti, iš to akivaizdu, kad nuteistieji nedaro išvadų iš ankstesnių savo teistumų. Atsižvelgiant į tai, kad šį nusikaltimą M. M. ir D. S. padarė neišnykus ankstesniems teistumams, LR BK 27 straipsnio prasme jie laikytini recidyvistais. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose bei baudžiamojoje byloje nėra jokių ypatingų ar išskirtinų duomenų bei aplinkybių, kurios teismui leistų nesivadovauti šia taisykle.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pagrįstai parinko sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią iš nurodytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą, kurios trukmė yra artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, todėl, kolegijos vertinimu, bausmės nėra aiškiai per griežtos, švelninti jų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, juolab, kad visos skunduose minėtos aplinkybės skiriant bausmes pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti apeliantų skundus ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį juose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistųjų M. M. ir D. S. apeliacinius skundus atmesti.