Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos už elektros energiją priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 5572,07 Eur skolą už bendrosioms reikmėms tiektą elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visos LESTO, AB, teisės ir pareigos, turtas ir dokumentai buvo perimti AB „Energijos skirstymo operatorius“. Ieškovė tiekia elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šio namo (duomenys neskelbtini) buto savininkė buvo I. M., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Išieškotojas, nepraleisdamas įstatymu nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, 2014 m. gegužės 21 d. raštu informavo notarą apie palikėjos skolą ir paprašė įtraukti į palikėjos kreditorių sąrašą. 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu išieškotojas kreipėsi į Kauno apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI) informuodamas apie mirusius asmenis, po kurių mirties niekas nepriėmė palikimo, ir pranešė apie jų skolas. VMI 2014 m. rugsėjo 29 d. ieškovę informavo, kad ieškovės pranešimo pagrindu pradėjo rinkti informaciją apie šio turto paveldėtojus ir pažadėjo papildomai informuoti, jei VMI paveldės šį turtą. Ieškovė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau - NTR) išrašo pagrindu nustatė, kad Butą 2015 m. rugsėjo 10 d. paveldėjo Lietuvos Respublika, patikėjimo teise jis perduotas valdyti VMI. Lietuvos Respublika, būdama įpėdine, atsako už palikėjos skolas. 2014 m. sausio 2 d. VMI informavo, jog paveldėjo Butą. Atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad sutinka mokėti einamuosius mokesčius už šį Butą, tačiau tik iš dalies, nes jame niekas negyveno. Laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2015 m. sausio 1 d. susidarė 5 572,92 Eur įsiskolinimas. Iki nurodyto laikotarpio pradžios susidaręs įsiskolinimas 8 254,93 Eur buvo priteistas teismo įsakymu, perduotas antstoliui išieškojimui, todėl dėl šios mirusios palikėjos skolos perkėlimo turto paveldėtojui AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą. Daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius privalo su tiekėju ar operatoriumi sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka nurašyti įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti už patiektą elektros energiją tiekėjui ir (ar) operatoriui mokėtiną sumą, paskirstyti ją kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkui ir (ar) nuomininkui bei informuoti kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui ir (ar) operatoriui mokėtiną sumą. Namo butuose ir patalpose, įskaitant atsakovės Bute, suvartotos elektros energijos kiekį, 2004 m. kovo 9 d. sudarytos Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutarties Nr. 2004/220 pagrindu, kiekvieną mėnesį apskaičiuoja namą administruojantis juridinis asmuo - UAB „Nemuno būstas“, vadovaudamasis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika, patvirtinta LR Ūkio ministro 2003- 11-03 įsakymu Nr. 4-412.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad valstybė, atstovaujama atsakovės, priėmė palikėjos palikimą, o 2014 m. gruodžio 4 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. VMI atsisakė apmokėti ieškovės nurodomą įsiskolinimą dėl neaiškios skolos sandaros ir duomenų, kad kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti nepraleidus CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino, nebuvimo. Atsakovė apmokėjo tą suvartotos elektros energijos dalį, dėl kurios nekilo ginčo, t. y. už suvartotą elektros energiją nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. vasario 24 d. (nuo palikėjos mirties iki buto pardavimo), kuri buvo naudojama bendriems namo poreikiams, bendra suma 13,66 Eur. Ieškiniu prašoma priteisti 5 572,92 Eur už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad skola už suvartotą elektros energiją per nepilnus 3 metus yra itin didelė. Laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. sumos už suvartotą elektros energiją nėra itin didelės ir gali būti laikomos protingomis, tačiau laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. sausio 15 d. sumos už suvartotą energiją per mėnesį viršija du, tris, o kartais ir keturis šimtus eurų. Toks mokėtinų sumų dydis reikalauja papildomo pagrindimo. Be to, nuo palikėjos I. M. mirties bute niekas negyveno ir nenaudojo elektros energijos, todėl nėra pagrindo reikalauti sumokėti už bendrai namui patiektą elektros energiją, kai bute jos niekas nevartojo. UAB „Nemuno būstas“ paskaičiavimuose nurodomas buto plotas yra 28,19 m², o palikimo perėjimo valstybei liudijime ir VĮ „Registrų centras“ išraše buto plotas yra 18,09 m². Šis neatitikimas taip pat gali turėti įtakos netiksliam UAB „Nemuno būstas“ pateiktam apskaičiavimui dėl apmokėjimo už bute suvartotą elektros energiją. Atsakovė pažymėjo, jog duomenų, kad nebuvo praleistas CK 5.63 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, byloje nėra, nors VMI ne kartą ieškovės prašė tokius duomenis pateikti. Ieškovė kreditorinių reikalavimų tinkamai nepareiškė.Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Pažymėjo, kad UAB „Nemuno būstas“ 2003-08-20 Sutarties Nr. 37 ir 2008-08-20 Susitarimo su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl 2003-08-20 Sutarties Nr. 37 pakeitimo Nr. 53-10-12 pagrindu yra paskirtas bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, yra įsipareigojęs paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už elektros energiją pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 patvirtintą Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodiką (toliau – ir Metodika). Šis teisės aktas nustato du mokesčių už elektros energiją skaičiavimo modelius – vienas skirtas butų ir kitų patalpų savininkams, kurie kiekvieną mėnesį deklaruoja savo elektros apskaitos prietaiso rodmenis, antras skirtas tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie rodmenų nedeklaruoja. Didelės sąskaitos už suvartotą elektros energiją susidarė dėl to, kad elektros apskaitos prietaiso rodmenys bute nebuvo deklaruojami, todėl trečiasis asmuo, remdamasis Metodikos 7.2 p., mokestį už suvartotą elektros energiją skaičiavo pagal buto plotą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 3399,10 Eur skolą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 20 d. iki (duomenys neskelbtini), 2172,97 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2015 m. sausio 1 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ginčo buto savininkei I. M., LESTO, AB, dar nesuėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui, 2014 m. gegužės 21 d. raštu informavo Kauno m. 22-ąjį notarų biurą apie palikėjos skolą ir paprašė įtraukti į palikėjo kreditorių sąrašą. Tokį informavimą pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamu paveldėtojo informavimu apie kreditorių bei išieškomos skolos dydį ir konstatavo, kad materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko. Valstybei, priėmusiai palikimą, perėjo pareiga atsakyti už palikėjos I. M. skolas, susidariusias iki jos mirties, t. y. nuo 2012 m. kovo 20 d. iki (duomenys neskelbtini), susidarė 3399,10 Eur įsiskolinimas. Be to, valstybei atsirado pareiga atsakyti už įsiskolinimus už suvartotą elektros energiją po palikėjos mirties, kadangi skolos susidarymo laikotarpiu ji įstatymo pagrindu laikoma šio turto savininke (įpėdine), įsiskolinimas 2014 m. kovo 8 d. – 2015 m. sausio 1 d. laikotarpiu yra 2172,97 Eur. Atsakovė neįrodė, jog ieškovės nurodytas skolos dydis neteisingas, kadangi kito norminio akto, pagal kurį ginčo laikotarpiu turėtų būti skaičiuojami mokesčiai už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, nenurodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atmesti.Nurodo, jog nors ieškovė informavo atsakovę apie susidariusią skolą už Butui tiektą elektros energiją, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad nebuvo praleistas CK 5.63 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ieškovė apie palikėjos mirtį atsakovę informavo po jos mirties praėjus 3 mėnesiams, todėl buvo preziumuojama, kad CK 5.63 str. terminas yra praleistas. Laiškas, kuriuo ieškovė kreipėsi į notarą nepraleidusi CK 5.63 str. numatyto termino, buvo pateiktas tik su byloje nagrinėtu ieškiniu. Kadangi ieškovė nepateikė visų duomenų, svarbių atsiskaitymui su palikėjos kreditoriais, atsakovė realizavo Butą ir atsiskaitė su tais palikėjos kreditoriais, kurie buvo tinkamai pareiškę savo kreditorinius reikalavimus.Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie duomenys ar skaičiavimai, kaip ieškinyje nurodytos sumos už suvartotą elektros energiją buvo priskaičiuotos Butui, kurio plotas yra 18,09 m². Ieškovė nevykdė pareigos pateikti duomenis už konkrečius mėnesius, nurodant bendro namo suvartotos energijos kiekius ir proporcingai dalinamos suvartotos energijos kiekį, tuo pačiu nurodant Butui tenkančią suvartotos energijos dalį. Nepaisant to, kad Bute po palikėjos mirties niekas negyveno, ieškovė skaičiavimuose Butą įtraukė į elektrą vartojančių, bet rodmenų nedeklaruojančių, butų sąrašą.Kai valstybei buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas ir atsakovė apie tai informavo ieškovę, Butas nebebuvo traukiamas į butų, kurie vartoja elektros energiją, bet nedeklaruoja rodmenų, sąrašą ir Butui nebebuvo skaičiuojama skola už suvartotą elektros energiją (išskyrus bendro naudojimo elektros energiją). Tai reiškia, jog paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas lėmė tai, jog ieškovė pakeitė savo skaičiavimo metodiką. Apeliantės manymu, toks skolos už Bute suvartotą elektros energiją skaičiavimo metodas turėjo būti taikomas nuo (duomenys neskelbtini), nes nuo palikėjos mirties Bute niekas negyveno ir elektros energijos nevartojo. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, jog paveldėtoją apie kreditorių ir išieškomos sumos dydį informavo tinkamai, materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujojo skolininko įvyko. Apie palikėjos skolas atsakovę atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai pirmą kartą buvo pranešta dar 2014 m. rugsėjo 12 d., t. y. iki 2014 m. gruodžio 4 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.Dėl įsiskolinimo dydžio, atsakovei suvartota elektros energija bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojama taikant abu Metodikoje nurodytus skaičiavimo metodus, kadangi atsakovė (ir mirusi buto savininkė I. M.) nesilaikė pareigos kiekvieną mėnesį deklaruoti savo bute esančio skaitiklio rodmenų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą, kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ 2003 m. rugpjūčio 20 d. Sutarties Nr. 37 ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. Susitarimo su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl 2003 m. rugpjūčio 20 d. Sutarties Nr. 37 pakeitimo Nr. 53-10-12 pagrindu yra paskirtas bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. 2004 m. kovo 9 d. sutarties dėl mokesčio už elektros energijos paskirstymą, sudarytos su AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, 2.1. p. numato, kad „Vykdytojas įsipareigoja paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją gyvenamosiose ir/ar negyvenamosiose patalpose, bendrojo naudojimo patalpose ir liftų elektros įrenginiams pagal teisės aktuose nustatytą metodiką ir teisės aktuose nustatytomis bei viešai paskelbtomis elektros energijos kainomis, pateikti vartotojams su Užsakovu suderintą sąskaitą, vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.“. Tokiu atveju trečiasis asmuo yra įsipareigojęs paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už elektros energiją pagal teisės aktuose nustatytą metodiką.

Byloje taip pat nustatyta, kad mokesčiai bendrabučio tipo butų savininkams bei nuomininkams skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 patvirtintą Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodiką (papildyta 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-142). Remiantis Metodika bei minėta sutartimi dėl mokesčio už elektros energijos paskirstymą, ieškovė kiekvieną mėnesį pateikia sąskaitą trečiajam asmeniui už viso daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų suvartotą elektros energiją (pagal namo įvadinio skaitiklio parodymus). 10 proc. šios sumos trečiasis asmuo išskirsto visiems butams už elektros suvartojimą bendrojo naudojimo patalpose. Gyventojai, kurie kas mėnesį deklaruoja elektros apskaitos rodmenis savo bute, moka už proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstytą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartotą elektros energiją pagal deklaruotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis, taip pat už suvartotą lifto elektrą, jeigu name yra liftas. Gyventojai, kurie nedeklaruoja elektros apskaitos prietaiso rodmenų savo bute arba tokios elektros apskaitos prietaiso neturi, moka už proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstymą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartotą elektros energiją pagal Metodikos 7.2. punktą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė kito teisės akto, kurio pagrindu turėtų būti apskaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis, nenurodė. Tokie duomenys apeliaciniame skunde taip pat nenurodyti.

Pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškinio priedų galima tiksliai nustatyti, kokio dydžio ir už kokį laikotarpį yra priskaičiuotas įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją proporcingai buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotui, į tai, kad ieškovė tiekė elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kad minėtas butas priklausė I. M., o po jos mirties butą paveldėjo Lietuvos Respublika, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 20 d. iki (duomenys neskelbtini) už į minėtą butą tiektą elektros energiją susidarė 3399,10 Eur įsiskolinimas, o už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2015 m. sausio 1 d - 2172,97 Eur skola. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ieškovė nevykdė pareigos pateikti duomenis už konkrečius mėnesius, nurodant bendro namo suvartotos energijos kiekius ir proporcingai dalijamos suvartotos energijos kiekį, tuo pačiu nurodant Butui tenkančią suvartotos energijos dalį. Kaip minėta, įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją, tiektą Butui, paskaičiuotas pagal byloje esančius įrodymus ir yra tikslus bei aiškus. Duomenų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus, į bylą pateikta nebuvo. Dėl tų pačių priežasčių nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas lėmė tai, jog ieškovė, nustatydama įsiskolinimo už suvartotą energiją dydį, koregavo tokio skaičiavimo metodiką.

Nesutiktina su apeliantės teiginiais, jog ieškovės kreditorinis reikalavimas nebuvo tinkamai išviešintas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalį, reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis. Tinkamu pranešimu laikomas ir pranešimas notarui, ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Nagrinėjamu atveju 2014 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 50310-1263 pradinė kreditorė LESTO, AB, informavo Kauno m. 22-ąjį notarų biurą apie palikėjos skolą ir paprašė ją įtraukti į palikėjos kreditorių sąrašą. Toks informavimas, vadovaujantis CK nuostatomis ir teismų praktika, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas tinkamu. Pagrindo preziumuoti, kad buvo praleistas CK 5.63 straipsnyje nustatytas terminas, apeliantė neturėjo, kadangi, kaip ji pati pripažįsta ir dėl ko ginčo byloje nėra, ieškovė atsakovę apie susidariusią skolą už Butui tiektą elektros energiją informavo išsiųsdama raštą dar iki buto perėjimo valstybės nuosavybėn, kas pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką taip pat laikoma tinkamu reikalavimo pareiškimu. CK 5.63 straipsnis nenumato būdų, kuriais kreditorius turi įvykdyti pareigą apie turimą reikalavimą pranešti palikimą priėmusiems įpėdiniams. Tuo tarpu teismų praktikoje, plėtojančioje CK 5.63 straipsnio taikymą, yra nurodyti alternatyvūs tokio tinkamo pranešimo būdai, todėl konstatavus, jog ieškovė tinkamai įgyvendino vieną iš tokio pranešimo būdų, įstatyme nustatytu terminu kreipdamasi į notarą su pranešimu dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą, negalima teigti, kad jai kilo pareiga per 3 mėnesių terminą su tokiu pranešimu kreiptis ir asmeniškai į įpėdinį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.