- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-781-372/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01151-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- V. K., V. J.
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė Teisėjas M. Klemenis Civilinė byla Nr. 2A-781-372/2010 (Proceso Nr. 2-29-3-01151-2010-7) Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1. ; (S)S((S) (S) 121.21.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovėms V. K. , V. J. , trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo lėšų nepilnamečiams vaikams sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. prašymu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) 2003-08-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymu iš ieškovo dviem jo nepilnamečiams vaikams – J. J. ir J. J. – priteistą išlaikymą po 550 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės sumažinti iki 150 Lt dydžio išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiam vaikui; 2) 2004-04-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo jo nepilnametei dukrai I. K. priteistą išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės sumažinti iki 100 Lt dydžio išlaikymo, mokamo kas mėnesį. Nurodė, kad kai jam buvo priteistos vaikų išlaikymui mokėtinos sumos, jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo stabilias pajamas, todėl sąžiningai mokėjo jam priteistą išlaikymą. 2009 metų rudenį neteko darbo, todėl negali toliau mokėti tokių didelių jam priteistų sumų vaikų išlaikymui. 2009-12-01 užsiregistravo darbo biržoje, tačiau bedarbio pašalpa jam nebuvo mokama, kitokių pajamų neturi. Nuo 2010-03-15 laikinai įsidarbino pagal terminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti ne mažiau LRV minimalios mėnesinės algos. Dirbti tenka ne kasdien, o kai darbdavys iškviečia, todėl atlyginimas kurį gaus mėnesio pabaigoje gali būti neaiškaus dydžio, todėl šiuo metu jis neišgali mokėti vaikų išlaikymui priteistų sumų ir prašo jas sumažinti.
Atsiliepimas
Atsakovė V. K. atsiliepimu į prašymą nesutiko ir prašė netenkinti V. J. prašymo reikalavimo jos dalyje. Nurodė, jog dukros I. K. išlaikymui, tenkinant reikalingiausius jos poreikius, kas mėnesį tenka skirti 800 Lt, todėl iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį po 400 Lt bei tokia pati jos skiriama pinigų suma tenka tik būtiniausiems, reikalingiausiems poreikiams patenkinti. Ieškovo siūloma 100 Lt suma,vaiko išlaikymui kas mėnesį yra nereali ir jos tikrai nepakaks. Pažymi, jog ieškovas ne visada reguliariai skyrė išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl yra susidaręs įsiskolinimas. Vadovaudamasi geranoriškumo, sąžiningumo ir protingumo principais gal ir sutiktų kažkiek sumažinti išlaikymo dydį, tačiau tik su ta sąlyga, kad ieškovas jai sumokėtų visą įsiskolinimą už ankstesnį laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatavo, kad sumažinus iš ieškovo priteistų nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų dydį iki 300 Lt (J. ir J. J.) bei 100 Lt (I. K.), naujai nustatytas išlaikymo dydis akivaizdžiai neužtikrins nepilnamečių vaikų net būtinųjų poreikių patenkinimo, tuo bus pažeisti vaikų teisėti interesai bei teisė į išlaikymą, proporcingą jų būtiniesiems poreikiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. 2009 m. rudenį buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) ir daugiau nei tris mėnesius neturėjo darbo ir pajamų, nes darbo birža jam nemokėjo bedarbio pašalpos, 2010-03-15 įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir gauna 628 Lt darbo užmokesčio per mėnesį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad apelianto turtinė padėtis pasikeitė, kažkodėl priėjo prie išvados, kad vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti priteisto išlaikymo dydžio. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į LR CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ir kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą padarė klaidą apskaičiuodamas jo sūnums būtinas išlaidas klausos aparatams funkcionuoti, kurios yra ne 743 Lt, o tik 422 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, ir tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles įtvirtintas LR CPK 185 str. 1 d..
3. Nežiūrint į tai, kad nė kaip nesibaigiančios pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės sąlygomis ne tik valstybė, bet ir kiekvienas jos gyventojas privalo iš esmės sumažinti savo poreikius. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas nekreipė jokio dėmesio į tai, kad atsakovė pateikė teismui iš esmės prabangų vaiko gyvenimą pagrindžiančių išlaidų sąmatą, kurioje nurodoma, kad dukrai kas mėnesį reikia net po 200 Lt rūbams ir avalynei įsigyti bei 20 Lt periodiniam leidiniam prenumeruoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo V. J. apeliacinį skundą atsakovė V. K. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas vengia vykdyti savo prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl ko yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Kaip pats ieškovas teigia, 2009 m. rudeni jis buvo atleistas iš savo darbovietės. Iš darbo atleistam ieškovui buvo išmokėta išeitinė piniginė kompensacija, tačiau ieškovas gavęs kompensacija nesistengė sumažinti susidariusio įsiskolinimo, kas rodo jo kaip tėviškos pareigos nevykdymą remti savo nepilnamečius vaikus.
2. Apelianto siūlomas išlaikymo dydis mūsų nepilnametei dukrai kas mėnesi po 100 Lt yra akivaizdžiai per mažas. Kiekvienam vaikui yra būdingi individualūs, dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Abu tėvai yra atsakingi ne tik už savo, bet ir už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai jų vertybių sistemai, todėl tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 str.), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi.
3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nenusižengė įstatyme įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes priteistas išlaikymas yra proporcingas mūsų nepilnametės dukros poreikiams. Mano, kad teismas sprendimu nepažeidė jokių kitų asmenų teisių, byloje buvo atskleista bylos esmė ir nėra jokių Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatytų pagrindų sprendimui naikinti ar keisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų.
Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas tik dėl materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo, todėl apeliacinio nagrinėjimo ribas sudaro būtent priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo tenkinti ieškinį, turi būti išsiaiškintos 2 pagrindinės aplinkybės : 1) ar ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė nuo to momento, kai buvo priimtas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo iš apelianto buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai I. K. mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (b.l.15-20), ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas, kuriuo išieškoma iš apelianto nepilnamečiams jo vaikams J. J. ir J. J. po 550 Lt kas mėnesį kiekvienam (b.l.21); 2) ar atsirado aplinkybės, susijusios su vaikų poreikių pasikeitimu.
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Ši norma taikoma ir tokio pobūdžio bylose. Teismas neturi pagrindo būti aktyviu ieškovo pusėje, kadangi jis kaip viešąjį interesą gali ginti vaikų interesus. Tuo tarpu apeliantas nesirūpina savo teisių gynimu, neteikia įrodymų, pagrindžiančių jo finansinės padėties žymų pablogėjimą. Vien tai, kad jis gauna palyginus nedidelį atlyginimą, savaime nereiškia, kad dėl to pablogėjo jo turtinė padėtis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, koks apelianto darbo užmokestis buvo ankstesnėje darbovietėje, dėl kokių priežasčių jis pakeitė darbo vietą, ar tai nebuvo susiję su siekiu specialiai vengti išlaikyti savo vaikus. Byloje nėra jokių įrodymų apie jo turimą turtą. Tuo tarpu teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, jog apeliantas turi nekilnojamojo turto - būstą. Be to, apeliantas galėjo gauti dideles išmokas, nutraukdamas darbo sutartį su ankstesne darboviete. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo aiškiai padidėjusius poreikius ar iš esmės pablogėjusią jo turtinę padėtį. Kita vertus, byloje nenustatytas ieškovo darbingumo sumažėjimas ar negalėjimas dirbti tam tikro pobūdžio darbų.
Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. CK 3.192 str. numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.). Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimu. Negalima nuginčyti to fakto, kad vaikui augant, neabejotinai auga ir jo poreikiai. Kol apeliantas nepateikė daugiau įrodymų dėl jo turtinės padėties žymaus pablogėjimo, neįmanoma pakankamai motyvuotai spręsti klausimą dėl vaikų poreikių pasikeitimo, juos mažinant. Šiuo metu I. K. yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl jos poreikiai yra aiškiai padidėję. Per tą laiką, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio I. K. nustatymo, pasikeitė pragyvenimo lygis, pabrango visos prekės, vaikas paaugo, tapo brangesnis jos išlaikymas bei padidėjo įvairūs įsipareigojimai vaiko atžvilgiu, t.y. lavinimas, knygos, mokslai, užklasinė veikla ir pan. Negalima nuginčyti to fakto, kad nepilnamečių vaikų J. J. ir J. poreikiai taip pat aiškiai padidėjo. Byloje yra duomenys apie tai, kad vaikai yra neįgalūs, jiems būtinos didesnės išlaidos, susijusios su gydymu ir priežiūra. Šiuo atveju apeliantas privalo įrodyti, kad šiuo metu vaikų poreikiai sumažėjo, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Sutikdamas dėl išlaikymo dydžio paskyrimo jau nurodytais sprendimu ir teismo įsakymu, apeliantas tuo pačiu pripažino, jog vaikų poreikiai tuo metu buvo būtent tokio dydžio. Tai preziumuojama nurodytais procesiniais dokumentais. Tokiu atveju būtent jam privalu įrodyti, jog jo galimybė išlaikyti vaikus proporcingai sumažėjo, lyginant su jo turtine padėtimi.
Dukros I. K. išlaikymo išlaidų dydį atsakovė grindžia byloje pateiktu vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos paskaičiavimu, kuriame nurodytos vieno mėnesio dukros I. išlaidos sudarytų apie 870 Lt (b. l. 33-35). Bylos duomenimis nustatyta, jog šios atsakovės nurodytos išlaidos iš esmės, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ar kitomis CPK nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (CPK 177 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktas išlaidų, reikalingų nepilnametei dukrai išlaikyti, paskaičiavimas laikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę. Tuo tarpu apeliantas yra pareiškęs savo poziciją, jog atsakovės V. K. nurodoma nepilnamečio vaiko poreikių skaičiuotė yra nereali ir užaukštinta, tačiau detalizuotos nepilnametės dukros reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nėra pateikęs. Tai pat jis nėra pateikęs tokios skaičiuotės ir atsakovės V. J. atžvilgiu. Kilus ginčui dėl tėvo turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvui išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jo turtinę padėtį. Atsakovė V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas gyvena kartu su atsakove V. J. , veda su ja bendrą ūkį. Ši aplinkybė yra itin svarbi ir įrodinėtina, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio J. J. ir J. J. sumažinimo, atsižvelgiant ir į tai, jog pati V. J. nepateikė jokios vaikų poreikių skaičiuotės.
Įvertindama apelianto motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Apeliantui nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą vėliau, surinkus visus galimus įrodymus. Būdamas pakankamai rūpestingas, tokius įrodymus apeliantas galėjo pateikti ir prie apeliacinio skundo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taip pat jis neatvyko į kolegijos posėdį, todėl apeliacinis skundas buvo nagrinėtas šalims nedalyvaujant, nepasinaudojant teise teikti paaiškinimus.
Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, iš apelianto V. J. priteistinos 4,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 85).
Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovės V. K. prašymas priteisti iš apelianto242 Lt atstovavimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368, iš ieškovo priteistina atsakovei 242,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) ) 242,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. K. naudai apeliacinės instancijos teisme ir 4,25 Lt pašto išlaidų valstybei.