Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, nustatytas neįgalumas, našlė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. K. savo kaltę pripažino, sutiko su visomis kaltinamajame akte išdėstytomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė ir parodė, kad išsamių parodymų duoti negali dėl prastos sveikatos būklės – teisiamojo posėdžio metu gynėja pateikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro II-o kardiologijos skyriaus 2023 m. birželio 28 d. stacionaro epikrizę, kurioje nurodyta, kad pacientei J. K. nustatyta pagrindinė diagnozė – I21.4 Ūminis subendokardinis miokardo infarktas (2023 m. birželio 16 d.).

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Be kaltinamosios prisipažinimo teisme jos padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

5. Nukentėjusiosios G. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoja. Jos darbo vieta yra prekybos centras (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 2 d., nuo 11.00 val., dirbo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės kasų, taip pat bendrose prekybos centro patalpose ir prie stebėjimo kamerų. Apie 19.28 val. vyresnioji apsaugos darbuotoja jai pranešė, kad parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekybos salėje vaikšto įtartina pirkėja. 19.30 val. ji buvo prie kasų, kai pastebėjo tą moterį. Ji buvo pirmoje kasoje, pradėjo šaukti ant kasininkės V. J., keikė ją necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Moteris pradėjo dar garsiau šaukti, kai kasininkė atsisakė jai parduoti alkoholį. Prie kasininkės priėjo netoli buvęs vyresnysis kasininkas A. Z., moteris ir jį iškeikė. Tada priėjo ji (nukentėjusioji) ir pasakė, kad moteris nusiramintų ir nesikabinėtų prie darbuotojų. Kaltinamoji praėjo pro kasą ir pradėjo šaukti ant jos, vadino šiukšle, prostitute, grasino ją nužudyti, apipilti rūgštimi, atsiųsti savo sūnų, kad po darbo patykotų jos ir nupjautų galvą. Ji (nukentėjusioji) švelniai suėmė kaltinamąją už peties, norėjo paprašyti, kad praeitų su ja į postą. Tada J. K. užsimojo dešine ranka ir trenkė vieną kartą kumščiu jai (nukentėjusiajai) į kairį skruostą. Ji (nukentėjusioji) patyrė stiprų fizinį skausmą. Taip pat kaltinamoji užsimojo trenkti antrą kartą, trenkė delnu, tačiau, matyt, nesmarkiai, nes skausmo nepajuto. Galimai buvo patyrusi šoką po pirmo smūgio. Nuo agresyvios pirkėjos ją apgynė kitas pirkėjas, vyras, kurio duomenų nežino. Jis pasišalino iš karto po to, kai priėjo vyresnioji apsaugos darbuotoja G. S. Jos kartu vedė kaltinamąją link apsaugos posto, J. K. paprašė į tualetą, tačiau nuvedus į tualetą vėl pradėjo visus keikti, norėjo vėl trenkti jai (nukentėjusiajai), tačiau užsimojusi nuleido ranką. Kaltinamoji nesutiko eiti į apsaugos postą, todėl vyresnioji apsaugos darbuotoja iškvietė greitojo reagavimo darbuotojus. Jie atvyko per 10 min. ir atvedė kaltinamąją į postą. Tada ji (nukentėjusioji) iškvietė policiją. Kol laukė policijos, J. K. plūdo jas ir atvykusius darbuotojus necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, t. y. kad papjaus, kad gali laukti svečių, ateis ir nusuks galvą. Pastebėjo, kad kaltinamoji buvo akivaizdžiai neblaivi. J. K. atsisakė prisistatyti, prisistatė tik atvykusiems pareigūnams. Atvykus pareigūnams, jų akivaizdoje kelis kartus grasino susidorojimu, elgėsi agresyviai, mėgino pasišalinti, buvo paėmusi puodelį ir norėjo mesti į pareigūnę. Šiuo metu nukentėjusioji jaučia vidutinį kairės pusės smilkinio, skruosto ir žandikaulio skausmą. Dėl įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, išgąstį. Dėl susijaudinimo jai surakino nugarą, kurį laiką po įvykio buvo sunku vaikščioti.

6. Liudytojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis 2023 m. sausio 2 d. dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atėjo prie 17-os kasos, kuri yra prie 1-os kasos, daryti inkasacijos. Maždaug apie 19.20 val. prie 1-os kasos atėjo moteris, atrodė neblaivi, kalbėjo nemandagiai su kasininke ir su aplinkiniais žmonėmis. Kasininkė pasakė, kad nekalbėtų taip nemandagiai, o ji (moteris) pasipiktinusi atsakė, kad taip negalima bendrauti su pirkėju. Tada jis (liudytojas) pamatė, kad prie kasos priėjo apsaugos darbuotoja. Po to, jie su apsaugos darbuotoja pamatė, kad ta moteris perka alkoholį, ir dėl to, jog matėsi, kad yra neblaivi, nusprendė, kad jo jai neparduoti. Tuomet moteris visai atsisakė ką nors pirkti, trenkė per apsauginį stikliuką, kuris yra tarp pardavėjo ir pirkėjo, ir pradėjo ant visų šaukti. Ką tiksliai šaukė, nepamena. Moteris nuėjo toliau nuo kasos, matė, kaip ji, būdama šalia mėsos parduotuvės, priėjus apsaugos darbuotojai, pradėjo kalbėti su ja necenzūriniais žodžiais. Ką tiksliai sakė, nepamena, rodė liežuvį. Apsaugos darbuotoja jos paklausė, ar ji nori, kad jai kviestų policiją, ji atsakė „nu davai davai“. Kadangi jis nuėjo, pasitraukė prie kitos kasos, nematė, ar moteris trenkė apsaugos darbuotojai. Atsisuko, kai kažkoks vyras tą moterį ramino. Ji šaukė, kad yra neįgali, sakė patraukti rankas. Jis nuėjo toliau dirbti ir nematė, kas toliau vyko. Kai jis po kurio laiko užėjo į apsaugos postą, apsaugos poste sėdėjo ta moteris. Jam užėjus, ji pavadino jį „bulbašu“. Pirmą kartą to nesureikšmino, tačiau tai pakartojus antrą ir trečią kartą, jis įsižeidė. Taip pat girdėjo, kaip moteris įžeidinėjo apsaugos darbuotojus, tačiau ką tiksliai ji sakė, nepamena.

7. Liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. sausio 2 d. dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1-oje kasoje. Kiek prisimena, prieš 20.00 val. prie kasos priėjo tamsių plaukų moteris, norėjo pirkti mandarinų, kitų smulkių prekių, butelį alkoholio „Sobieski“. Kai moteris padėjo prekes ant prekystalio, matė, jog vienas mandarinas ištižęs ir paprašė, kad jai (liudytojai) juos paduotų, nes ji (moteris) pasakė, kad tada jų nepirks. Ji (moteris) pradėjo stumti ant takelio esančias prekes tolyn, pakeltu balsu šaukė, kad darys, ką nori. Ji su pirkėja bendravo mandagiai, ramiu tonu paprašė, kad nusiramintų. Tuo metu priėjo apsaugos darbuotoja, paprašė moters nusiraminti. Kadangi matė, jog moteris yra neblaivi, konfliktiška, nusprendė neparduoti jai ir alkoholio butelio. Apsaugos darbuotoja taip pat patvirtino, kad neparduos jai alkoholio. Moteris pasakė, kad tada visai nieko nepirks. Matė, kad apsaugos darbuotojai ji parodė kažkokius rankų gestus, špygą, parodė liežuvį. Apsaugos darbuotoja paprašė moters, kad ji nurimtų, tačiau ši nenurimo. Moteris ėmė grasinti apsaugos darbuotojai, šaukė, tačiau ką tiksliai sakė, negirdėjo, nes tuo metu prie kasos priėjo kiti žmonės, kuriuos aptarnavo. Vėliau atsisukusi pamatė, kad moteris užsimojo dešine ranka ir trenkė apsaugos darbuotojai į kairę veido pusę. Matė, kad moteris antrą kartą užsimojo ranka prieš apsaugos darbuotoją, tačiau nematė, ar pataikė jai. Tuomet matė, kad pro šalį ėjo vyras, po kurio laiko atėjo kiti apsaugos darbuotojai ir nuvedė moterį į apsaugos postą. Dėl šio įvykio ji šiek tiek išsigando, buvo nemalonu. Matė, kad apsaugos darbuotoja po šio incidento buvo visa išbalusi, atrodė, kad prastai jaučiasi, nelabai galėjo stovėti vienoje vietoje, matėsi, kad jai skauda nugarą. Kadangi matė apsaugos darbuotoją iškart po to, kai jai trenkė, jos akies kampas buvo paraudęs, žandas irgi buvo raudonas.

8. 2023 m. sausio 2 d. nukentėjusiosios G. L. pareiškimas, kad 2023 m. sausio 2 d., apie 19.33 val., prekybos centre (duomenys neskelbtini) apsipirkinėjo moteris, kuri elgėsi grubiai, galimai buvo neblaivi, keikėsi prie kasos. Apsaugos darbuotoja priėjusi paprašė elgtis gražiai, neįžeidinėti kasininko. Moteris pradėjo ant jos šaukti, grasinti, o vėliau pora kartų sudavė per veidą. Buvo paprašyta praeiti į apsaugos postą, tačiau tai daryti atsisakė. Vėliau ėmė grasinti, kad panaudos fizinę jėgą prieš ją ir jos kolegas.

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. sausio 2 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. sausio 2 d., apie 19.51 val., iš budėtojo gautas pranešimas, kad prekybos centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp neblaivios pirkėjos ir kasininko kilo konfliktas, įsikišus apsaugos darbuotojai, pirkėja trenkė jai per veidą. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotoja G. L., kuri paaiškino, kad jai įsikišus į konfliktą tarp neblaivios pirkėjos ir kasininko, pirkėja pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėti ir pora kartų trenkė apsaugos darbuotojai į veidą. Apsaugos poste sulaikyta J. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, tačiau tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė. Moteris elgėsi agresyviai, pareigūnų akivaizdoje grasino apsaugos darbuotojams fiziniu susidorojimu.

10. 2023 m. sausio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas prekybos centras (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad įėjus pro pagrindines duris, einant tiesiai, kairėje pusėje matoma informacijos kasa bei kasa Nr. 1. Priešais kasą Nr. 1 matoma (duomenys neskelbtini).

11. 2023 m. sausio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu XVR_ch4_main_20230102193328_2023010 (ekrano viršuje matyti įrašo data – 2023 m. sausio 2 d. ir laikas – 19:33:30) ir nustatyta, kad 19:33:34 pro kasą eina pagyvenusi moteris, dėvinti pilkos spalvos kepurę, mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, juodos ir baltos spalvos dryžuotus sportinius batelius, rankoje laikanti juodos spalvos rankinę. Moteris eidama kažką šaukia, kaire ranka į kažką rodo. Paėjusi kelis žingsnius vidury alėjos sustoja ir atsisukusi šaukia. Prie jos ramiai pradeda eiti apsaugos darbuotoja. Abi kalbasi, matyti, kad moteris įpykusi, kažką rodo apsaugos darbuotojai. 19:34:23 apsaugos darbuotoja suima moterį abejomis rankomis už striukės šono per liemenį. Moteris savo dešinę ranką įremia apsaugos darbuotojai į krūtinę. Apsaugos darbuotoja dešine ranka paima moterį už riešo ir alkūnės. Moteris atsisuka į apsaugos darbuotoją ir 19:34:28 dešine ranka trenkia apsaugos darbuotojai į kairį žandą, jos abi ima stumdytis. Moteris abejomis rankomis įsikabina apsaugos darbuotojai į megztinį, apsaugos darbuotoja laiko jos riešus. Matyti, kad abi moterys kalbasi. 19:34:46 apsaugos darbuotoja paleidžia moters rankas ir prie jų prieina praeivis. Moteris dešine ranka vėl trenkia apsaugos darbuotojai į kairį žandą. Vyras paima moterį už riešų ir kažką sako. Apsaugos darbuotoja kažkam skambina.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

12. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.).

13. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog J. K., būdama viešoje, visiems prieinamoje vietoje – prekybos centre (duomenys neskelbtini), vakare, kai lankosi ir kiti klientai, dirba pakankamai daug darbuotojų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamosios įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad ji dėl menkavertės priežasties sudavė apsaugos darbuotojai į veido sritį. Kaip matyti iš nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, pirmiausia, J. K. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre (duomenys neskelbtini), kasų konfliktavo su šios parduotuvės darbuotojais (kasininkais-pardavėjais) (dėl neva netinkamo aptarnavimo, dėl to, kad jai nebuvo parduoti alkoholiniai gėrimai), vartojo necenzūrinius žodžius, šiuos darbuotojus garsiai įžeidinėjo. Priėjus apsaugos darbuotojai, t. y. nukentėjusiajai G. L., ir malšinant kilusį konfliktą (prašant kaltinamosios nurimti), J. K. ėmė konfliktuoti ir su ja – kalbėti pakeltu balsu, necenzūrine leksika, įžeidinėti ir grasinti, rodyti įvairius rankų gestus bei liežuvį. Konfliktui persikėlus į prekybos centro (duomenys neskelbtini) bendrąją erdvę (prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kasų, netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini)), J. K. ėmė elgtis agresyviai ir ranka sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, sukeldama jai fizinį skausmą. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, iš vaizdo įrašo matyti, kad būtent kaltinamosios veiksmai pasireiškė agresyvumu ir buvo nukreipti prieš nukentėjusiąją bei aplinkinius. Kaip matyti iš bylos duomenų, konfliktas smūgių sudavimu nukentėjusiajai nesibaigė, jis tęsėsi ir prekybos centro tarnybinėse patalpose, kol atvyko policijos pareigūnai. Visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamoji viešoje vietoje pasirinko moralės požiūriu nepriimtiną elgesio modelį ir panaudodama fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

14. Pažymėtina, kad kaltinamajai buvo inkriminuotas trijų smūgių sudavimas nukentėjusiajai, vis dėlto, ištyrus visumą baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, pasitvirtino tik dviejų smūgių sudavimas. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, G. L. nurodė, kad J. K. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairį skruostą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Kaltinamoji antrą kartą trenkė delnu, tačiau dėl šio smūgio sudavimo ji skausmo nepajuto. Taigi pati nukentėjusioji nurodė, kad jai į veido sritį buvo suduoti tik du smūgiai. Jos pareiškime taip pat nurodyta, kad kaltinamoji pora kartų sudavė per veidą. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime. Liudytoja V. J. nurodė mačiusi, kad kaltinamoji užsimojo dešine ranka ir trenkė apsaugos darbuotojai į kairę veido pusę. Liudytoja matė ir tai, kaip kaltinamoji užsimojo antrą kartą, tačiau nematė, ar pataikė nukentėjusiajai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 19:34:28 moteris (kaip nustatyta – J. K.) dešine ranka suduoda apsaugos darbuotojai (kaip nustatyta – nukentėjusiajai) į kairį žandą, o 19:34:46 apsaugos darbuotoja paleidžia kaltinamosios rankas, prie jų prieina praeivis ir tuomet J. K. dešine ranka vėl suduoda apsaugos darbuotojai į kairį žandą. Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamoji trečią kartą sudavė G. L., nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad J. K. nuvedus į tualetą ši norėjo vėl jai trenkti, tačiau užsimojusi nuleido ranką, kas tik patvirtina, kad trečiasis smūgis suduotas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslintinos faktinės kaltinimo aplinkybės, nurodant, kad J. K. ranka du kartus sudavė apsaugos darbuotojai G. L. į veido sritį, kadangi trečio smūgio sudavimas nėra įrodytas bylos duomenimis, o visos abejonės aiškintinos kaltinamosios naudai. Toks kaltinimo faktinių aplinkybių patikslinimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamosios teisinės padėties, atvirkščiai, yra jai palankus.

15. Tai, kad nagrinėjamu atveju kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis, taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Įvykio metu parduotuvės (duomenys neskelbtini) kasoje dirbusi liudytoja V. J. nurodė, mačiusi, kaip kaltinamoji suduoda nukentėjusiajai, dėl šio įvykio šiek tiek išsigandusi, jai buvo nemalonu, matė, kad apsaugos darbuotoja buvo išbalusi, atrodė, kad ji prastai jaučiasi, negalėjo stovėti vienoje vietoje, matėsi, kad jai skauda nugarą, jos akies kampas buvo paraudęs, žandas irgi buvo raudonas. Nukentėjusioji G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo agresyvios pirkėjos ją apgynė kitas pirkėjas – vyras. Jis pasišalino iš karto po to, kai priėjo vyresnioji apsaugos darbuotoja G. S., su kuria jos vedė kaltinamąją į tarnybines patalpas. Kaltinamoji nesutiko eiti, todėl vyresnioji apsaugos darbuotoja iškvietė greitojo reagavimo darbuotojus, kurie ir nuvedė kaltinamąją. Tada nukentėjusioji iškvietė policiją. Nukentėjusiosios teigimu, dėl įvykio patyrė išgąstį. Dėl susijaudinimo jai surakino nugarą, kurį laiką po įvykio buvo sunku vaikščioti. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad įvykio metu (konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios bei smūgių sudavimo metu) parduotuvės (duomenys neskelbtini) kasose dirbo darbuotojai, pro šalį vaikščiojo prekybos centro lankytojai, kurie stebėjo konfliktą, atsisukdavo pažiūrėti, kas vyksta, konfliktą stebėjo ir parduotuvės (duomenys neskelbtini) pirkėjai, atsiskaitinėjantys už prekes kasose. Galiausiai, po smūgių sudavimo, vienas praeivis priėjo ir suėmė kaltinamąją už rankų bei laikė, kol nukentėjusioji skambino mobiliuoju telefonu. Taigi, priverstinis į prekybos centrą atvykusių asmenų įsikišimas į konfliktą, lankytojų ir darbuotojų dėmesio pritraukimas, reikalinga greitojo reagavimo ir policijos pareigūnų pagalba, sutrikdyta nukentėjusiosios kaip apsaugos darbuotojos laisvė elgtis sau įprastu būdu ir tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas neabejotinai rodo, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta.

16. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios veiksmai nebuvo nukreipti tik į nukentėjusiąją, tai nebuvo tik jų tarpusavio konfliktas, kaltinamoji suvokė, jog dėl jos besikartojančių įžūlių veiksmų, atliekamų viešoje vietoje, visuomenės rimtis bus sutrikdyta, kils neigiami padariniai, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog kaltinamoji J. K. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas

17. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. L. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį nurodydama, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu patyrė fizinį skausmą ir moralinę žalą.

19. Kaltinamoji J. K. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisiamojo posėdžio metu J. K. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, patvirtino jai inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. 2023 m. rugsėjo 5 d. teismui pateiktas taikos susitarimas, pasirašytas tarp nukentėjusiosios – civilinės ieškovės ir kaltinamosios. Susitarimo šalys, t. y. civilinė ieškovė G. L. ir kaltinamoji J. K., susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei atlyginimo tvarkos. J. K. įsipareigojo į civilinės ieškovės nurodytą banko sąskaitą sumokėti 400 Eur sumą per 4 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį po 100 Eur, o būtent: iki 2023 m. spalio 31 d. – 100 Eur, iki 2023 m. lapkričio 30 d. – 100 Eur, iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 100 Eur, iki 2024 m. sausio 31 d. – 100 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamąja susitaikė ir sutinka su žalos atlyginimo sąlygomis. Kaltinamoji teismui taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, sutinka atlyginti žalą. Teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui. Kaltinamosios ir nukentėjusiosios pasirašytas taikos susitarimas tvirtintinas, pripažintina, kad dėl žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje yra susitarta, nukentėjusioji su kaltinamąja susitaikė.

20. J. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteista, nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti, Administracinių nusižengimo registro išrašo duomenimis per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nėra bausta, kas reiškia, kad asmuo pavyzdingai laikosi įstatyme įtvirtintų reikalavimų, jais gyvenime vadovaujasi ir jų paiso. Kaltinamoji nedirba, yra našlė, neįgali, turi sveikatos problemų. Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena ją sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtinas įrodymas – tam tikra specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-175-489/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju‎ aplinkybę, jog kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, patvirtino tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Dėl to, kad pirkėja buvo neblaivi, nukentėjusiosios ir liudytojų teigimu, jai buvo atsisakyta parduoti alkoholinius gėrimus. Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad apsaugos poste sulaikyta J. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, tačiau tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu. Iš surinktų įrodymų visumos matyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos J. K. neteisėtiems veiksmams. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamoji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas, nors neigiami padariniai kilo, tačiau kaltinamoji padarytą žalą įsipareigojo atlyginti, savo elgesį vertino kritiškai, dėl padaryto gailisi, žadėjo daugiau nenusikalsti, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, turinti sveikatos problemų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji J. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. K. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

21. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. K. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai ir nukentėjusiajai susitaikius.

V. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas

22. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 13 d. pirminė pažyma Nr. APD-2023-13566 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 600 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąją J. K. ginant advokatei Danutai Cytovič.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, pagal šio straipsnio 2 dalį teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

24. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajai J. K. gynėja, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo paskirta dėl to, kad ji nesupranta proceso kalbos, todėl be gynėjo pagalbos jos teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

25. Kaltinamoji bylos nagrinėjimo metu nedirbo, jai yra nustatytas neįgalumas, pateikti medicininiai dokumentai patvirtina turimas sveikatos problemas, ji yra našlė, kas leidžia spręsti apie asmens sunkią finansinę padėtį. Kaltinamosios gynėja D. Cytovič teisiamojo posėdžio metu prašė iš kaltinamosios antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios J. K. netenkinamas.

VI. Kiti klausimai

27. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – CD laikmena, kurioje yra vaizdo įrašas – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiąja G. L., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. rugsėjo 5 d. taikos susitarimą, pasirašytą tarp J. K. ir G. L., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: J. K. įsipareigoja per keturis mėnesius (nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. sausio 31 d.) sumokėti 400 (keturių šimtų) Eur sumą į G. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį mokant po 100 (vieną šimtą) Eur, t. y. iki 2023 m. spalio 31 d. – 100 (vienas šimtas) Eur, iki 2023 m. lapkričio 30 d. – 100 (vienas šimtas) Eur, iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 100 (vienas šimtas) Eur, iki 2024 m. sausio 31 d. – 100 (vienas šimtas) Eur.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtinto taikos susitarimo nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Procesą dėl nukentėjusiosios G. L. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – CD laikmeną, kurioje yra vaizdo įrašas – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. K. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.