Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl 2024 m. birželio 13 d. nusikalstamos veikos

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 13 d. apie 15 val. namuose vienas išgėrė apie 2 l alaus. G. J. alkoholio nevartojo. Apie 17 val. jie turėjo nuvažiuoti pas jo draugą į (duomenys neskelbtini), G. J. turėjo jį nuvežti savo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įsėdo automobilyje priekyje keleivio vietoje, o G. J. – vairuotojo vietoje. Pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ji jį įžeidinėjo negražiais žodžiais. Jis supykęs su kairės rankos alkūne sudavė jai vieną kartą į jos dešinę ranką. Po ko ji nuėjo namo, jis taip pat nuėjo namo. Ji pradėjo rinktis savo asmeninius daiktus, pasakė kad išeina ir važiuos pas savo mamą. Jis prašė neišeiti, jo nepalikti, įsėdo į automobilį ir pasakė, kad važiuos kartu, atsisakė išlipti. Tada ji iškvietė policiją. Netrukus atvyko pareigūnai, pabendravus patikrino jo girtumą. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad pareiškėja G. J. nurodė, jog 2024 m. birželio 13 d. apie 17.40 val. važiuojant automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. V. pradėjo konfliktuoti, dėl ko vieną kartą savo dešine ranka trenkė jai į dešinę ranką, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2024 m. birželio 13 d. apie 17.40 val. vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant iš parduotuvės „Maxima“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės kartu su ja, kaip keleivis važiavęs jos neblaivus sugyventinis R. V., su kuriuo gyvena jau virš (duomenys neskelbtini) metų, pradėjo žodžiu konfliktuoti, dėl to, kad automobilyje nėra kuro. Ji jam pasakė kelias pastabas: „koks tu vyras, jei negali pasirūpinti automobiliu“, po ko jis pasidarė agresyvus ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinę ranką. Nuo suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. Skausmą vertina dešimties balų sistemoje – 5. Tada atvažiavo iki namų, adresu (duomenys neskelbtini). Ji nuėjo pasiimti savo asmeninių daiktų, grįžus jai iki automobilio, jos sugyventinis R. V. pribėgo prie automobilio ir pradėjo rėkti, konfliktuoti, teigti, kad ji važiuoja „pas kitus vyrus“ ir atsisėdo į automobilį bei nenorėjo išlipti. Atsisėdus į automobilį pradėjo rėkti, pradėjo daužyti rankomis automobilio saloną, dėl ko iškvietė policijos pareigūnus. R. V. automobilio neapgadino. Ji jo labai bijo ir tai tęsiasi jau ne pirmą kartą.

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2024 m. birželio 13 d. 20.12 val. R. V. buvo nustatytas 1,30 promilių girtumo laipsnis.

Dėl 2024 m. rugpjūčio 24 d. nusikalstamos veikos

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 15 val. ar 16 val. jie su sugyventine G. J. būdami namuose pradėjo gerti alkoholį. Gėrė šampaną, alų ir degtinę, bet kiek ir kokio alkoholio išgėrė jis nurodyti negali, nes neskaičiavo. Baigus gerti alkoholį jie ruošėsi eiti miegoti, jis išėjo į laiptinę. Jam tik sugrįžus iš laiptinės, sugyventinė G. J. pradėjo šaukti, kodėl jis išėjo į laiptinę ir pradėjo stumdytis, draskytis. Jis norėjo ją nuraminti, sugriebė ją, dėl ko prasidėjo stumdymasis, kurio metu jis netyčia sudavė ranka G. J. į veidą kažkiek smūgių. Kadangi G. J. konflikto metu jam taip pat sudavė ne vieną smūgį į veidą, todėl ir jis konflikto metu, apimtas emocijų, dešinės rankos delnu sudavė jai nestipriai kažkiek smūgių į veidą. Bet kiek smūgių, nežino, nes neskaičiavo, be to viską valdė emocijos. Kadangi G. J. labai šaukė, todėl jis norėdamas ją nutildyti dešine ranka kelis kartus suėmė jai už veido, rankomis užspausdamas burną, kad ji nustotų šaukti. Be to, kai G. J. norėjo šaukdama išeiti iš namų, jis jai už plaukų netempė, jis ją apglėbęs rankomis per pečius partempė atgal į butą, bet už plaukų jai netempė. Už plaukų galėjo jai patempti netyčia besistumdant. Kadangi jo sugyventinė G. J. nešioja dantų tiesinimo kabes, tai gal tuo metu, kai norėdamas jog ji nešauktų ir dešinės rankos delnu kelis kartus užspaudė jai burną, tuomet gal ir galėjo nuo spaudimo ir kabių ant dantų ji būti sužalota. Netrukus G. J. nurimo ir jis pasakė, jog eitų miegoti, bet ji vėl pradėjo šaukti ir paėmusi telefoną iškvietė policijos pareigūnus. Jis buvo namuose ir laukė atvykstant pareigūnų, dar G. J. sakė, kad ji paskambintų dar kartą ir pasakytų, kad nevažiuotų pareigūnai. Bet netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo pristatytas į areštinę. Įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir G. J., jis norėjo ją nuraminti, sugriebė ją, apimtas emocijų sudavė ranka G. J. į veidą galimai, kaip minima įtarime, ne mažiau 10 kartų, o kadangi G. J. labai šaukė, todėl jis norėdamas ją nutildyti, dešine ranka kelis kartus suėmė jai už veido, rankomis užspausdamas burną, kad ji nustotų šaukti. Po ko G. J. norėjo šaukdama išeiti iš namų, jis sučiupo ją už plaukų ir tokiu būdu neleido išeiti, galimai patempė ją atgal. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.00 val. jai su sugyventiniu R. V. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, konflikto metu R. V. jai sudavė apie 5 kartus į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po suduotų smūgių sugyventinis atidarė kambario langą ir išmetė jos elektroninę cigaretę. Po ko ji išėjo iš buto į lauką, susirado savo elektroninę cigaretę ir parsinešė namo. Jai sugrįžus sugyventinis toliau elgėsi agresyviai, priekabiavo prie jos necenzūriniais žodžiais, sudavė dar apie 5 smūgius delnais jai į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, ant veido atsirado sumušimai, buvo praskelta apatinė lūpa, sužalota burnos vidinė dalis, kadangi nešioja briketus, į juos buvo pažeista burnos gleivinė. Po suduotų smūgių ji pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną, bandė išeiti į koridorių, norėdama iškviesti pareigūnus, tačiau sugyventinis jai einant pro duris, sugriebė ją už plaukų, pradėjo tempti, t. y. traukti už plaukų atgal į butą. Įtraukęs į butą toliau įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Po ko ji suradusi progą išbėgo į koridorių, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Vėliau sugrįžo į butą ir laukė pareigūnų. Jos ir sugyventinio konfliktas truko apie valandą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė R. V. Atvykę medikai nuvežė ją į Lazdynų ligoninę. Konflikto metu ji buvo neblaivi, kadangi tą vakarą su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus.

Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad G. J. padaryta poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai dešinėje nosies šnervėje, dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, smakro-pasmakrės srityje, apatinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, krūtinės kairėje ir nugaros dešinėje pusėse, rankose, kairėje kojoje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. J., sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas. 2024 m. rugpjūčio 24 d. 23.06 į bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, praneša, kad šalia esančiame daugiabutyje yra atviri langai, pro kuriuos girdisi riksmai, pora labai pykstasi, šaukia vienas ant kito kokį pusvalandį, moteris spiegia. Operatorė klausia koks yra adresas, moteris atsako, kad (duomenys neskelbtini), tik nežino koks namas, ji skambina iš (duomenys neskelbtini) namo, o tas namas yra priešais, tai yra bendrabutis, (duomenys neskelbtini) aukštas, langai atidaryti ir greičiausiai būtų (duomenys neskelbtini) laiptinė. Operatorė klausia kiek laiko tai vyksta, moteris atsako, kad kokį pusvalandį, kad buvo aprimę, o dabar labai intensyviai, mato, kad vyras vaikšto be marškinėlių, kad žaliuzės kažkokios juostomis. Operatorė klausia skambinusios pavardės, ši atsako, kad G. S. Operatorė sako, kad pranešimas užregistruotas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrimas pareigūno M. B. kūno kameros įrašas. Iš įrašo matyti kaip pareigūnai 2024 m. rugpjūčio 24 d. 23.30 val. atvyksta adresu (duomenys neskelbtini). Namo laiptinėje pareigūnus sutinka kaimynai, įleidžia į laiptinę. Pareigūnai pagal šūksnius suranda butą, atidaro duris, jos buvo neužrakintos. Tik užėję vyrui liepia gultis ant grindų, ką jis ir padaro, vyrui uždedami antrankiai. Moteris labai šaukia, matosi, kad jos veidas yra kruvinas, lūpa ištinusi. Moteris paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai jį paaiškinti negalėjo. Moteris skundėsi, kad vyras ją tampė už plaukų, išmušė dantis, smaugė, puolė peiliu grasinti. Kai moteris taip kalbėjo, vyras gulėdamas ant grindų pradėjo reikalauti, kad ji neišsigalvotų, kad jis tikrai taip nedarė, kad ji pati jį išprovokavo. Moteris pradėjo šaukti, kad ji jį pasodins. Pareigūnai paklausė moters pavardės, ji prisistatė kaip G. J., vyras prisistatė R. V. Vėliau atvyksta medikai, apžiūri nukentėjusiąją G. J., matosi, kad jos veidas ištinęs, prie medikų ji dar tą kartą pakartoja, kad ją daužė, parodo medikui dantis. Vėliau pareigūnai išveda sulaikytąjį pro duris.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir dėl pirmo įvykio parodė, kad 2024 m. birželio 13 d. apie 15 val. namuose vienas išgėrė apie 2 l alaus. G. J. alkoholio nevartojo. Apie 17 val. jie turėjo nuvažiuoti pas jo draugą į (duomenys neskelbtini), G. J. turėjo jį nuvežti savo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įsėdo automobilyje priekyje keleivio vietoje, o G. J. – vairuotojo vietoje. Pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ji jį įžeidinėjo negražiais žodžiais. Jis supykęs su kairės rankos alkūne sudavė jai vieną kartą į jos dešinę ranką. Po ko ji nuėjo namo, jis taip pat nuėjo namo. Ji pradėjo rinktis savo asmeninius daiktus, pasakė kad išeina ir važiuos pas savo mamą. Jis prašė neišeiti, jo nepalikti, įsėdo į automobilį ir pasakė, kad važiuos kartu, atsisakė išlipti. Tada ji iškvietė policiją. Dėl antro įvykio parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 15 val. ar 16 val. jie su sugyventine G. J. būdami namuose pradėjo gerti alkoholį. Gėrė šampaną, alų ir degtinę, bet kiek ir kokio alkoholio išgėrė jis nurodyti negali, nes neskaičiavo. Baigus gerti alkoholį jie ruošėsi eiti miegoti, jis išėjo į laiptinę. Jam tik sugrįžus iš laiptinės, sugyventinė G. J. pradėjo šaukti, kodėl jis išėjo į laiptinę ir pradėjo stumdytis, draskytis. Jis norėjo ją nuraminti, sugriebė ją, dėl ko prasidėjo stumdymasis. Įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir G. J., jis norėjo ją nuraminti, sugriebė ją, apimtas emocijų sudavė ranka G. J. į veidą galimai, kaip minima įtarime, ne mažiau 10 kartų, o kadangi G. J. labai šaukė, todėl jis norėdamas ją nutildyti, dešine ranka kelis kartus suėmė jai už veido, rankomis užspausdamas burną, kad ji nustotų šaukti. Po ko G. J. norėjo šaukdama išeiti iš namų, jis sučiupo ją už plaukų ir tokiu būdu neleido išeiti, galimai patempė ją atgal. Kadangi jo sugyventinė G. J. nešioja dantų tiesinimo kabes, tai gal tuo metu, kai norėdamas jog ji nešauktų ir dešinės rankos delnu kelis kartus užspaudė jai burną, tuomet gal ir galėjo nuo spaudimo ir kabių ant dantų ji būti sužalota. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimas, specialisto išvada, apžiūros protokolai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. V. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

IV. Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai prieš šeimos narį – sugyventinę), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. V. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam įpareigojimą, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. V. paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. V. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. 23.40 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 14.23 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 114,32 Eur dydžio civilį ieškinį. R. V. atlygino minėtą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, todėl, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 114,32 Eur nutrauktinas, nes nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.

R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagalvės užvalkalas, priduotas saugojimui į Policijos departamento turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 13 d. veika), ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 24 d. veika), ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir R. V. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. 23.40 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 14.23 val., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagalvės užvalkalą, priduotą saugojimui į Policijos departamento turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.