Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-24 · Civilinė byla Nr. e2A-156-407/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
e2A-156-407/2016
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00772-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
R. Š., D. Š.
Ieškovas
S. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-156-407/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00772-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.10; 2.5.29.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-979-253/2015 pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovams R. Š. ir D. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2005 m. gegužės 12 d. ieškovas S. L. ir atsakovai R. Š. ir D. Š. sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovams 107 000 Eur iki 2006 m. gegužės 12 d. Ieškovo teigimu, atsakovai sulygtu terminu paskolos negrąžino, nustojo bendrauti su ieškovu, neįvykdė sutarties sąlygos, kuria įsipareigojo paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti įkeisti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas pateiktu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų 107 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki visiško paskolos grąžinimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovai pareiškė prieštaravimus. Atsakovė D. Š. nurodė, kad paskola buvo paimta buvusio sutuoktinio verslui plėtoti, todėl šios paskolos grąžinimu rūpinosi atsakovas R. Š., tačiau, jos žiniomis, paskola yra visiškai sumokėta, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti nei ieškovo prašomą skolą, nei palūkanas. Atsakovas R. Š. nurodė, kad neginčija pinigų gavimo, tačiau iš viso, įskaitant palūkanas, yra grąžinęs ieškovui 133 000 Eur. Atsakovai reikalavimui dėl palūkanų priteisimo prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, o už nepagrįstą kreipimąsi į teismą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui baudą.

Atsiliepimas

Ieškovas S. L. atsiliepime į atsakovų prieštaravimus nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę nevienkartiniai paskoliniai santykiai. Atsakovo pateiktas 2013-12-12 pakvitavimas dėl 50 000 Eur grąžinimo patvirtina atsiskaitymą pagal 2012 m. gruodžio 8 d. paskolos raštelį, todėl laikytina, kad atsakovai ieškovui pagal ginčo paskolos sutartį iš viso yra grąžinę 83 000 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nustatytomis įmokų paskirstymo taisyklėmis, atsakovų sumokėtą 83 000 Eur sumą paskirstė taip: 36 532 Eur palūkanų, 39 468 Eur paskolos dengimas. Teismo prašė solidariai priteisti iš atsakovų likusią 60 532 Eur skolos sumą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsisakė reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki visiško paskolos grąžinimo, nes šias palūkanas įskaičiavo į gautas sumas pagal CK 6.54 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 19 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo susiklostę ilgalaikiai paskoliniai santykiai. O konkrečiai, 2005 m. gegužės 12 d. notarine paskolos sutartimi ieškovas S. L. paskolino atsakovams R. Š. ir D. Š. 107 000 Eur iki 2006 m. gegužės 12 d., 2007 m. rugpjūčio 10 d. notarine paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovui R. Š. 50 000 Eur ir pagal 2012 m. gruodžio 8 d. paskolos raštelį, užrašytą 2007 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartyje, ieškovas paskolino atsakovui 50 000 Eur. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovo R. Š. pateiktas 2013-12-12 pakvitavimas dėl 50 000 Eur grąžinimo, kuriame ranka užrašyta „Paskolintus 2012-08-12 man ...(neįskaitoma) grąžino pilną sumą 2013-12-12. Gavau. Parašas“, yra ginčo paskolos dalies grąžinimas, ar paskolos pagal 2012 m. gruodžio 8 d. paskolos raštelį, užrašytą 2007 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartyje, grąžinimas. Teismas nustatė, kad tiek spausdintus kompiuteriu, tiek rašytus ranka pakvitavimus, įformino atsakovas R. Š., nes ieškovas S. L. yra garbaus amžiaus ir iš esmės lietuviškai nerašo, tačiau pakvitavimuose esantys parašai yra ieškovo. Vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas vertino, kad 2013-12-12 pakvitavime nurodyta data, t. y. 2012-08-12, yra tik rašymo apsirikimas, todėl sprendė, kad minėtas pakvitavimas patvirtina paskolos grąžinimą pagal 2012 m. gruodžio 8 d. paskolos raštelį. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovai ieškovui yra grąžinę 83 000 Eur, o bendra atsakovų skola pagal 2005 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį ieškovui yra 24 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmokų paskirstymas pagal CK 6.54 straipsnį laikytinas ieškinio dalyko pakeitimu, nes sutarties vykdymo metu atsakovai nebuvo informuoti apie ieškovo atliekamą įmokų skirstymą. Teismas sprendė, kad esant dokumentiniam procesui ieškovas negali paskirstyti įmokų ir taip pakeisti ieškinio dalyko. Ieškovo atsisakymą dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki visiško paskolos grąžinimo teismas priėmė ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Kadangi priimant preliminarų sprendimą nebuvo įvertinti atsakovų atlikti mokėjimai, teismas preliminarų sprendimą pakeitė, solidariai priteisdamas ieškovui iš atsakovų 24 000 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Prašymo skirti baudą teismas netenkino, motyvuodamas tuo, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškinį atmesti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nevertino atsakovo argumentų, šalių atstovų pasisakymus vertino selektyviai. Aplinkybė, kad 2013-12-12 ginčo pakvitavimas dėl 50 000 Eur grąžinimo pripažintas 2012 m. gruodžio 8 d. paskolos grąžinimu, o ne 2005 m. gegužės 12 d. paskolos dalies grąžinimu, nustatyta visiškai neargumentuotai, o tik remiantis ieškovo paaiškinimais, kurie bylos nagrinėjimo metu nuolat kito. Atsakovai grąžino daugiau pinigų, negu skolinosi, nes buvo susitarta, kad atsakovai grąžins paskolos sumą su palūkanomis, be to, tai tiesiogiai nurodyta kai kuriuose pakvitavimuose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi tekstai buvo rašyti atsakovo, o ieškovas parašu juos tik patvirtino. Atsakovas prierašus darė sau, jų nederindamas ir neaptardamas su ieškovu, todėl jie nesudaro nuoseklios logiškos visumos. Ginčo pakvitavime atsakovas padarė prierašą sau dėl kitos paskolos grąžinimo, pasižymėdamas, kad yra visiškai atsiskaitęs pagal 2012 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartį.

2. Pagal 2005 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį solidariai atsakinga ir atsakovo buvusi sutuoktinė D. Š., todėl atsakovas buvo suinteresuotas šią prievolę įvykdyti pirmiausia, nes, nesumokėjus paskolos sumos, išieškojimas būtų nukreiptas į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame gyvena ir atsakovas R. Š..

3. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai, siekė nepagrįstai praturtėti, žinodamas, kad atsakovas padengė didelę dalį paskolos sumos, į teismą kreipėsi dėl visos 2005 m. gegužės 12 d. suteiktos paskolos priteisimo. Teismas buvo suklaidintas ieškovo nesąžiningo elgesio, atsakovo argumentai skundžiamame teismo sprendime buvo neįvertinti. Dėl to teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą ieškovo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnyje nustatytas sankcijas, nes ieškovas, žinodamas, kad atsakovas buvo padengęs paskolos sumą, nepagrįstai kreipėsi į teismą, be to, teismo posėdžio metu nurodė „pagudravęs“ dėl ieškinio sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. L. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, atribodamas tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius. Atsakovo pozicija, kad jis grąžino didesnę pinigų sumą, nei buvo pasiskolinęs, yra neįtikinama. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sutiktų sumokėti ieškovui dar kažkiek pinigų, kad tik ginčas baigtųsi. Tai reiškia, kad atsakovas pripažino nesumokėjęs dalies skolos.

2. Teismas pagrįstai neskyrė ieškovui CPK 95 straipsnyje nustatytos baudos, nes ieškinio nepagrįstumas nebuvo konstatuotas teismui jį tenkinus iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Atsakovas R. Š. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas pateiktus įrodymus vertino selektyviai, dėl dalies atsakovo pateiktų įrodymų nepasisakė. Šalys, atstovaujamos profesionalių teisininkų, paaiškinimus žodžiu ir išsamius procesinius dokumentus pateikė pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepagrindė, o teisėjų kolegija nenustatė, kaip žodinis bylos nagrinėjimas apeliaciniame teisme padės geriau atskleisti šios bylos esmę. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra. Todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

Atsakovas prašo išreikalauti naujus įrodymus. Iš ieškovo S. L. išreikalauti duomenis apie tai, kokio dydžio paskola yra deklaruota Vokietijos mokesčių inspekcijoje pagal 2005 m. gegužės 12 d. atsakovams suteiktos paskolos sutartį, kokio dydžio paskola deklaruota kaip grąžinta ir kokios deklaruotos pagal šią sutartį sumokėtos palūkanos. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašymą išreikalauti naujus įrodymus, pažymi, kad papildomai prašomi išreikalauti įrodymai nepagrindžia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, neaišku, kodėl šie įrodymai negalėjo būtų pateikti bei išreikalauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto nurodytų įrodymų išreikalavimas šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas ir tokio apelianto prašymo netenkina.

Dėl bylos esmės

Apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Esminis ginčas byloje yra dėl to, ar atsakovų prievolė ieškovui S. L. pagal 2005 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, kuria ieškovas atsakovams paskolino 107 000 Eur, yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi. Vienas iš paskolos gavėjo prievolių pagal paskolos sutartį pasibaigimo būdų yra pareigos grąžinti paskolos dalyką įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytam paskolos suteikimo (pinigų perdavimo) paskolos gavėjams faktui, būtent paskolos gavėjams tenka pareiga įrodyti paskolos grąžinimo aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Ieškovas pripažįsta, kad atsakovai pagal minėtą paskolos sutartį jam yra grąžinę 83 000 Eur (CPK 187 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, o pirmosios instancijos teismas tokį atsisakymą priėmė ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, byloje sprendžiamas ginčas dėl likusios 24 000 Eur sumos pagal paskolos sutartį grąžinimo. Atsakovo R. Š. teigimu, visiško atsiskaitymo su ieškovu faktą patvirtina 2013-12-12 pakvitavimas dėl 50 000 Eur grąžinimo, kad ieškovui grąžinta likusi paskolos dalis ir sumokėtos palūkanos.

Atsakovas apeliaciniame skunde kelia netinkamo įrodymų vertinimo klausimą. Teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neatliko išsamios įrodymų analizės, o sprendimą grindė selektyviai. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Byloje nustatyta, jog atsakovo R. Š. pateiktame 2013-12-12 pakvitavime dėl 50 000 Eur grąžinimo ranka užrašyta „Paskolintus 2012-08-12 man ...(neįskaitoma) grąžino pilną sumą 2013-12-12. Gavau. Parašas“. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad visus pakvitavimus įformino atsakovas, sprendė, jog ginčo pakvitavime nurodyta 2012-08-12 data yra tik rašymo apsirikimas, sukeičiant vietomis mėnesį ir mėnesio dieną, todėl konstatavo, kad šiuo pakvitavimu atsiskaityta pagal 2012-12-08 paskolos raštelį, o pagal 2005 m. gegužės 12 d. notarinę paskolos sutartį atsakovai skolingi ieškovui 24 000 Eur negrąžintos paskolos sumos.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir vertinimu, jog, remiantis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad 2013-12-12 pakvitavime nurodyta paskolos sutarties data, pagal kurios dienos paskolos sutartį pakvitavimu grąžinta 50 000 Eur suma, yra tik rašymo apsirinkimas, vietomis sukeičiant mėnesį ir mėnesio dieną, t. y. vietoj 2012-12-08 nurodyta 2012-08-12 data. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, pagrįstai konstatavo, kad 2013-12-12 grąžinti 50 000 Eur yra visiškas atsiskaitymas pagal 2012-12-08 paskolos raštelį. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tačiau šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai nelieka. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Tokia išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje.

Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai. Aplinkybę dėl dalies paskolos grąžinimo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs 2007 m. rugpjūčio 10 d. notarinėje paskolos sutartyje užrašytą 2012-12-08 paskolos raštelį dėl 50 000 Eur sumos pasiskolinimo, 2013-12-12 pakvitavime dėl 50 000 Eur grąžinimo ieškovui, ranka užrašytą tekstą, į bylą ieškovo pateiktus ir atsakovo neginčijamus pakvitavimus, patvirtinančius 2005 m. gegužės 12 d. paskolos grąžinimą dalimis, pagrįstai konstatavo, kad ieškovui atsakovai liko skolingi 24 000 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė savo teiginio, jog pakvitavimas dėl 50 000 Eur grąžinimo patvirtina visišką atsakovų atsiskaitymą su ieškovu pagal 2005 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, grąžinant ieškovui iš viso 133 000 Eur sumą su palūkanomis. Paskolos sutartyje nenumatytas atsakovų įsipareigojimas mokėti ieškovui mokėjimo (pelno) palūkanas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys nepateikė įrodymų, nei patvirtinančių buvus tokį susitarimą, nei patvirtinančių tokio susitarimo sąlygas, pavyzdžiui, palūkanų dydį ar jų mokėjimo laikotarpius. Atsakovo teigimu, ginčo pakvitavimas patvirtina visišką atsakovų atsiskaitymą su ieškovu, tačiau, kaip matyti iš atsakovo teismui pateiktos išsamios informacijos apie apmokestintas paslaugas (telefoninių pakalbių išklotinės), atsakovai laikotarpiu nuo 2014 m. liepos iki 2014 m. gruodžio mėnesio bandė susisiekti su ieškovu. Aplinkybę, jog atsakovai mėgino susisiekti su ieškovu bylos nagrinėjimo metu, pripažino ir pats apeliantas, tačiau konkrečiai nenurodė, kokiu tikslu buvo siekta bendradarbiauti su ieškovu, jei, kaip teigia, su ieškovu visiškai atsiskaitė dar 2013-12-12.

Atsakovas R. Š. skundžia ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija, jog, ieškinį tenkinus iš dalies, negalima konstatuoti ieškovo nesąžiningumo, todėl nėra teisinio pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus keisti ar naikinti apskųstą teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiKonstantinas GurinasDalia KačinskienėVigintas Višinskis