- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- eI3-4294-631/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02375-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Švenčionių rajono savivaldybės taryba
- Pareiškėjas
- UAB „Pabradės komunalinis ūkis“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis ūkis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Švenčionių rajono savivaldybės taryba) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė „Pabradės komunalinis ūkis“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (7.6)-AD5-11853 „Dėl patikrinimo akto Nr. (8.25)-PA-921/16-2021 tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 135 473 Eur mokesčio už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius tarifas, ir sumažinti jį iki 4 314,69 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų keturiolikos) eurų; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Departamentas 2021 m. kovo 30 d. atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2017–2019 metus ir surašė patikrinimo aktą Nr. PA-921/16-2021, kuriame nustatė, kad ji už 2017 metus, vadovaudamasi įmonės pateikta išgauto vandens apskaita, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708, tačiau deklaravo mažiau, negu faktiškai išgavo, požeminio vandens. Pareiškėja deklaravo tik Arnionių gv. ir Vilniaus gv. vandenvietėse išgautus gamtos išteklius, o kitose įmonei priklausančiose vandenvietėse išgauto požeminio vandens nedeklaravo. Vandenį išgavo Bajorėlių gv., Malūno gv., Vasaros gv., Bažnyčios gv., Pavoverės k., Karzakiškių k., Meškerinės k., Partizanų gv., Svirkų gv., Bačkininkų gv., Jurgeliškių gv., Kukiškių gv., Milkuškų gv., Jakelių gv., Kaltanėnų gv., Mežionėlių gv., Senosios Pasaminės gv., Rudžionių gv., Trudų gv., Platumų gv., Reškutėnų gv., Grigaliūnų gv., Činčikų ir Šventos vandenvietėse, neturėdama nei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, nei Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) išduoto leidimo. Taip pat pareiškėja už 2017–2019 metų laikotarpį, vykdydama žemės gelmių išteklių (požeminio vandens), kuriems išgauti privalomas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, gavybą, veikė neturėdama LGT išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes.
Nurodo, kad už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį buvo apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, iš viso 147 306 Eur. Pareiškėja nesutiko su apskaičiuotu mokesčiu taikant didesnį tarifą – koeficientą 10, sutiko sumokėti 4 314,69 Eur mokesčio sumą, kuri apskaičiuota už 2017 m. išgautą ir nedeklaruotą požeminio vandens kiekį, netaikant padidinto tarifo, bei pateikė savo skaičiavimus. Pareiškėja prašė panaikinti Patikrinimo aktą dėl mokesčio skaičiavimo taikant padidintą tarifą, tačiau atsakovas į jos pastabas atsižvelgė tik iš dalies ir ištaisė Patikrinimo akte padarytą korektūros klaidą (sukeisti vietomis du skaičiai), dėl kurios atitinkamai neteisingai buvo apskaičiuota 2017 metų I ketvirčio mokesčio suma. Atsakovas perskaičiavo mokestį, taikydamas didesnį mokesčio tarifą už išgautus nedeklaruotus ir be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išgautus ir nedeklaruotus valstybinių gamtos išteklius (požeminį vandenį) iš viso už 2017–2019 metus – 135 473 Eur.
Pareiškėjas pažymi, kad neginčija Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su mokesčio apskaičiavimu taikant didesnį mokesčio tarifą – koeficientą 10. Pareiškėja faktiškai nesumokėjusi 4 314,69 Eur mokesčio iš išgautą požeminį vandenį, o pritaikyta sankcija (135 473 Eur) neadekvačiai viršija jos neįvykdytą mokestinę prievolę. Pabrėžia, kad sutinka sumokėti 4 314,69 Eur mokestį už išgautą nedeklaruotą požeminio vandens kiekį 2017 metais.
Mano, kad atsakovas skundžiamu sprendimu teisės normas taikė išimtinai formaliai, neįvertino konkrečių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negali įgyvendinti teisės aktuose nustatytos pareigos gauti LGT išduodamą leidimą.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimi už nedeklaruotą ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas, iš viso 147 306 Eur.
Paaiškina, kad 2021 m. birželio 10 d. pareiškėjas pateikė rašytines pastabas dėl 2021 m. kovo 30 d. patikrinimo akto Nr. PA-921/16-2021, nurodė, kad nesutinka su Patikrinimo akte priskaičiuota mokesčio taikant didesnį tarifą 147 306 Eur suma už 2017–2019 metus, tačiau sutinka sumokėti 4 314,69 Eur. Nurodo, kad, siekdama įteisinti eksploatuojamas vandenvietes, 2016 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 416 kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją dėl eksploatuojamų vandenviečių aprobavimo ir vandens apsaugos zonų nustatymo, taip pat kad vienintelė bendrovės akcininkė yra Švenčionių rajono savivaldybė. Turto savininkas iki šiol nėra atlikęs vandenviečių aprobavimo ir vandens apsaugos zonų nustatymo, todėl pareiškėja negali gauti LGT išduodamo leidimo.
Pabrėžia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad buvo kreiptasi į LGT, todėl pareiškėjas ir pagrindinė akcininkė Švenčionių rajono savivaldybė galėjo ir privalėjo pasirūpinti būtinais leidimais, o ne neteisėtai naudoti gamtos išteklius ir tikėtis išvengti mokesčių mokėjimo.
Akcentuoja, kad Departamento pareigūnai iš dalies atsižvelgė į pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas dėl patikrinimo akto Nr. PA-921/16-2021 ir 2021 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą Nr. AS-163, kuriuo pakeitė patikrinimo aktą PA-921/16-2021 ir akte nurodytą apskaičiuotą 147 306 Eur sumą, ir Sprendimu patvirtino 135 473 Eur sumą.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pareiškėjo apyvarta 2020 metais siekė 1 000 001–2 000 000 Eur, įmonė veikia 30 metų, veiklos sritis – šilumos ir karšto vandens tiekimas, komunalinės paslaugos. V. B. akcininkas yra Švenčionių rajono savivaldybė. Nors įmonė ir įtraukta į VMI sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, tačiau ji nuolat gauna pajamų, neturi įsiskolinimų „Sodrai“ ar kitoms institucijoms, todėl yra pajėgi sumokėti apskaičiuotą mokestį. Akcentuoja, kad pareiškėjas privalėjo veiklą organizuoti taip, kad valstybei prievolės būtų įvykdytos tinkamai.
Atsakovas atsiliepime taip pat pažymi, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, vykdantis ilgametę didelės apimties žemės ūkio veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu, tad turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, taip pat atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Įstatymas pareiškėjai nustato pareigą būti atidžiai, rūpintis ir užtikrinti tinkamą požeminio vandens išgavimą, deklaracijų teikimą ir mokesčių sumokėjimą, vykdant savo ūkinę veiklą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės taryba (atstovaujama Švenčionių rajono savivaldybės administracijos) atsiliepimu į skundą su juo visiškai sutinka. Nurodo, kad atsakovo nustatytų ŽGĮ 11 str. 1, 12 str. 1 ir 4 d. ir 15 str. 1 d. reikalavimų pažeidimo padarymas nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjo eksploatuojamų vandenviečių savininkė yra Švenčionių rajono savivaldybė. Pareiškėjui turtas (vandenvietės) vandens tiekimo funkcijai vykdyti yra perduotos patikėjimo teise 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-183 „Dėl vandentvarkos turto perdavimo pagal savivaldybės turto patikėjimo sutartį UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ ir pareiškėjui pavesta vykdyti geriamojo vandens tiekimo funkciją teisės aktu - Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-160. Pareiškėjas nėra turto (vandenviečių) savininkas, todėl negali atlikti turto registravimo, negali nustatyti vandenviečių apsaugos zonų ir įgyvendinti kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kurie yra būtini siekiant gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą. Pažymi, kad šiai dienai vandenvietės nėra aprobuotos, apsaugos zonų projektai neparengti, vandenviečių apsaugos zonos nėra įsteigtos (įteisintos) teritorijų planavimo dokumentuose, dėl lėšų Švenčionių rajono savivaldybės biudžete trūkumo. Trečiasis asmuo pažymi, kad yra inicijuojamas vandenviečių įteisinimo procesas, bus skelbiamas viešasis pirkimas turto įvertinimui kaip atliktinai procedūrai prieš apsaugos zonų projektų parengimą, vėliau – atitinkamai viešieji pirkimai apsaugos zonų projektų parengimui, vandenviečių požeminio vandens ištirtų išteklių įvertinimo (aprobavimo) ir apsaugos zonų nustatymo paslaugų įsigijimui, tačiau akivaizdu, kad visas vandenviečių procesas neabejotinai užtruks. Teigia, kad pareiškėjo teikiamos paslaugos susijusios su viešuoju interesu, kurio įgyvendinimui privalo būti sudarytos visos būtinos sąlygos. Pareiškėjas negalėjo išvengti pažeidimo padarymo, nes pareiškėjas negali atsisakyti vykdyti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-160 jam pavestą funkciją vykdyti geriamojo vandens tiekimą fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsiliepime pažymima ir tai, jog atsakovas visiškai nepagrįstai atliko mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinį patikrinimą už 2017-2019 metus ir surašė 2021-03-30 Patikrinimo aktą Nr. (8.25)-PA-921/16-2021, kurio pagrindu perskaičiavo mokestį už valstybinius gamtos išteklius už ilgesnį nei trijų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo einamųjų 2021 metų. Nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, atsakovas mokestį apskaičiuoti ir perskaičiuoti galėjo tik už einamuosius 2021 metus ir trejus praėjusius kalendorinius metus – 2020, 2019 ir 2018 metus. Teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas 43 147 Eur dalimi, kuri buvo apskaičiuota už pareiškėjo 2017 metais išgautą nedeklaruotą požeminio vandens kiekį ir tai sudaro atskirą pagrindą sprendimo panaikinimui. Nurodo, kad pareiškėjas veikė geranoriškai, sutiko su nustatytu pažeidimu, bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais atsakovo specialistais patikrinimo metu ir pateikė duomenis, pagal kuriuos galima apskaičiuoti mokestį už 2017 metais išgautą nedeklaruotą gruntinio vandens kiekį ir, nors ir neturėjo tokios pareigos, netgi sumokėjo 4 314,69 Eur mokestį už išgautą nedeklaruotą požeminio vandens kiekį 2017 metais, apskaičiuotą taikant galiojančius mokesčio tarifus. Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 1, 12 str. 1 ir 4 d. ir 15 str. 1 d. reikalavimų pažeidimo trečiasis asmuo nurodo, kad pareiškėjui už išgautą vandenį neturint nei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK), nei LGT išduoto leidimo, atsakovas taikė MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą didesnį mokesčio tarifą, nustatytus tarifus dauginant iš 10 ir apskaičiavo 92 326 Eur mokestį už 2018-2019 metus, ir toks pareiškėjui apskaičiuotas mokestis taikant padidintą koeficientą yra neadekvataus, neprotingo dydžio ir akivaizdžiai neproporcingas padaryto pažeidimo pobūdžiui. Pažymima, kad pareiškėjo finansiniai ištekliai planuojami taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas komunalinių paslaugų teikimas. Neplanuotos tokios didelės išlaidos, kartu įvertinant tai, kad pareiškėjas įtrauktas į labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą ir Pareiškėjui taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, neigiamai paveiks pareiškėjo finansinę būklę, nurodytų paslaugų teikimo organizavimą ir sukurs skaudžias pasekmes Švenčionių rajono savivaldybės gyventojams ir įmonėms, organizacijoms bei pažeis viešąjį interesą. Pabrėžia, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų tyčia siekęs nuslėpti ar nedeklaruoti išgauto vandens kiekio bei nesumokėti už jį mokesčių, kad jis patikrinimo metu būtų nebendradarbiavęs su mokesčių administratoriumi ar neteikęs patikrinimui reikiamos informacijos ir (ar) dokumentų, be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (7.6)-AD5-11853 „Dėl patikrinimo akto Nr. (8.25)-PA-921/16-2021 tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš šioje administracinėje byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Departamente 2019 m. kovo 26 d. iš LGT buvo gautas raštas Nr. (6)-1.7-1883 ir įmonių, kurios vykdo valstybinių gamtos išteklių (požeminio vandens) išgavimą ir naudojimą, bet neturi LGT išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, sąrašas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis ūkis“ planinį teminį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2017–2019 metus, 2021 m. kovo 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA8.25-921/16-2021 (toliau – ir Patikrinimo aktas)
Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ veikla – komunalinės paslaugos. UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ naudoja Arnionių gv., Vilniaus gv., Bajorėlių gv., Malūno gv., Vasaros gv., Bažnyčios gv., Pavoverės k., Karkažiškių k., Meškerinės k. vandenvietes Pabradėje ir Adutiškio- Postavų gv., Adutiškio-Patrizanų gv., Svirkų, Bačkininkų, Jurgeliškių, Kukiškių, Milkuškų, Jakelių, Kaltanėnų, Mežionėlių, Senos Pašaminės, Rudžionių, Trūdų, Platumų, Reškutėnų, Grigaliūnų, Zadvarninkų, Cirkliškio, Naujo Strūnaičio, Vidutinės, Sarių, Šilinių, Stanislavavo, Stoniūnų, Jančiūnų, Činčikų, ir Šventos teritorijose gėlo požeminio vandens išteklius. Už laikotarpį nuo 2017 metų I ketv. iki 2019 metų IV ketv. LGT išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes pareiškėjas neturėjo. Arnionių ir Vilniaus gyvenvietėse pareiškėjs išgavo požeminio vandens išteklius, turėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2004 metais išduotą leidimą Nr. VR-4.7-V-02-Šn-3, koreguotą 2013 metų kovo 29 d.
Patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė už 2017 metus, vadovaudamasi įmonės pateikta išgauto vandens apskaita, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708, tačiau deklaravo mažiau, negu faktiškai išgavo, požeminio vandens, taip pat Įmonė už 2017–2019 metus, vykdydama žemės gelmių išteklių (požeminio vandens), kuriems išgauti privalomas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, gavybą bei neturėdama šio leidimo, jų neištyrusi bei neaprobavusi, neatlikusi jų gavybos poveikio, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2–4 dalis, todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už išgautus nedeklaruotus ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį pritaikytas didesnio mokesčio tarifas, iš viso 147 306 Eur. Konstatuota, kad mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 už 2017–2019 metus pateiktos laiku, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, 2021 m. birželio 10 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto. Departamentas iš dalies atsižvelgė į pareiškėjo pateiktas rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto Nr. PA-921/16-2021 ir 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. AS-163 pakeitė patikrinimo aktą Nr. PA-921/16-2021 ir nurodytą apskaičiuotą 147 306 Eur sumą, bei nusprendė patvirtinti apskaičiuotą 135 473 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija).
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 straipsnis).
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede, yra mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes (Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Pagal Taisyklių 5 punktą, LGT išduoda leidimus ir sudaro žemės gelmių išteklių (išskyrus angliavandenilius) ir ertmių naudojimo sutartis (toliau – sutartis) su fiziniais ar juridiniais asmenimis ar šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartį.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pažymėtina, jog minėtos įstatymo nuostatos mokesčio deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančiai institucijai yra imperatyvios ir ši institucija neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti.
Įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 30 d. Departamentas atliko planinį teminį pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis ūkis“ patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame padaryta išvada, jog pareiškėjas vykdė gamtos išteklių gavybą, neturėdamas LGT leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) bei ertmes, ir nors Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708, tačiau deklaravo mažiau, negu faktiškai išgavo požeminio vandens kiekį už 2017 metus.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, vykdydamas požeminio vandens išteklių (požeminio vandens) gavybą, 2017–2019 metais neturėjo LGT nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog pareiškėjas deklaravo tik Arnionių ir Vilniaus gyvenviečių vandenvietėse išgautus gamtos išteklius, o kitose įmonei priklausančiose vandenvietėse išgauto požeminio vandens nedeklaravo. Vandenį išgavo Bajorėlių gv., Malūno gv., Vasaros gv., Bažnyčios gv., Pavoverės k., Karzakiškių k. ir Meškerinės k., Partizanų gv., Svirkų gv., Bačkininkų gv., Jurgeliškių gv., Kukiškių gv., Milkuškų gv., Jakelių gv., Kaltanėnų gv., Mežionėlių gv., Senosios Pasaminės gv., Rudžionių gv., Trudų gv., Platumų gv., Reškutėnų gv., Grigaliūnų gv., Činčikų ir Šventos vandenvietėse, neturėdamas nei TIPK, nei LGT išduoto leidimo.
Pareiškėjas Patikrinimo akte nurodytus teisės pažeidimus pripažįsta, tačiau nurodo, kad už juos pritaikyta sankcija – mokesčio tarifo dydis padidintas 10 kartų – nėra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Pareiškėjas skunde teigia, kad 2017 metais nedeklaravo mažose vandenvietėse, kuriose išgaudavo iki 10 m³ vandens per parą, išgauto vandens kiekio, kadangi buvo įsitikinęs, kad, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, jam nekilo pareiga, remiantis Taisyklių 13 punktu, deklaruoti iš mažųjų gręžinių išgautą vandens kiekį.
Šiuos argumentus teismas atmeta. Pagal Taisyklių 13 punkto antrą pastraipą, jeigu iš telkinio išgaunama (planuojama išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia vertinti, kad Taisyklių 13 punkto antroje pastraipoje nurodytos vandens paėmimo išimtys : 1) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą; ar 2) vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, neturi būti susijusios su komercine veikla.
Remiantis 2021 m. kovo 29 d. mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktu Nr. 15, yra įrodyta, kad pareiškėjas 2017 m. išgavo daugiau kaip 10 kubinių metrų požeminio vandens per parą, todėl išgaudamas valstybinius gamtos išteklius jis turėjo prievolę turėti LGT išduotą leidimą. Pats pareiškėjas skunde teismui pripažįsta, kad suklydo dėl Taisyklių 13 punkte nustatytos išimties taikymo ir sutinka sumokėti 4 314,69 Eur mokestį už nedeklaruotą požeminio vandens kiekį 2017 metais.
Taigi, dėl mokesčio už 2017 metais išgautą nedeklaruotą vandens kiekį, pareiškėjui sutinkant su mokesčio sumokėjimu, teismui nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyto senaties termino, įtvirtinto Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje, taikymo.
Kaip minėta, remiantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą, ar deklaruotą mažesnį negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ši įstatymo nuostata imperatyvi ir nenustato galimybės Departamentui, apskaičiuojant mokestį, atsižvelgti į mokesčių mokėtojo kaltės formą ir taikyti kitokį, t. y. mažesnį negu 10, koeficientą.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Departamentas, veikdamas pagal jam teisės aktais suteiktą kompetenciją, neturėjo diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už deklaruotą mažesnį, negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, taikytinas didesnis mokesčio tarifas.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, jog Įstatymas apskritai nenustato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius, nei nustatyta, o pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį mažina iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas daro išvadą, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis apie išgautus gamtos išteklių kiekius ir už juos apskaičiuotą mokestį didesniu tarifu, t. y. 135 473 Eur suma.
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose yra išaiškinęs, kad teisės aktui nenustačius teisės vertinti sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui, laikytina, kad tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir nepagrįstai suvaržo teismo teisę priimti teisingą sprendimą, tai pažymi ir LVAT (2011 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-2368/2011).
Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011, Nr. A662-2368/2011, Nr. A502-114/2012, kt.).
Pareiškėjas Patikrinimo akte nurodytą teisės pažeidimą, t. y. tai, kad valstybinius gamtos išteklius išgavo neturėdamas TIPK ir LGT išduoto leidimo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė Deklaracijų, iš esmės pripažįsta. Bylos duomenys rodo, jog mokestį už išgautus gamtos išteklius padidintu tarifu Departamentas apskaičiavo remdamasis paties pareiškėjo tvarkyta išgautų gamtos išteklių apskaita. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo tikslą nuslėpti naudojamus gėlo požeminio vandens išteklius ir taip turėti mokestinės naudos. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Be to, pareiškėjo (ir trečiojo suinteresuoto asmens) įvardijamos aplinkybės, jog siekiant įteisinti eksploatuojamas vandenvietes, 2016 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 416 kreiptasi į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją dėl eksploatuojamų vandenviečių aprobavimo ir vandens apsaugos zonų nustatymo; tai, kad pareiškėjos eksploatuojamų vandenviečių savininkė yra Švenčionių rajono savivaldybė, kuri vandenviečių aprobavimo ir vandens apsaugos zonų nustatymo neatliko (trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė to priežastis), todėl pareiškėjas negalėjo (ir negali) gauti LGT išduodamo leidimo; taip pat kad pakartotinai 2021 m. vasario 3 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į turto savininkę Švenčionių rajono savivaldybės administraciją dėl privalomų veiksmų atlikimo – teismo įsitikinimu, yra pakankamai reikšmingai ypatingos, kurias įvertinus Įstatymo nustatytas mokestis už LGT leidimo neturėjimą galėtų būti mažinamas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad sankcija (10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikymas) yra pernelyg griežta, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismo įsitikinimu, įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, nagrinėjamu atveju, pakanka minėtą mokestį už nedeklaruotų sunaudotų požeminio vandens išteklių kiekį apskaičiuoti, taikant koeficientą 2.
Dėl išdėstytų aplinkybių, Departamento 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (7.6)-AD5-11853 dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas 135 473 Eur mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 10, keistinas ir mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius sumažinamas iki 27 095 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas ir trečiasis asmuo prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tais atvejais, kai skundo reikalavimai patenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo skundas tenkinamas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant pareiškėjo skundžiamą atsakovo administracinį teisės aktą ir pareiškėjo atžvilgiu taikant poveikio priemones, pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais, mokestis buvo sumažintas. Todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo ir jo pusėje dalyvavusio trečiojo suinteresuoto asmens teismo išlaidų atsiradimo.
Atsižvelgus į tai, prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis ūkis“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto Nr. (8.25)-PA-921/16-2021 tvirtinimo“ dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Pabradės komunalinis ūkis“ patvirtintas 135 473 Eur mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius padidintu tarifu, pakeisti: sumažinti mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius iki 27 095 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių devyniasdešimt penkių eurų).
Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis ūkis“ skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.