Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-11-16 · Civilinė byla Nr. 2-739/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-16
Bylos Nr.
2-739/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Pareiškėjas
M. Šaveikos
Ieškovas
UAB „Vilbana“
Atsakovas
M. Šaveikos
Kategorijos
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-739/2007Procesinio sprendimo kategorijos 124.1; 124.2.2; 122.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Šaveikos individualios įmonės „Norija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria M. Šaveikos individualios įmonės „Norija“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-970-53/2005 pagal ieškovo UAB „Vilbana“ ieškinį atsakovui M. Šaveikos individualiai įmonei „Norija“ dėl skolos priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. liepos 26 d. preliminariu sprendimu visiškai patenkino ieškovo UAB „Vilbana“ ieškinį atsakovui M. Šaveikos IĮ „Norija“ ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1 146 946,70 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo, 2005 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 26 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 1 d. sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. birželio 6 d. nutartimi jo netenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Atsakovas M. Šaveikos IĮ „Norija“ 2007 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Procesą prašė atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Nurodė, kad bylą nagrinėję teismai jam nepalankius procesinius sprendimus grindė ieškovo pateiktų neįskaitomų dokumentų kopijomis. Pažymėjo, jog 2007 m. liepos 20 d. susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-70646-05 medžiaga (prokuroro nutarimu bei liudytojų apklausos protokolais), sužinojo, kad ieškovas pagal atsakovo užsakymą 1997 m. negalėjo pervežti daugiau kaip 2000 tonų kaustikinės sodos, nors mokestiniuose dokumentuose, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, deklaravo pervežęs 4312,3 tonos krovinio. Atsakovo nuomone, šios faktinės aplinkybės įrodo, kad teismas nepagrįstai visiškai tenkino nesąžiningo ieškovo ieškinį, kadangi ieškovui iš atsakovo priteisė pinigų sumą ir už tas paslaugas, kurių ieškovas jam nebuvo suteikęs.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų procesinį terminą trūkumams pašalinti: nurodyti, kurią prašyme nurodytą aplinkybę pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusia ir sudarančia pagrindą procesui atnaujinti bei įpareigojo pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus.

M. Šaveikos IĮ „Norija“ pateikė patikslintą prašymą, tačiau Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų trūkumų ir 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi šį pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo nuomone, atsakovas neįvardijo aplinkybės, kuri gali būti naujai paaiškėjusi ir turėti esminę reikšmę bylai, taip pat nepridėjo pateiktą prašymą patvirtinančių įrodymų, kurie atitiktų įstatymų reikalavimus, t.y. nepašalino teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Šaveikos IĮ „Norija“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties panaikinimo. Skundą grindžia šiais motyvais:

Tiek prašyme, tiek patikslintame prašyme pareiškėjas nurodė, kad į teismą kreipiasi dėl to, kad paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės - pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai (ikiteisminio tyrimo medžiagos nuorašai). Teismui pateiktas prokuroro nutarimas bei liudytojų apklausos protokolai atitinka proceso įstatyme įrodymams keliamus reikalavimus ir įrodo, jog bylą nagrinėję teismai ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo tenkino remdamiesi mokestiniais dokumentais, kurių didesnė dalis buvo pateikti už ieškovo jam nesuteiktas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).

Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

CPK 370 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą turi atitikti CPK 369 straipsnyje nustatytus reikalavimus (turi būti nurodytas pagrindas, motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas terminų skaičiavimas, prašymas ir kt., pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą). Jeigu prašymas neatitinka šių reikalavimų, teismas turi nustatyti terminą trūkumams šalinti, o jų nepašalinus nustatytu laiku, nutartimi grąžinti pareiškėjo paduotą prašymą (CPK 370 str. 1 d.).

Taigi šioje stadijoje svarbu išsiaiškinti du dalykus:

1) ar yra bent vienas iš CPK 366 str. 1 d. nurodytų pagrindų atnaujinti procesą;

2) jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui.

Esant bent vienam CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytam pagrindui, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui.

Pareiškėjas procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasis CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Naujai paaiškėjusiomis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus šiuos požymius:

1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos dėl objektyvių priežasčių;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi esminę reikšmę bylai tuomet, kai jie turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, ir tai nulemia tokio sprendimo ydingumą.

Proceso atnaujinimas nėra atskiros bylos iškėlimas, o tik išimtinė stadija, kurios metu sprendžiama dėl jau išnagrinėtoje byloje priimto ir įsiteisėjusio galutinio teisinio rezultato teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi proceso atnaujinimas yra pasibaigusio proceso tąsa. Siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu pagrindu, negali būti reiškiami nauji reikalavimai ar atsikirtimai į tuos argumentus, kurių nesprendė ir dėl kurių nepasisakė bylą nagrinėjęs teismas, t.y. negali būti nagrinėjamos tos aplinkybės, kurios nėra susijusios su išnagrinėtos bylos dalyku ir pagrindu. Sprendžiant dėl pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, gali ir turi būti vertinami nauji pareiškėjo pateikti duomenys, jeigu jais vadovaudamasis pareiškėjas įrodinėja CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą, tačiau visais atvejais šie duomenys turi būti susiję su teismo išnagrinėtos bylos ieškinio dalyku bei pagrindu.

Pareiškėjas prašymą grindžia ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-70646-05 medžiaga (prokuroro nutarimu bei liudytojų apklausos protokolais), įrodinėdamas, jog ieškovas 1997 m. negalėjo pervežti daugiau kaip 2000 tonų kaustikinės sodos, nors mokestiniuose dokumentuose, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, deklaravo pervežęs 4312,3 tonos krovinio. Tiek prašyme, tiek patikslintame prašyme atnaujinti procesą jis įrodinėja, jog ieškovas nepagrįstai iš jo reikalavo priteisti pinigų sumas pagal 1997 m. išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras: GAA Nr. 0155308 ir 0155310, 0155311 ir 0155312 (t. 3, b.l. 48-54, 58-65), ir teismas tenkino ieškinį dėl nurodytų sąskaitų neapmokėjimo. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra susijusios nei su išnagrinėtos bylos dalyku, nei su jos faktiniu pagrindu, todėl jos nėra ir negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 1997 m. ieškovas atsakovui buvo pateikęs apmokėti keletą PVM sąskaitų-faktūrų (t. 1, b.l. 7), tačiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl 1997 m. ieškovo atsakovui išrašytų ir pastarojo neapmokėtų visų PVM sąskaitų-faktūrų, o ieškovas prašė priteisti 1 146 946,70 Lt už dvi atsakovo neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras – GAA Nr. 0155311 ir 0155312 (t. 1, b.l. 1-5). Pirmosios instancijos teismas ieškinį visiškai tenkino, o šio teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas be kitų aplinkybių įrodinėjo, jog PVM sąskaitos faktūros GAA Nr. 0155308 ir 0155310 yra išrašytos neteisėtai, todėl Vilniaus apygardos teismas negalėjo jomis remtis ir tenkinti ieškinio (t. 3, b.l. 1-4), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. birželio 6 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, pastebėjo, kad atsakovas klaidina teismą, nurodydamas ne tuos mokestinius dokumentus, kuriais remdamasis teismas grindė priimtą sprendimą byloje (t. 3, b.l. 40-43). Taigi bylą nagrinėjęs teismas nesprendė dėl ieškovo atsakovui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų GAA Nr. 0155308 ir 0155310 apmokėjimo, o nagrinėjo, ar tarp šalių buvo susiklostę atitinkami sutartiniai teisiniai santykiai, ar ieškovas įvykdė savo sutartines prievoles, ar atsakovas apmokėjo už jam suteiktas paslaugas pagal ieškovo jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras GAA Nr. 0155311 ir 0155312. Taigi pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą, kaip ir apeliaciniame skunde, iš esmės įrodinėja tas pačias su išnagrinėta byla nesusijusias aplinkybes, tik grindžia jas kitais duomenimis, nurodo aplinkybes, kurios nėra ir negali būti susijusios su priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuroras 2007 m. balandžio 6 d. nutarime, kuriuo nutraukė atsakovo pareiškimu ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-1-70646-05 ir nutarė, jog UAB „Vilbana“ veiksmuose nebuvo apgaule įgyto didelės vertės turto pasisavinimo požymių (BK 182 str. 2 d., t. 3, b.l. 76-80), nepasisakė dėl ieškovo negalėjimo 1997 m. pervežti daugiau kaip 2000 tonų kaustikinės sodos, o ikiteisminio tyrimo metu pateikti abstraktūs paties ieškovo komercijos direktoriaus V. Bobrov parodymai taip pat nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

Pastebėtina ir tai, jog, remiantis BPK 214 straipsnio trečiąja dalimi, prokuroras turėjo informuoti M. Šaveikos IĮ „Norija“, kurio pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie 2007 m. balandžio 6 d. nutrauktą ikiteisminį tyrimą, todėl pareiškėjas, 2007 m. rugpjūčio 20 d. pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, turėjo teismui pateikti įrodymus apie tai, kad CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas terminas nėra praleistas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl apelianto nurodytų argumentų, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami tik instancine tvarka, o šioje byloje apeliacinės instancijos teismas įvertino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjui neįvardijus proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir sudarytų pagrindą atnaujinti procesą ir nepateikus tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą trūkumams šalinti, o jų nepašalinus, šį prašymą pagrįstai laikė nepaduotu (CPK 369 str. 1 d. 2 p., 370 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Ši teismo nutartis neužkerta galimybės atsakovui, paaiškėjus proceso atnaujinimo pagrindą sudarančioms aplinkybėms, vėl proceso įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Kartu pažymėtina, jog siekiant išsaugoti teisinių santykių stabilumą, procesas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, o nepagrįsti tapatūs asmens prašymai bei reikalavimai teismo gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ir už tai teismas gali taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasDanutė MilašienėVytas Milius