Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-12-27 · Civilinė byla Nr. e2-2296-343/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-27
Bylos Nr.
e2-2296-343/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
B UAB „Algraižė“
Atsakovas
UAB „Grindalita“, UAB „Kortas“, UAB „VDK Statyba“, UAB“Elektrostaka“, UAB“RV Oferta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2296-343/2016Proceso Nr. 2-56-3-897-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.4; 2.5.8.11.3; 2.5.1.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant N. P., dalyvaujant ieškovės B UAB „Algraižė“, atstovui advokatui R. J., atsakovės UAB „Grindalita“ atstovui advokatui K. J., atsakovės UAB „Kortas“ atstovui advokatui M. S., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B UAB „Algraižė“ ieškinį atsakovėms UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB“Elektrostaka“, UAB“RV Oferta“, UAB „:Kortas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio, atsiliepimų esmė.

Ieškinyje, patikslintame ieškinyje ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento:

2015 m. spalio 15 d. ieškovės B UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „Grindalita“ sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ skolą 17 920,65 Eur sumai. 2015 m. spalio 15 d. ieškovės B UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „VDK Statyba“ sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ skolą 2 330,31 Eur sumai. 2015 m. spalio 15 d. ieškovės B UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „Elektrostaka“ sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ skolą 30 000 Eur sumai. 2015 m. spalio 15 d. ieškovės B UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „RV Oferta“ (į/k 150162212) sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ skolą 35 000 Eur sumai.Priteisti iš atsakovės UAB „Kortas“ 88 274,16 Eur įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus ieškovės B UAB „Algraižė“ naudai.Nuo priteistos sumos išieškoti iš atsakovės UAB „Kortas“ ieškovės B UAB „Algraižė“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iš atsakovių visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinio juridiniu pagrindu nurodo CK 1.5str., 6.1str., 6.37str., 6.38str., 6.66str., 6.210str., 6.681str., 6.687str.

Ieškinyje nurodo, kad 2014 m. gruodžio 3 d. ieškovė UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „Kortas“ sudarė subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte „Švendubrės sezoninio upių pasienio kontrolės punkto ir bugiedos prieplaukos statyba“ už 207078,31Eur sumą, o atsakovė UAB „Kortas“ įsipareigojo apmokėti ieškovei už tinkamai ir laiku atliktus darbus. Ieškovė kas mėnesį atsakovei UAB „Kortas“ pridavinėjo atliktus statybos rangos darbus, o atsakovė UAB „Kortas“ už juos su ieškove pilnai atsiskaitinėjo. Pagal šią sutartį paskutinius darbus ieškovė atliko 2015 m. rugpjūčio mėnesį už 2 645,45 Eur sumą be PVM ir pagal atliktų darbų aktą atsakovė UAB „Kortas“ juos be pastabų priėmė. 2015 m. rugsėjo 31 d. ieškovė išrašė paskutinę pagal šią sutartį PVM sąskaitą faktūrą Serija ALG Nr, 135 mokėtinai 2645,45Eur (be PVM) sumai, kurią atsakovė UAB „Kortas“ priėmė, tačiau neapmokėjo.

Atsiliepimas

2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė su atsakove UAB „Kortas“ sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 115/2014.12.31/2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte Asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ adresu Tilto g. 2, Alytus už 1 261 584,80 Eur (4 356 000 Lt) sumą, o atsakovė UAB „Kortas“ įsipareigojo apmokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus. Ieškovė kas mėnesį atsakovei UAB „Kortas“ pridavinėjo atliktus statybos rangos darbus, o atsakovė UAB „Kortas“ už juos pilnai atsiskaitinėjo. 2015 m. liepos mėnesį ieškovė atsakovei UAB „Kortas“ atliko darbų už 179 936,47 Eur sumą be PVM ir pagal atliktų darbų aktus atsakovė juos be pastabų priėmė. 2016 m. liepos 31 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija ALG Nr. 122 mokėtinai 179 936,47Eur (be PVM) sumai, kurią atsakovė UAB „Kortas“ priėmė, iš dalies apmokėjo ir už atliktus statybos rangos darbus liko skolinga 87 029,93 Eur sumą. Pagal šią sutartį paskutinius darbus ieškovė atliko 2015 m. rugpjūčio mėnesį už 8 899,59 Eur sumą be PVM ir pagal atliktų darbų aktus atsakovė UAB „Kortas“ juos be pastabų priėmė. 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė atsakovei UAB „Kortas“ išrašė paskutinę pagal šią sutartį PVM sąskaitą faktūrą Serija ALG Nr. 127 mokėtinai 8 899,59 Eur (be PVM) sumai, kurią atsakovė UAB „Kortas“ priėmė, tačiau neapmokėjo.

2015 m. spalio 15 d. ieškovė su atsakove UAB „Grindalita“ pasirašė ginčijamą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei UAB „Grindalita“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ skolą 17 920,65 Eur sumai. Nežiūrint į tai, atsakovė UAB „Grindalita“ 2016m. balandžio 1 d. pareiškė 19 533,45 Eur sumos (17 920,65 Eur skola ir 1612,80 Eur delspinigiai) kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas.

2015 m. spalio 15 d. ieškovė su atsakove UAB „VDK Statyba“ pasirašė ginčijamą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei UAB „VDK Statyba“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ skolą 2 330,31 Eur sumai. Nežiūrint į tai, atsakovė UAB „VDK Statyba“ 2016 m. balandžio 19 d. pareiškė 2 330,31 Eur sumos kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas.

2015 m. spalio 15 d. ieškovė su atsakove UAB „Elektrostaka“ pasirašė ginčijamą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei UAB „Elektrostaka“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ skolą 30 000 Eur sumai. Šia suma atsakovė UAB „Elektrostaka“ sumažino ieškovės skolą jai ir 2016 m. balandžio 19 d. pareiškė likusios 11 059,12 Eur sumos kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas.

2015 m. spalio 15 d. ieškovė su atsakove UAB „RV Oferta“ pasirašė ginčijamą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei UAB „RV Oferta“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ skolą 35 000 Eur sumai. Atsakovė UAB „RV Oferta“ kreditorinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje nepareiškė.

2016 m. gegužės 5 d. ieškovė pareikalavo, kad atsakovė UAB „Kortas“ sumokėtų 98 111,43 Eur įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus, tačiau 2016 m. gegužės 16 d. raštu atsakovė UAB „Kortas“ pareiškė, kad skolos 71 174,88 Eur sumą yra sulaikiusi. Taip pat nurodė, jog 10 300,81 Eur 2015 m. gruodžio 1 d. pervedė antstolei A. K. pagal patvarkymą Nr. S-15030288, 17920,65 Eur sumą panaudojo atsiskaitant su naujuoju kreditoriumi UAB „Grindalita“ pagal ginčijamą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, o dar 67 330,31 Eur reikalaujamos skolos dalį ieškovė yra perleidusi pagal Reikalavimo teisės perleidimo sutartis.

Pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. balansą, ieškovė viso turto turėjo už 1 862 059,59 Eur sumą, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos sudarė 1 052 093,33 Eur. Tuo tarpu ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai jau sudarė 3 525 591,12 Eur, iš kurių skolos vien tik tiekėjams sudarė 2294015,15 Eur sumą, t.y. ieškovė buvo nemoki. Ieškovė per 2015 metų devynis mėnesius patyrė 2315918,59 Eur nuostolį, o ieškovės nuosavas kapitalas net 1 663 531,53 Eur suma tapo minusinis palyginus su ieškovės įstatiniu kapitalu. 2016 m. birželio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino ieškovės kreditorių 2 086 739,08 Eur finansinius reikalavimus, iš kurių 189 045,78 Eur yra pirmos eilės kreditorių reikalavimai, 156 562,67 Eur - antros eilės kreditorių reikalavimai.

Reikalavimo perleidimo sandorius prašo pripažinti negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu. Nurodo, jog pirma, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinta 2 086 739,08 Eur ieškovės kreditorių finansinius reikalavimų suma įrodo, kad ieškovės kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką (ieškovę). Antra, ginčijamų sandorių ieškovė sudaryti neprivalėjo, nes teismų praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Akivaizdu, jog šio ginčo atveju ieškovė su atsakovėmis UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „Elektrostaka“ ir UAB „RV Oferta“ ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, nes to nenumatė nei įstatymas, nei sutartis, nei teismo sprendimas, nei iki sutartiniai santykiai. Trečia, dėl ginčijamų sandorių įtakos ieškovės kreditorių teisėms nurodo, kad civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė faktiškai jau buvo nemoki, nes ieškovės skolos (3 525 591,12 Eur) beveik du kartus viršijo turimą turtą (1 862 059,59 Eur), o pradelstos skolos vien tik tiekėjams sudarė 2 294 015,15 Eur sumą, darbuotojams - 113 633,12 Eur sumą. Taigi, ieškovei esant nemokiai, ginčijamais sandoriais buvo suteikta pirmenybė atsakovėms UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „Elektrostaka“ ir UAB „RV Oferta“ pasidengti ieškovės skolą, ką įstatymas preziumuoja kaip atskirą kreditoriaus teisių pažeidimo konstatavimo pagrindą. Visa tai patvirtina, kad, šalims žinant apie ieškovės nemokumą ir esant kitų ieškovės kreditorių daugetui, ginčijamais sandoriais ieškovė nepagrįstai suteikė keliems savo kreditoriams (atsakovėms UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „Elektrostaka“ ir UAB „RV Oferta“) pirmenybę gauti savo reikalavimų patenkinimą, nors tuo metu ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, tame tarpe - ir pirmesnės eilės, kreditoriams. Netrukus po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovės nemokumas buvo konstatuotas ir Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria ieškovei iškelta bankroto byla. Tai, kad, perleidus reikalavimo teises, sumažėjo ieškovės ir turtas (gautina suma), ir skolos ieškovės kreditoriams, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai, nes buvo patenkinti tik ieškovės nuožiūra pasirinktų keturių atsakovių trečios eilės kreditorių reikalavimai. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovės UAB „Grindalita“ ir UAB „VDK Statyba“ vis tik pareiškė kreditorinius reikalavimus ieškovės bankroto byloje, kas įrodo, kad jų sudarytų ginčijamų sandorių ir pačios atsakovės nepripažįsta. Jei ieškovė nebūtų sudariusi ginčijamų sandorių, tai ji iš atsakovės UAB „Kortas“ gautais pinigais galėjo atsiskaityti su dalimi pirmos eilės kreditorių (darbuotojų), todėl ginčijami sandoriai neabejotinai pažeidė ieškovės kreditorių teises. Ketvirta, dėl ieškovės sąžiningumo nurodo, jog akivaizdu, kad ieškovė žinojo, jog ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises, nes ieškovės administracijos vadovas buvo susipažinęs su ieškovės finansinės atskaitomybės duomenimis, įmonės prisiimtais įsipareigojimais ir skolomis, tačiau, pažeisdamas kitų ieškovės kreditorių teises, perleido iš atsakovės UAB „Kortas“ gautiną didelę pinigų sumą už atliktus statybos rangos darbus atsakovėms UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „Elektrostaka“ ir UAB „RV Oferta“. Penkta, dėl kreditorių sąžiningumo nurodo, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti išimtinai atsakovių UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „Elektrostaka“ ir UAB „RV Oferta“ interesais. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti atsakovėms UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „Elektrostaka“ ir UAB „RV Oferta“ žinant apie ieškovės finansines problemas ir nemokumą. Būtent dėl ieškovės nemokumo ir buvo sudaryti ginčijami sandoriai, todėl atsakovės UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „Elektrostaka“ ir UAB „RV Oferta“ negali būti laikomos sąžiningomis ginčijamų sandorių šalimis. Šešta, dėl ieškinio senaties termino nurodo, jog civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2016 m. kovo 4 d., todėl ieškovės administratorius nepraleido ieškinio senaties termino sandorių ginčijimui actio Pauliana ieškiniu. Ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, turėtų būti taikyta restitucija, įpareigojant šalis grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusios pagal ginčijamus sandorius. Ieškovės žiniomis, atsakovė UAB „Kortas“ nei vienai atsakovei nėra padengęs skolos pagal ginčijamus sandorius, todėl ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, be jokios restitucijos ieškovei skolinga taptų atsakovė UAB „Kortas“.

Dėl skolos iš UAB „Kortas“ priteisimo nurodo, jog CK 6.687 straipsnis imperatyviai numato, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pagal šalių sudarytas sutartis ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus, kuriuos atsakovė UAB „Kortas“ be jokių pastabų priėmė. Sutartys numatė (atitinkamai 20.3 p. ir 12.2 p.), kad atsakovė UAB „Kortas“ ieškovės PVM sąskaitas faktūras apmoka per 10, o kita sutartis - per 7 darbo dienas po to, kai gaunamas apmokėjimas iš Užsakovo. Atsakovė UAB „Kortas“ ieškovės išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras gavo dar 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Ieškovės atlikti darbai jau yra atsakovės UAB „Kortas“ užsakovų apmokėti, todėl atsakovė UAB „Kortas“ privalo pilnai atsiskaityti ir su ieškove už atliktus statybos rangos darbus. Sutartys numatė, kad atsakovė UAB „Kortas“ nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros sumos gali sulaikyti 5 (penkis) procentus joje nurodytos sumos, kuri išmokama ieškovei ne vėliau kaip po 15 kalendorinių dienų po draudimo bendrovės laidavimo rašto garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui pateikimo, tačiau atsakovė UAB „Kortas“ 5 procentų sumos sulaikymo teise niekada nesinaudojo. Ryšium su bankrotu ieškovė, nepažeisdama kreditorių lygybės principo bankroto procese, negalėjo atsakovei UAB „Kortas“ pateikti laidavimo raštų. Ieškovės kokybiškai atliktų darbų trūkumai dar nėra atsiradę ir tikėtina neatsiras, todėl 88 274,16 Eur skola ieškovei priteistina iš atsakovės UAB „Kortas“. Dėl procesiniu palūkanų nurodo, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles. Už prievolių netinkamą vykdymą pažeidusiam asmeniui gali būti taikomos netesybos, jis privalo atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, atsakovei UAB „Kortas“ kyla iš įstatymo (CK 6.210 str. 2 d.), todėl, priteisus skolą iš atsakovės UAB „Kortas“, taip pat išieškotinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus. Paaiškino, jog ieškovė vykdė nuostolingą veiklą, 2015 09 30 įmonė buvo nemoki, skolos vien tiekėjams viršijo įmonės turtą, o turtą sudarė gautinos lėšos. Ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises atgauti skolą, t.y. darbuotojų, VMI, Sodros. Visos atsakovės pasitvirtino kreditorinius reikalavimus bankroto byloje. Sudarant ginčijamas sutartis buvo nesąžiningos abi šalys, nes turėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį. Nesutinka, kad statybos darbai atlikti su broku. UAB „Kortas“ broką nurodo 2015 10 09, o darbai priduoti 2015 m. rugpjūčio mėnesį, ieškovė nebuvo kviečiama nustatant darbų defektus, atsakovė UAB „Kortas“ neturi pagrindo sulaikyti pinigus. UAB „Kortas“ pateikti aktai neįrodo defektų šalinimo, užsakovas Inkubatorius 2016 m. rugsėjo mėn. pretenzijoje rašo, kad defektai neištaisyti. Buvo pažeistas skolų mokėjimo eiliškumas. UAB „Kortas“ ir UAB „Grindalita“ 2015 12 17 sudarė skolų sudengimo aktą. UAB „VDK statyba“ direktorius su ieškiniu sutiko, nurodė, kad sutartį pasiūlė sudaryti UAB „Algraižė“ direktorius, kuris nurodė, kad nebus pinigų atsiskaityti. UAB „RV oferta“ atsiliepimo nerašė, posėdžiuose nedalyvavo, 2016 08 18 patvirtintas finansinis reikalavimas. UAB „Elektrostaka“ atsiliepime nesutiko su ieškiniu, kreditorinio reikalavimo nėra pasitvirtinusi. UAB „Grindalita“ nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji, nors gavusi reikalavimo patenkinimą, pareiškė kreditorinį reikalavimą, kuris yra patvirtintas. Nesąžiningumą patvirtina sandorių sudarymo aplinkybės: ieškovės direktorius sakė, kad nemokus, tai UAB „Grindalita“ turėjo susimąstyti, ar sudaryti tokį sandorį, kad buvo nesąžininga išplaukia ir iš ginčijamo sandorio. Po ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Kortas“ sumokėjo UAB „Algraižė“ 288 000 Eur. Šiais pinigais ieškovė atsiskaitinėjo su kreditoriais. Dėl UAB „Kortas“ nurodė, jog darbai buvo atlikti, nebuvo praktikos pinigus sulaikyti, nėra įrodymų apie darbų trūkumus, yra pateikti tik vienašališki aktai, kurie surašyti po šios bylos iškėlimo

Atsiliepime ieškinį atsakovė UAB „Kortas“ prašo ieškinį atmesti dėl ieškinio reikalavimų kitų atsakovų atžvilgiu - spręsti teismo nuožiūra, UAB “Kortas” naudai iš ieškovės B UAB “Algraižė” bankroto administravimo išlaidų priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė 2015 10 16 gavo UAB “Grindalita” pranešimą apie perimtą reikalavimo teisę 17 920,65 Eur sumą. Atliktų darbų akto už 2015 m. spalio mėnesį ir 2015 10 20 PVM sąskaitos - faktūros KOR Nr. 502143 pagrindu UAB „Kortas“ įgijo 19 014,80 Eur reikalavimo teisę į UAB “Grindalita”, šiai pareiškus tokį prašymą, atliko tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą. UAB “Kortas” apskaitoje skolos ieškovei sumažėjimas 17 920,65 Eur suma užfiksuotas 2015 10 20, o 2015 12 07 tarp UAB „Kortas“ ir UAB “Grindalita” pasirašytas skolų sudengimo aktas Nr. 15-127.

UAB “Kortas” ir UAB “Algraižė” 2014 12 03 sudarė Subrangos sutartį Nr. 102 dėl Švendubrės sezoninio upių pasienio kontrolės punkto ir bugiedos prieplaukos statybos. Galutinė darbų kaina - 202 154,69 Eur (PVM įskaitytas). Taip pat, UAB “Kortas” ir UAB “Algraižė” 2014 12 31 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr.115/2014.12.13 dėl objekto Tilto g.2, Alytus (Menų pirtis projektas) darbo projekto parengimo ir statybos darbų atlikimo. Sutarties darbų kaina – 1 261584,80Eur (PVM įskaitytas). Ieškovė iš viso išrašė 16 PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 1 423 497,62 Eur sumai. Vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio pakeitimais, nuo 2015 07 01 pradėtas taikyti atvirkštinis apmokestinimas, todėl PVM atsakovė pradėjo mokėti tiesiai valstybei, o ne subrangovui. Atitinkamai pagal Sutartis bendra subrangovui mokėtina suma sumažėjo 40 211,11Eur (pagal paskutines tris PVM sąskaitas - faktūras) ir tapo lygi 1 423 497.62 Eur. Per visą Sutarčių vykdymo laikotarpį UAB „Kortas“ atsiskaitė iš viso 1 353 486,65 Eur suma. Galutinė pagal Sutartis likusi sumokėti suma būtų 70 010.96 Eur, Ši suma iš esmės atitinka ieškovės duomenis (88 274.16 - 17920.65 = 70 353,51 Eur). Tačiau UAB „Kortas“ šią sumą sumokėti atsisakė pagrįstai, kadangi lėšos teisėtai, dar iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei sulaikytos vadovaujantis Sutarčių sąlygomis kaip subrangovo prievolių per garantinį laikotarpį įvykdymo užtikrinimo būdas, o ieškovė savo prievolių nevykdė, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti skolą už darbus. Dėl sulaikymo teisės įgyvendinimo nurodo, kad pirmos Sutarties 20.3 punkte šalys susitarė, "...kad apmokant už atliktus Darbus, Rangovas iš kiekvieno mokėjimo Subrangovui pagal šią Sutartį sulaiko 5 procentų (įskaitant PVM) dydžio mokėjimo dalį, siekiant užtikrinti Subrangovo įsipareigojimų pagal šią Sutartį tinkamą vykdymą; 20.5 punkte šalys susitarė, kad "Sulaikyta suma Subrangovui bus išmokėta per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų po Subrangovo draudimo bendrovės laidavimo/garantinio rašto garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui pateikimo dienos”. Identiškos sąlygos nurodytos antros sutarties 12.2 ir 12.4 punktuose. Taip užtikrintas ieškovės prievolių pagal sutartis įvykdymas. Vadovaujantis sutarčių atitinkamai 19.3-19.4 ir 13.3-13.4 punktais, subrangovas atsako už bet kokių subrangovo atliktų darbų trūkumų, kurie gali atsirasti per garantinį laikotarpį, ištaisymą, trūkumus privalo pašalinti savo lėšomis, yra atsakingas už bet kokią žalą, kurią gali sukelti trūkumai ar jų atitaisymas; jei subrangovas neištaiso defekto, rangovas gali pats atlikti tokius darbus, o subrangovas turi apmokėti išlaidas. Atsakovė ieškovei sulaikytų lėšų neprivalo sumokėti vadovaujantis CK 6.58 str. 1 d., 6.207 str. 2 d., kadangi ieškovė dar iki bankroto bylos iškėlimo nevykdė savo įsipareigojimų - nebendradarbiavo, garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių darbų trūkumų netaisė ir dar iki bankroto bylos iškėlimo tapo aišku, kad ieškovė savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu nebevykdys. Pagal sutartis ieškovės atliktų darbų trūkumai pradėjo aiškėti netrukus po jų perdavimo UAB „Kortas“. Atsakovė ieškovei siuntė raštus dėl defektų šalinimo: 2015 10 09 raštas Nr. 01-211 dėl defektų objekte „Menų pirtis“ šalinimo, 2015 10 20 raštas Nr. 01-220 dėl defektų Švendubrės PKP, 2015 11 16 raštas Nr. 01-246, 2015 11 24 raštas Nr. 01-254, 2015 12 04 raštas Nr. 01-261 ir 2016 01 19 raštas Nr. 01-17 dėl defektų objekte „Menų pirtis“ šalinimo, nurodant, kad UAB „Kortas“ defektų šalinimo išlaidas, jei UAB “Algraižė” jų netaisys, padengs iš sulaikytų lėšų. Tai patvirtina, kad UAB „Kortas“ naudojosi sulaikymo teise, o apie tai neabejotinai žinojo ieškovė. Pažymi, kad dėl ieškovės neveikimo, atsakovė pati savo sąskaita jau taisė ir dar turės taisyti atliktų darbų trūkumus, kurių, didelė tikimybė, ateityje atsiras. Ieškovė, nevykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų, neturi jokio pagrindo reikalauti likusio apmokėjimo už darbus.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog turimais duomenimis, Švendubrės pasienio kontrolės punkto statybos darbus, vykdytus pagal 2014 12 03 subrangos sutartį, valstybinei komisijai užsakovas Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos pridavė. Tačiau objekto adresu Tilto g. 2, Alytuje, statybos ir rekonstrukcijos darbai, vykdyti pagal 2014 12 31 statybos subrangos sutartį, valstybinei komisijai iki šiol nepriduoti, o užsakovas asociacija “Dzūkų krašto menų inkubatorius” reiškia pretenzijas UAB “Kortas” dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų. UAB „Kortas“ su UAB “Elektrostaka” ir UAB “RV Oferta” pagal ginčijamas sutartis nėra atsiskaitęs. Objekte, esančiame adresu Tilto g. 2, Alytus, UAB “Kortas” atliko defektų taisymo darbus už 29 184,63 Eur.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu UAB „Kortas“ atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į sulaikytas lėšas, nes yra sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys. Lieka neaišku, kokių kreditorių interesai buvo pažeisti, iš pateiktų sąskaitų aktyvumo matyti, kad ieškovė po sutarčių sudarymo vykdė daug atsiskaitymų. Atsakovė atsiskaitinėjo ir 2015 m. gruodžio mėnesį. 2015 09 30 balansas nebuvo viešai skelbiamas. Administratorius ataskaitoje nurodo, jog bankrotą nulėmė sandoriai, tarp kurių atsakovių sandoriai nenurodyti. Ieškovei niekada nebuvo sumokėta tiek, kad peržengti sulaikymo teisę, apie defektus ieškovė žinojo dar iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė neįrodė nesąžiningumo.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB ,,Elektrostaka“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2015m. spalio 15 d. tarp ieškovės B UAB „Algraižė“ ir atsakovės UAB „Elektrostaka“ buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ 30 000 Eur skolą. Reikalavimą ieškovė grindžia actio Pauliana nuostatomis. Jos nėra įrodytos. Ginčijamas sandoris yra įprastinis sandoris, kuris nėra uždraustas įstatymo, atitinkantis įprastą verslo praktiką ir kurio tikslas buvo esamo realaus įsiskolinimo, kurio terminas buvo suėjęs, likvidavimas. Tuo pačiu galima teigti, kad tai buvo protinga ir racionali išeitis bandyti išvengti bankroto, todėl, kad bendrąja prasme įskaitymai ir reikalavimo perleidimo sandoriai nėra draudžiami, jeigu skolininkui nėra iškelta bankroto byla. Vertinant, ar skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikdamas pirmenybę kitam kreditoriui pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti tokią skolininko būklę, kai jis objektyviai nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko turto laikantis įstatymų nustatyto eiliškumo geriausiai atitinka kreditorių interesus. Vertinant pastarąją situaciją galbūt ieškovės būklė buvo bloga ir artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, tačiau su ieškiniu nėra pateikta pakankamai duomenų konstatuoti ieškovės nemokumą kaip actio Pauliana taikymui būtiną aplinkybę. Įstatyme nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu vertinant jį kaip kreditoriaus teisių pažeidimą tačiau tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas. Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes tokiu CK 6.66 straipsnio taikymo aspektu, kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu gali būti pažeistos tik tada, jeigu kreditorius actio Pauliana ginamą reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu, arba ginčijamo sandorio metu egzistavo tokios teisės atsiradimo pagrindas. Tai taip pat reiškia, kad vien tik faktas, jog ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininką sieja nevienkartiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir pan. Pažymi, kad ieškovė su atsakove UAB „Elektrostaka“ bendradarbiavo jau kurį laiką, todėl atsiskaitymas tarp įmonių (nesvarbu kokia forma tai vyksta: užskaitymu, sumokėjimu ir t.t.) buvo įprastinis. Juolab, ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad tuo metu, kai tarp šalių vyko reikalavimo perleidimas, egzistavo kitos eilės (pirmesnės) kreditorių reikalavimai, kurie išliko tokie patys iki bankroto bylos iškėlimo ir yra už ankstesnį laikotarpį, nei skola, atsiradusi tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Elektrostaka“. Grįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Pastaruoju atveju iš pateikto ieškinio akivaizdu, kad šalių veiksmai, sudarant ginčijamą 2015 10 15 sandorį, atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių teisinių santykių ir faktinių aplinkybių. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos. Net jei sandorio sudarymo metu ieškovo finansinė būklė buvo artima įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, tai neduoda pagrindo bankroto administratoriui teigti, kad šalių sandoris negalėjo būti sudarytas, o sudarytas - gali būti nuginčytas be teisinio pagrindo. Akcentuoja, kad atlikto sandorio suma atitinka skolą, egzistavusią tarp šalių, todėl adekvataus skolos ir reikalavimo perleidimo sumos santykis tik įrodo kreditorių teisių nepažeidimą.

Atsakovė UAB ,,Grindalita“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2015 m. spalio 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Grindalita“ sudarytos Sutarties pripažinti negaliojančia nėra pagrindo, nes atsakovė UAB „Grindalita“, sudarydama sutartį, buvo sąžininga. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė UAB „Grindalita“ buvo nesąžininga, nes turėjo pasidomėti turtine ieškovės padėtimi ir, todėl, 2015 m. spalio 15 d. sudarydama ginčijamą sutartį, turėjo žinoti, kad sutartis pažeidžia kitų kreditorių teises, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš paties bankrutuojančios UAB „Algraižė“ administratoriaus parengtos ataskaitos UAB „Algraižė“ kreditorių susirinkimui, ieškovė 2014 m. dirbo pelningai ir tik nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. pradėjo dirbti nuostolingai, tuo tarpu ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2015 m. spalio 15 d., tai yra, praėjus vos 2 savaitėms nuo tos dienos, kuri administratoriaus oficialiai pripažinta kaip diena, nuo kurios ieškovė pradėjo dirbti nuostolingai. Vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, atsakovė UAB „Grindalita“ 2015 m. spalio 15 d. negalėjo žinoti ir numatyti to, kad ieškovė yra nemoki, turi kitų kreditorių, kurių teises gali pažeisti ginčijamos sutarties sudarymas, tuo labiau, kad, kaip nurodyta jau minėtoje administratoriaus parengtoje ataskaitoje yra nurodyta, kad pradelsti įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė nuo 2015 m. lapkričio 25 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai - nuo 2015 m. lapkričio 15 d., įsiskolinimai darbuotojams - nuo 2015 m. lapkričio 10 d. Kitaip tariant, atsakovė, 2015 m. spalio 15 d. sudarydama ginčijamą sutartį su ieškove, nežinojo ir negalėjo žinoti to, kad ieškovės finansinė padėtis yra bloga, kad ieškovė yra nemoki, kad ieškovė turi kitų kreditorių, kurių teises gali pažeisti sudaroma ginčijama sutartis. Nesant duomenų, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir/ar darbuotojais, atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti ieškovės mokumu, nes verslo praktikoje įsiskolinimas būtent pirmiau nurodytiems kreditoriams yra laikytinas indikacija, suteikiančia pagrindą abejoti ieškovės mokumu.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Grindalita“ atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad UAB „Grindalita“ ir UAB „Kortas“ turėjo priešpriešinių reikalavimų ir juos sudengė, nėra nurodyti konkretūs kreditoriai, kurių teisės buvo pažeistos, neaišku, ar 2015 09 30 balansas buvo sudarytas iki 2015 10 15, neįrodytas nesąžiningumas, viešuose registruose nebuvo matomos skolos VMI, Sodrai, skola darbuotojams nesiekė 10 000 Eur, yra 90 atvejų, kai sudarė tokias pat sutartis.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio, kuris vyko 2016 10 06, metu atsakovės UAB „VDK statyba“ atstovas su ieškiniu sutiko, kad sutartį sudaryti pasiūlė ieškovė.

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai, kuriais grindžiamas

sprendimas

2014 m. gruodžio 3 d. ieškovė UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „Kortas“ sudarė Subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte „Švendubrės sezoninio upių pasienio kontrolės punkto ir bugiedos prieplaukos statyba“ už 207078,31 Eur sumą, o atsakovė UAB „Kortas“ įsipareigojo sumokėti ieškovei už tinkamai ir laiku atliktus darbus. UAB „Kortas“ už darbus liko skolinga 2 645,45 Eur.

2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „Kortas“ sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 115/2014.12.31/2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte Asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ adresu Tilto g. 2, Alytus už 1 261 584,80 Eur sumą, o atsakovė UAB „Kortas“ įsipareigojo sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus. UAB „Kortas“ už atliktus darbus ieškovei pagal šią sutartį liko skolinga 87 029,93 Eur.

2015 m. spalio 15 d. ieškovė UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „Grindalita“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei UAB „Grindalita“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ 17 920,65 Eur skolą. Atsakovė UAB „Grindalita“ šiai sumai pareiškė kreditorinį reikalavimą, kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas.

2015 m. spalio 15 d. ieškovė UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „VDK Statyba“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei UAB „VDK Statyba“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ 2 330,31 Eur skolą. Atsakovė UAB „VDK Statyba“ šiai sumai pareiškė kreditorinį reikalavimą, kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas.

2015 m. spalio 15 d. ieškovė UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „Elektrostaka“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei UAB „Elektrostaka“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ 30 000 Eur skolą. Atsakovė UAB „Elektrostaka“ šiai sumai pareiškė kreditorinį reikalavimą, kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas.

2015 m. spalio 15 d. ieškovė UAB „Algraižė“ su atsakove UAB „RV Oferta“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei UAB „RV Oferta“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Kortas“ 35 000 Eur skolą. Atsakovė UAB „RV Oferta“ kreditorinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Dėl Reikalavimų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

LR CK 6.66 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Visų pirma sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo byloje, actio Pauliana siekiamų tikslų bei CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų viseto kontekste būtina įvertinti, ar šis institutas taikytinas ginčo santykiams.

Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas. Todėl teismas ir pasisako dėl kiekvienos sąlygos:

1. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai.

Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi, tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą.

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Algraižė“. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad UAB „Algraižė“ yra nemoki. Į bylą yra pateiktas B UAB „Algraižė“ 2015 09 30 balansas. Iš Kauno apygardos teismo 2016 03 04 nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Algraižė“, matyti, jog teismas, keldamas bankroto bylą UAB „Algraižė“, vadovavosi 2015 12 31, o ne 2015 09 30 balansu. Įvertinęs būtent 2015 12 31 balanso duomenis, teismas padarė išvadą, kad UAB „Algraižė“ yra nemoki. Tuo tarpu ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos 2015 10 15. Iš byloje esančios B UAB „Algraižė“ administratoriaus 2016 07 22 ataskaitos matyti, jog administratorius nustatė kada susidarė pradelsti įsiskolinimai. Ataskaitoje nurodoma, jog pradelsti įsiskolinimai susidarė: nuo 2015 11 10 – darbo užmokestis už spalio mėnesį, nuo 2015 11 15 – skola VSDFV Alytaus skyriui, nuo 2015 11 25 – VMI. Taigi, kaip nurodo pats administratorius pradelsti pirmesnės eilės įsiskolinimai susidarė beveik po mėnesio po ginčijamų sandorių sudarymo. Sprendžiant dėl įmonės mokumo/nemokumo reikšmę turi tik pradelsti įsiskolinimai. Be to, ieškovė pateikė 2015 09 30 skolų suvestinę, pagal kurią pradelstos skolos sudarė 2425602,50 Eur. Taigi, ieškovė ginčo Sutartis sudarė neabejotinai turėdama kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta.

Iš nurodyto, yra akivaizdu, kad ieškovė B UAB “Algraižė“ jau nuo 2015 09 30 turėjo ir neabejotinai turi visą eilę kreditorių, su kuriais neatsiskaityta, t.y. skolininkė nėra įvykdžiusi savo prievolių kreditoriams, todėl yra pagrindas reikšti actio Pauliana ieškinį.

2. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus:

jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas turi vertinti, ar ieškovė dėl sudarytų reikalavimo perleidimo sandorių nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė B UAB „Algraižė“ neįrodė, kad dėl ginčijamų sandorių sudarymo tapo nemoki. Pabrėžtina, jog po ginčijamų sandorių sudarymo, atsakovė UAB „Kortas“ sumokėjo ieškovei 288 000 Eur. Šie pinigai buvo skirti atsiskaityti su kreditoriais. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktos sąskaitų išklotinės nuo 2016 10 01, kasos knygos nuo 2015 10 01 ir atskaitingo asmens E. G. avanso apyskaitos nuo 2015 10 01, pagal kuriuos vyko atsiskaitymai su kreditoriais ir po 2015 10 15.

Todėl teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė, po 2015 09 30 balanso vykdydama veiklą, ir toliau net ir po ginčijamų sandorių sudarymo atsiskaitinėjo su kreditoriais, dėl ko akivaizdu, jog ieškovė negali atsiskaityti su kreditoriais, pažeidė kreditorių teises, ne dėl ginčijamų sandorių sudarymo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, iš esmės nepaneigiant kasacinio teismo kai kuriose nutartyse pateikiamų teisės aiškinimo argumentų, jog, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB "Murena" v. AB "Eurovia Lietuva" ,bylos Nr.3K-7- 130/2013). Nagrinėjamu atveju svarbios tokios aplinkybės – su atsakovėmis buvo atsikaityta ne pinigais, o perleistos reikalavimo teisės, kurias gali ginčyti skolininkas. Ir antra, po ginčijamų sandorių sudarymo buvo atsikaitoma su eile kitų kreditorių pinigais. Pabrėžtina, jog įsiskolinimo darbuotojams, VMI, VSDFV ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo. Minėta, administratoriaus ataskaitoje nurodoma, jog pradelsti įsiskolinimai pirmesnės eilės kreditoriams susidarė: nuo 2015 11 10 – darbo užmokestis už spalio mėnesį, nuo 2015 11 15 – skola VSDFV Alytaus skyriui, nuo 2015 11 25 – VMI. Todėl yra nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad, šalims žinant apie ieškovės nemokumą ir esant kitų ieškovės kreditorių daugetui, ginčijamais sandoriais ieškovė nepagrįstai suteikė keliems savo kreditoriams, t.y. atsakovėms UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „Elektrostaka“ ir UAB „RV Oferta“, pirmenybę gauti savo reikalavimų patenkinimą, nors tuo metu ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, tame tarpe ir pirmesnės eilės kreditoriams.

Apibendrindamas anksčiau nurodytą, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė kreditorių teisių pažeidimo ginčijamais sandoriais.

3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ginčijami reikalavimo perleidimo sandoriai šioje byloje buvo sudaryti 2015 10 15. Bankroto byla ieškovei iškelta 2016 m. kovo 4 d. nutartimi. Ieškinys teisme pareikštas 2016 m. liepos 13 d. Akivaizdu, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, netgi terminą skaičiuojant nuo sandorių sudarymo dienos.

4. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti iki sutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai.

Jokie argumentai, dėl kurių buvo privaloma sudaryti ginčijamą sandorį nenurodyti, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė ginčijamų reikalavimų perleidimo sutarčių sudaryti neprivalėjo.

5. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas skolininko nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis.

CK yra įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (trečiasis asmuo) buvo nesąžininga. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog neįrodyta, kad įmonei ginčijami sandoriai buvo nuostolingi, o dėl aukščiau paminėtų priežasčių – lėmė ir kreditorių teisių pažeidimą. Skolininkės, t.y. ieškovės nesąžiningumas įrodinėjamas ta aplinkybe, jog ji, turėdama 2015 09 30 balansą ir iš jo matydama, kad yra nemoki, atsikaitė su dalimi pasirinktų kreditorių. Šie argumentai nėra paneigti, todėl teismas sprendžia, jog skolininkės nesąžiningumas yra įrodytas. Vienok to nepakanka, nes turi būti įrodytas ir trečiojo asmens, šiuo atveju atsakovių nesąžiningumas.

6. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatyta, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant iki sutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Vertinant įgijėjo sąžiningumą, pažymėtina, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Ieškovės vertinimu, atsakovių nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad jos, sudarydamos ginčijamus reikalavimų perleidimo sandorius nepasidomėjo finansine ieškovės padėtimi, nesusipažino su 2015 09 30 balansu, pareiškė kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir jie buvo patvirtinti. Šie argumentai pripažintini nepagrįstais, nes pirma, ieškovė nenurodė, kada buvo sudarytas UAB „Algraižė“ balansas 2015m. rugsėjo 30 dienai. Antra, pats administratorius ataskaitoje pripažino, jog skolos valstybės biudžetui, darbuotojams, VSDFV susidarė 2015 m. lapkričio mėnesį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingu ir apdairiu, t.y. sąžiningu, laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai. Šiuos kriterijus atsakovės atitinka, t.y. ieškovė neįrodė, jog jau 2015 10 15 viešojoje erdvėje buvo galima sužinoti apie ieškovės nemokumą. Trečia, teismas nesutinka su argumentu, jog aplinkybės, jog atsakovės UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „RV oferta“ pasitvirtino kreditorinius reikalavimus bankroto byloje patvirtina jų nesąžiningumą, kadangi kreditorių sąrašą teismui tvirtinti teikia administratorius, išnagrinėjęs pateiktų kreditorinių reikalavimų pagrįstumą. Turėdamas ginčijamas Reikalavimų perleidimo sutartis, būdamas profesionalus bankroto proceso vykdytojas, administratorius privalėjo ginčyti nepagrįstus kreditorių, atsakovių UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „RV oferta“; pateiktus kreditorinius reikalavimus. Pažymėtina, jog atsakovė UAB „Grindalita‘ pateikė teismui kopiją pareiškimo, kuriame ji atsisako kreditorinio reikalavimo bankroto byloje. UAB „Elektrostaka“ ir UAB „RV oferta“ kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nepareiškė. Be to, akivaizdu, jog, sudarant ginčijamus sandorius, kreditoriniai reikalavimai dar nebuvo patvirtinti. O sąžiningumas vertinamas būtent sandorių sudarymo metu.

Be to, ieškovė nurodė, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti atsakovėms UAB „Grindalita“, UAB „VDK Statyba“, UAB „Elektrostaka“ ir UAB „RV Oferta“ žinant apie ieškovės finansines problemas ir nemokumą. Ši aplinkybė taip pat yra neįrodyta, nes atsakovės nepripažino žinoję apie ieškovės nemokumą, finansines problemas, o ieškovė šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė. Minėta, pats administratorius nurodė, jog pradelsti įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė nuo 2015 m. lapkričio 25 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai - nuo 2015 m. lapkričio 15 d., įsiskolinimai darbuotojams - nuo 2015 m. lapkričio 10 d. Atsakovės, 2015 m. spalio 15d. sudarydamos ginčijamas sutartis su ieškove, nežinojo ir negalėjo žinoti to, kad ieškovės finansinė padėtis yra bloga, kad ieškovė yra nemoki, kad ieškovė turi kitų kreditorių, kurių teises gali pažeisti sudaromos ginčijamos sutartys nesant duomenų, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir/ar darbuotojais. Atsakovės neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti ieškovės mokumu, nes verslo praktikoje įsiskolinimas būtent pirmiau nurodytiems kreditoriams yra laikytinas indikacija, suteikiančia pagrindą abejoti ieškovės mokumu.

Taigi, teismas yra tos nuomonės, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės, kaip tretieji asmenys, 2015 m. spalio 15 d. sudarydamos su skolininku (ieškove) atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningos.

Atsakovės UAB „VDK Statyba“ atstovas sutiko, kad Reikalavimų perleidimo sutartis, sudaryta su juo, būtų panaikinta. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalys pačios gali sutartį nutraukti.

Apibendrinant, teismui nenustačius visų būtinų sąlygų ginčo sandoriams pagal CK 6.66 straipsnį pripažinti negaliojančiais, t.y. nenustačius kitų kreditorių teisių pažeidimo ir atsakovių nesąžiningumo, ieškinys dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetamas.

Dėl skolos iš UAB „Kortas“ priteisimo.

Atmetus ieškinį dalyje dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, atmetama ieškinio dalis ir dėl skolos priteisimo, kadangi, nepripažinus reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojančiomis, ieškovė neturi reikalavimo teisės į UAB „Kortas“.

IV. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą atsakovės UAB „Kortas“ atžvilgiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 07 15 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, esant atsakovės UAB „Grindalita“ prašymui, jai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės. UAB „Grindalita“ nurodo, jog šias išlaidas sudaro 2 178 Eur, jas patvirtina pateiktas prašymas, PVM sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos mažintinos, nes viršija Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas LR Teisingumo ministro 2015 03 19 įsakymu Nr.1R-77. Iš bylos dokumentų matyti, jog atsakovė UAB „Grindalita“ sutartį su advokatu K. J. sudarė 2016 11 09. Vykdydamas šią sutartį advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose: 2016 11 10 ir 2016 12 05, jų abiejų trukmė yra 4 val., todėl vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 7 punktu, 8.20 punktu priteistina suma yra 309 Eur (771,90 x 0,1 x 4).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės B UAB „Algraižė“ (juridinio asmens kodas 249733070) atsakovei UAB „Grindalita“ (juridinio asmens kodas 300669695) 309 Eur (tris šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš B UAB „Algraižė“ administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.

Teisėja Rūta Palubinskaitė