Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2016 m. gruodžio 20 d. surašė A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą ir 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. VKTIN-81521004-16 jam paskyrė 868 Eur baudą už tai, kad būdamas A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu už vadovavimą įmonės krovinių vežimo veiklai, pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 9 p. nuostatas būdamas atsakingu už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, jog būtu laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, be to pagal Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 str. 1 d. reikalavimus privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas įmonės darbą neužtikrino ir nesukontroliavo A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ krovinio vežimo 2016 m. spalio 29 d., 10 val., kelio Al 302,5 km maršrutu Rusija-Norvegija, automobiliu „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „KRONE“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Ž., kad vežant krovinį automobilio varančiosios ašies apkrova neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 3-468-(E) redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 4 d.) 20 p. nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą. Protokole ir nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių, patvirtintų įstatymo Nr. 1-891 20 str. 1 d., Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289 4 p., Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 20 p.

Teismas šioje nutarties dalyje nurodė ir tai, kad „Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. numato, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau tiesiogiai krovinio vežimo metu tą gali daryti tik vairuotojas, o jo vadovas ar įgaliotas asmuo turi sudaryti visas sąlygas, kad vairuotojas galėtų tai padaryti“. Šis nutarties motyvas paneigia ankstesnius teismo nutarties motyvus, kad vairuotojui A. Ž. nebuvo perduoti įgaliojimai dėl krovinio tinkamo pakrovimo (neperkrovimo), ką patvirtina ne tik vairuotojo pareigybių aprašymas, licencija, bet tai aiškiai nurodyta ir įstatyme – Kelių transporto kodekso 32 str. Dėl paminėto, teismas netinkamai pritaikė įstatymą, todėl nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

Nors teismas jo parodymus vertino kaip „nenuoseklius“ (tokią išvadą teismas daro remdamasis jo parodymais dėl krovinio svorio, palečių ir negalėjimo tiksliai nurodyti, koks konkrečiai krovinys buvo vežamas), tokį teismo nutarties motyvą paneigia pirmiau nurodyti įrodymai, įskaitant ir tuos, kurie patvirtina, kad dalis teisių ir pareigų dėl teisingo krovinio pakrovimo buvo perduota vairuotojui (šiuo atveju A. Ž.).

Nurodo, kad negali fiziškai sukontroliuoti kiekvieno vairuotojo (įmonėje dirba apie 90 vairuotojų) jų kelionės metu, o savo, kaip vadovo, atsakomybės neįžvelgia, nes sudarė visas įmanomas sąlygas ir galimybes tam, kad nebūtų padaryta teisės pažeidimų. Įmonė padarė viską, kad nebūtų daromi teisės pažeidimai pervežant krovinius, ką patvirtina ne tik pirmiau aptarti įrodymai, bet ir licencija Nr. x, išduota A. T. įmonei agroservisas „(duomenys neskelbtini)“, kuri suteikia teisę verstis krovinių vežimu už atlygį, kaip tai numatyta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 Dėl tarptautinių krovinių vežimo taisyklių ir bendrųjų šios licencijos nuostatų. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 yra nurodyta, kad su vežimu susijusi šios rūšies transporto priemonė turi būti neperkrauta. Tokie pat reikalavimai yra nurodyti ir licencijos kitoje pusėje, kurios reikalavimai (forma) patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-05-02 įsakymu Nr. 3-258 (kad transporto priemonė būtų neperkrauta). Licencija išduodama tik įvykdžius visus reikalavimus, todėl jis ėmėsi visų teisės aktuose numatytų priemonių, kad nebūtų viršytas maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės „DAF FAR XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), svoris. Teismas šio įrodymo taip pat visiškai nevertino, bet jo kaltę konstatavo.

Teismas nepagrįstai atmetė jo (A. T.) ir jo atstovo teiginius, kad pažeidimas galimai buvo padarytas dėl neatsargumo. Teismas motyvavo, kad „iš važtaraščio matyti, jog buvo vežamos paletės, kurios pačios pakeisti savo išsidėstymą sunkvežimyje negalėjo, todėl ašių apkrova keitėsi tik dėl papildomos ašies pakėlimo/nuleidimo.“ Atsakomybė už inkriminuotą pažeidimą pagal ATPK 145 str. 4 d. gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Kaip minėjo, jo kaltė nebuvo įrodinėjama, ji buvo grįsta teismo prielaidomis ir preziumuota. Tokias išvadas teismas daro netinkamai vertindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą bei gamintojo „DAF Trucks N.V.“ pateiktus duomenis. Jo kaltės dėl tiesioginės tyčios teismas negali preziumuoti remdamasis įrodymu – krovinio važtaraščiu, nes neįmanoma nuleisti prikabinamos ašies, jeigu apkrova neviršija varančiosios ašies apkrovimo 7000 kg.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susiekimo ministerijos nurodo, kad su skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 5 str. 4 d. numatyta, jog kitais, 5 str. 2 ir 3 d. nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, todėl atsižvelgus į šią įstatymo nuostatą, apelianto skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas.

A. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 4 d., padarymą.

ATPK 145 str. 4 d. (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

Iš šio straipsnio analizės akivazdu, kad administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą gali būti traukiamas vairuotojas ir įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, arba tik vairuotojas ar tik vadovas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. T. nesutinka su jo nubaudimu teigdamas, kad jokio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliantas nurodo, kad nebuvo objektyviai įvertinti visi faktai, aplinkybės, nepilnai ir netinkamai įvertinti administracinėje byloje esantys įrodymai, nepašalintos abejonės bei padaryta neteisinga ir nepagrįsta išvada dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, Institucijos nutarimą ir skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nes byloje nėra neabejotinai ir neginčytinai paneigti A. T. argumentai dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jo kaltės.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas laikė esant įrodyta, jog A. T. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 4 d., nes būdamas A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu už vadovavimą įmonės krovinių vežimo veiklai, organizuodamas įmonės darbą neužtikrino ir nesukontroliavo A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ krovinio vežimo 2016 m. spalio 29 d., 10 val., kelio Al 302,5 km maršrutu Rusija-Norvegija, automobiliu „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Ž., kad vežant krovinį automobilio varančiosios ašies apkrova neviršytų nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą. Tačiau nutartyje nėra detalizuota, kokius konkrečius veiksmus A. T. atliko ar neatliko, t. y. kuo pasireiškė jo veiksmai, kad šiuo atveju nebuvo užtikrinta kontrolė, jog krovininio automobilio varančiosios ašies apkrova neviršytų nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus. Iš bylos medžiagoje esančio važtaraščio matyti, kad krovinio bendras svoris buvo 12 002 t, buvo vežamos paletės (b. l. 40), teismo konstatuota, jog paletės negalėjo keisti padėties. Svėrimo aktuose ir kvituose užfiksuota, kad varančiosios ašies apkrova yra 13,62 t, tai 2,12 t viršijo leistiną 11,5 t varančiosios ašies apkrovą. A. T. teigia, kad toks faktas neįmanomas. Tačiau byloje nesiaiškinta, ar galėjo ant atskiros ašies būti nustatytas didesnis svoris už viso krovinio svorį, apie tai nepasisakyta nutartyje.

Teismas konstatavo, kad iš važtaraščio matyti, jog buvo vežamos paletės, kurios pačios pakeisti savo išsidėstymą sunkvežimyje negalėjo, todėl ašių apkrova keitėsi tik dėl papildomos ašies pakėlimo/nuleidimo.

A. T. ir A. Ž. parodė, kad viršijus 11 500 kg ant varančios ašies, automatiškai nusileidžia prikabinama ašis, kuri išlygina apkrovas ant ašių, tokiu atveju vairuotojas prikabinamos ašies pakelti negali.

Iš „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos, gautos iš gamintojo „DAF Trucks N.V.“, matyti, kad krovininio automobilio „DAF“, modelis „FAR XF105 460hp Super Space Cab“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 3-ioji ašis – tai nevaroma suslėgtu oru keliama prikabinama ašis. Galinės ašies apkrova yra paskirstoma tarp varomosios ašies ir prikabinamos ašies santykiu 11,5:7,5. Prikabinamą ašį galima pakelti naudojant valdiklį prietaisų skydelyje, jei galinės ašies apkrova yra mažiau nei 11,5 t. Prikabinama ašis automatiškai žeminama, jei varomosios ašies apkrova viršija 11 500 kg. Pajudant iš vietos traukos kontrolės jungiklis gali būti aktyvuotas per 90 sekundžių (tik tuo atveju, kai transporto greitis yra mažesnis nei 45 km/h), varančiosios ašies apkrovą galima padidinti daugiausiai iki 13 t, kontroliuojant prikabinamos ašies apkrovos sumažinimo funkciją (b. l. 89–92).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad sunkvežimis „DAF FAR XF105“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), yra triašis, kurio maksimali techniškai leistina bendroji masė yra 25 700 kg. Priekinės ašies maksimali techniškai leistina apkrova yra 7100 kg, varančiosios ašies maksimali techniškai leistina apkrova – 11 500 kg, pakeliamos galinės ašies maksimali techniškai leistina apkrova –7100 kg. Varančiąja ašį apkrovus 7000 kg yra automatiškai nuleidžiamas galinis pakeliamas tiltas, kuris perima dalį varančiosios ašies apkrovos (b. l. 98).

Teismas A. T. bei jo atstovo teiginius, kad negalėjo būti užfiksuota 13.82 t ant antros ašies, nes automatiškai nusileistų papildoma ašis – atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal gamintojo duomenis, nors prikabinama ašis automatiškai žeminama, jei varomosios ašies apkrova viršija 11 500 kg, varančiosios ašies apkrovą galima padidinti daugiausiai iki 13 t, kontroliuojant prikabinamos ašies apkrovos sumažinimo funkciją, t. y. egzistuoja techninė galimybė padidinti varančiosios ašies apkrovai iki 13 t, ir padarė prielaidą, kad tai praktiškai neprieštarauja narinėjamai situacijai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas (b. l. 98), kuriame duomenys kitokie, laikytinas mažiau patikimu. Tačiau teismas, kad būtų byloje pašalinti prieštaravimai, neišsiaiškino (neapklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, kaip prašė A. T., neišreikalavo patikslinančių duomenų), kodėl šie duomenys skiriasi. Be to, gamintojo „DAF Trucks N.V.“ pažymoje nurodyta, kad varančiosios ašies apkrovą galima padidinti daugiausiai iki 13 t (bet ne daugiau, kaip šiuo atveju iki 13,82 t) kontroliuojant prikabinamos ašies apkrovos sumažinimo funkciją, pajudant iš vietos ir aktyvuojant traukos kontrolės jungiklį per 90 sekundžių ir tik tuo atveju, kai transporto greitis yra mažesnis nei 45 km/h. Neišsiaiškintas šio galbūt galimo varančios ašies apkrovos padidinimo mechanizmas, ar šį padidinimą gali reguliuoti vairuotojas per kitą laiko tarpą ir važiuodamas didesniu nei 45 km/h greičiu.

Nenustatyta ir nesiaiškinta, kodėl nagrinėjamu atveju automatiškai nenusileido prikabinama ašis, jei varomos ašies leistina 11 500 kg apkrova buvo žymiai viršyta, ar esant šiai aplinkybei vairuotojas A. Ž. galėjo techniškai sustabdyti pakabinamos ašies nusileidimą ir kokiu būdu, o jeigu jis tokią galimybę turėjo, tai koks tikslas buvo tai daryti ir ar A. Ž. tai padarė savavališkai ar su A. T. žinia, pritarimu, nurodymu.

Teismas akcentuoja, jog iš A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo, vežančio krovinius tarptautiniais ir vidaus maršrutais, pareigybės aprašymo matyti, kad vairuotojas atsako už prekių teisingą pakrovimą, patikrina ar krovimo kiekis ir svoris „CMR“ atitinka realybę, teisingai pritvirtina svorį, bet kartu konstatuoja, kad nenumatyta papildoma vairuotojo, kaip vadovo, atsakomybė pagal ATPK 145 str. 4 d., tačiau nenurodo, kokiu normatyviniu aktu remiantis pareigybių aprašyme be nurodytų atlikti pareigų turėtų būti numatytos konkrečios atsakomybės rūšys ir formos už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teismas nepasisako, ar pagal patvirtintas vairuotojo pareigybes, vairuotojas privalo kontroliuoti pakraunant ir vežant krovinį jo bendrą svorį ir imtis priemonių, kad nebūtų viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrovą ar didžiausia leidžiama masė, tuo labiau kad Institucijos atstovas V. D. teismo posėdyje parodė, jog pagal Krovinių vežimo transporto priemonėmis krovinių išdėstymo taisyklių 10 p., vairuotojas prieš važiuodamas turi įsitikinti, ar krovinys išdėstytas pagal taisyklių reikalavimus, turi tikrinti, ar ašys nėra perkrautos ir jeigu to neatlieka, tai daro sąmoningai ar dėl aplaidumo (70 b. l.). Taip pat teismas nepasisakė, kodėl A. Ž. nelaiko įmonės vadovo įgaliotu atstovu kontroliuoti jam priskirtu automobiliu pakrovimo ir vežamo krovinio procesą, ar tai prieštarauja DK 24 str. 2 d. nuostatoms (nagrinėjamo įvykio metu galiojusi įstatymo redakcija). Taip pat neišsiaiškinta, ar A. Ž. vadovas A. T. sudarė visas sąlygas, kad vairuotojas galėtų visiškai atlikti pirmiau paminėtas darbines funkcijas.

Nors ginčijama A. Ž. vairuojamo krovininio automobilio svėrimo procedūra, tačiau ginčijamos aplinkybės iki galo nepatikrintos, o apsiribota teiginiais, jog iš fotonuotraukų matyti, kad stacionaraus kontrolės posto svėrimo aikštelė/angaras yra lygi, jokio nuolydžio, slenksčių ar kitų kliūčių, iškreipiančių svarstyklių parodymus, nėra, analogiškos svėrimo sąlygos yra visoms transporto priemonėms, taip pat ir maksimalaus ilgio, su priekabomis. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. teigia, kad ir iš nuotraukų matomas nuolydis įvažiuojant į svėrimo aikštelę, įvažiavus puspriekabė lieka lauke, kur yra nuolydis, dėl to vairuotojas A. Ž. sveriant turėjo koja užspausti stabdžius, kad automobilis neriedėtų, o tai iškreipia svėrimo rezultatus. Byloje nėra svėrimo procedūros filmuotos ar fotografuotos medžiagos, tačiau teismas galėjo išsireikalauti svėrimo aikštelės/angaro bei sverto automobilio parametrus ir pagal juos spręsti, ar automobilis su puspriekabe svėrimo metu galėjo būti ant vienos plokštumos (lygaus pagrindo).

Aukštesniojo teismo nuomone, iš šiuo metu byloje esančių įrodymų negalima vienareikšmiškai teigti, jog apelianto kaltė dėl ginčijamo pažeidimo padarymo yra neabejotinai įrodyta, tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis ir nesant bylos duomenimis pagrįstų aiškių teismo išvadų, nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, taip pat nėra teisinio pagrindo, nes tokią situaciją lėmė tai, jog atliktas teisminis tyrimas nebuvo išsamus ir pakankamas, kuris nelaikytinas neištaisytinu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidė ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas, todėl skundžiama teismo nutartis yra naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla aptartu pagrindu grąžinama tirti iš naujo, skundą nagrinėjantis teismas dėl kitų skundo motyvų nebepasisako, tačiau jie analizuotini naujai nagrinėjant A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 5 str. 4 d. ir ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Tenkinti dalį A. T. apeliacinio skundo.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.