- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- e2SP-2339-743/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00125-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kategorijos
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. G. ir Ž. A. prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai G. G. ir Ž. A. prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį dėl dukters A. A. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka (el. b. l. 1).
Iš gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjai G. G. ir Ž. A. yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai (el. b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalį, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Tokiu būdu, šalys taikos sutartimi gali išspręsti ne kilusį ir jau teisme nagrinėjamą jų ginčą, bet ir kilusį ginčą, dėl kurio išsprendimo dar nėra kreiptasi į teismą. Dėl tokios tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK V dalies XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta šalių suderinta valia, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.
Pareiškėjai susitarė dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai (el. b. l. 2–3).
Teismas pripažįsta, kad taikos sutarties sąlygos atitinka pareiškėjų valią, nepažeidžia jų nepilnamečio vaiko teisėtų interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl taikos sutartis tvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjai taikos sutarties 6 punkte nurodo, kad šalims yra žinoma, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla pagal pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį iškelta ir nagrinėjama CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 straipsnis), todėl nėra įstatyminio pagrindo nutraukti bylą (CPK 293 straipsnis), taikos sutarties 6 punkte numatyta sąlyga yra perteklinė, todėl netvirtintina.
CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tačiau atsižvelgiant į teismui pateiktos taikos sutarties dalyką, pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, šalims ateityje išlieka teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą tenkinti.
Patvirtinti pareiškėjų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 7 d. sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo šiomis sąlygomis:
1. Šalys sutarė, kad nepilnametės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.
2. Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nepilnametės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui teikti po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties sudarymo dienos (2019 m. kovo 7 d.) iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus kiekvieną mėnesį pervedant į G. G. nurodytą banko sąskaitą, uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti G. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
3. Tėvo ir motinos teisės vaiko atžvilgiu yra lygios, nepriklausomai ar gyvena kartu, ar skyrium. Šalys susitaria, kad lygiomis teisėmis dalyvaus nepilnametės dukros A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , auklėjime. Bendravimo tvarkos su vaiku nedetalizuoja. Šalys žodiniu tarpusavio susitarimu gali koreguoti tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
4. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata – galutinio sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).
5. Šalys sutaria, kad Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) padengia pašto išlaidas ir kiekviena iš šalių pasidengia advokato teisinės pagalbos ir kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Sutartis sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, iš kurių vienas pateikiamas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams, o kiti, po vieną, tenka šalims.
7. Taikos sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti šalių valią, pasirašyta.
Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.