- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-926-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Šalmesta“
- Ieškovas
- S. B.
- Kategorijos
- 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Šalmesta“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui UAB „Šalmesta“ dėl papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas St.B. 2008-01-04 Šalčininkų rajono apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 43 000 Lt (po 2 MMA/ mėn. atitinkamais laikotarpiais) jo priežiūros išlaidų nuo 2004-12-01 iki 2007-12-31; bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-5). Nurodė, kad jis dirbo pas atsakovą elektriku. Dėl atsakovo kaltės 1997-06-06 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas tapo visiškai nedarbingas. Kaip matyti iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1999-11-22 sprendimo (c.b. Nr. 2²-79/ 1999), VMSEK 2004-02-23 rašto ir 2004-08-24 rašto Nr. R-1687, 2007-11-12 nedarbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažymos DLN-2 Nr. 0012144, ieškovas yra I gr. invalidas, todėl jam reikia nuolatinės kito asmens priežiūros, slaugymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-01-16 nutarimą Nr. 2 I gr. invalido slaugos išlaidų dydis bet kuriuo atveju negali būti mažesnis negu minimali mėnesinė alga.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Šalmesta“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.8-10) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigia, jog bendrovė reguliariai teikia ieškovui materialinę pagalbą (pvz., apmoka vaistų sąskaitas, moka iš savo lėšų periodinę prarasto darbingumo kompensaciją ir kt.). Be to, ligonis gauna pajamų iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Mano, jog sąvoka „nuolatinė priežiūra“ skiriasi nuo sąvokos „slauga“, kuri ieškovui nereikalinga. Reikšdamas ieškinį ieškovas nepateikė medikų išvadų dėl būtinumo slaugyti jį pasitelkiant kelis slaugytojus; įrodymų, jog be nuolatinio slaugytojo dėmesio nebus užtikrintos jo gyvybinės funkcijos, bei duomenų apie realiai patirtas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008-06-04 sprendimu (b.l.72-74) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisės ieškovo naudai 21 500 Lt už nuolatinę pagalbą nuo 2004-12-01 iki 2007-12-31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas 1998-07-02 pripažintas neveiksniu, jį neatlygintinai prižiūri įstatyminė globėja I. P. (duomenys neskelbtini), bet CK 3.243 str. nedraudžia globėjui prižiūrint globotinį pasitelkti į pagalbą ir kitus asmenis. Globėja turi teisę į asmeninį gyvenimą, todėl prižiūrėti St.B. jai padeda samdoma darbuotoja - D. P.. 2003-10-30 MSEK pripažino, jog ieškovui kvalifikuota nuolatinė slauga nėra reikalinga, tačiau jam būtina nuolatinė pagalba namuose, darbe, visuomeninėje veikloje, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Nuo 2004-12-01 iki 2007-12-31 ieškovo būklė pablogėjo: diagnozuotas cukrinis diabetas, susilpnėjo regėjimas, prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Ieškovo gaunamų 809 Lt/ mėn. įvairių rūšių pajamų akivaizdžiai nepakanka patenkinti ir minimalius jo buitinius poreikius, ir išlaidas dėl nuolatinės priežiūros. Globėjos ir liudytojos D. P. nurodomos priežiūros išlaidų dydis skyrėsi beveik pusiau (atitinkamai 1 600 Lt/ mėn. ir 850 Lt/ mėn.), todėl teismas vadovavosi mažesniu dydžiu.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Šalmesta“ apeliaciniu skundu (b.l.78-80) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008-06-04 sprendimą ir ieškinį atmesti, Apeliacinį skundą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo slaugos išlaidų kompensavimo klausimą, neteisingai nustatė jo pajamų dydį, t.y. neįskaičiavo gaunamos paramos slaugai. Neprieštarauja būti įpareigotas padengti realias būtinas ieškovo papildomas išlaidas, jei tik bus pateikti įrodymai apie tų išlaidų faktą. Neaišku, ar D. P. turi leidimą verstis slaugos praktika, ar ji neturi kitos darbo vietos (t.y. ar slaugymas neįeina į jos darbo funkcijas, už kurias apmoka darbdavys), kokia tiksliai suma jai buvo išmokėta už slaugą.
Atsiliepimas
Ieškovas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.83-85) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008-06-04 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas negauna iš valstybini socialinio draudimo fondo biudžeto paramos už slaugą. Apeliantas be pagrindo abejoja liudytojos parodymais, kurie yra nuoseklūs bei logiški.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus teisinius argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamojoje byloje kilo šalių ginčas, ar egzistuoja teisinė prievolė atsakovui, kuris yra atsakingas už ieškovui (darbuotojui) padarytą žalą, kompensuoti dar ir kitus, neįskaitant prarasto darbo užmokesčio, papildomus nuostolius, kuriuos ieškovas įvardijo kaip jo priežiūrai skirtas išlaidas, dėl tokios priežiūros jam reikalingumo ir šių išlaidų dydžio. Kolegija, išklausiusi šalių atstovų paaiškinimus dėl skundų argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.), šias išvadas tinkamai motyvavo.
Galiojusios žalos padarymo metu teisės normos (Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąsias įstatymas) nustatė pareigą asmeniui, atsakingam dėl žalos padarymo, atlyginti nukentėjusiajam ne tik darbo užmokesčio ar jo dalies netekimą, bet ir atlyginti kitus nuostolius, tame tarpe dėl sveikatos sužalojimo turėtas papildomas išlaidas. Analogiškas teisinis reglamentavimas galioja ir dabar (CK 6.283 str. 1 ir 2 dalys), o papildomų išlaidų kategorijai priskirtos sužaloto asmens priežiūros išlaidos. Pastarųjų išlaidų kompensavimo klausimas šiuo konkrečiu atveju yra svarbus dar ir tuo požiūriu, kad ieškovo globa yra neatlygintinė, kuomet jo globėjai tenka pasirūpinti ir savo pačios bei nepilnamečio vaiko pragyvenimo išlaidomis bei asmeninių poreikių tenkinimu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamais motyvais pagrindė sprendimo dalį dėl nuolatinės priežiūros ieškovui būtinumo, kolegija su teismo motyvais sutinka ir jų nekartoja. Antra vertas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-21 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-210-04-2004, b.l. 139) jau yra įtvirtinęs teisminį precedentą ir kartu prejudicinį faktą šios bylos šalims apie egzistuojančią atsakovui prievolę kompensuoti ieškovo priežiūrai panaudotas išlaidas (CPK 182 str. 2 p.). Todėl apelianto skundo argumentas, kad nėra būtina samdyti slaugę, kuri S. B. nuolat prižiūrėtų, atmestinas kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas. Be to, kitoks traktavimas, kolegijos manymu, aiškiai neatitiktų ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, kurie yra visos teisės sistemos pagrindas ir taikomi visuose be išimties ginčuose ( CK 1.5 str.).
Apeliantas ginčija ir teismo sprendime išdėstytas išvadas, susijusias su nuostolių dydžiu, apeliuodamas į neteisingą bylos įrodymų vertinimą. Materialinės paramos slaugai, priešingai nei tvirtina apeliantas, ieškovas negauna, tai matyti iš ieškovo pateiktų į bylą rašytinių įrodymų (b.l. 38), tam neesama ir teisinių prielaidų, nes kvalifikuotos slaugos būtinumo faktas medicininiais dokumentais nėra konstatuotas (b.l. 59). Kitų duomenų, paneigiančių SODROS Vilniaus m. skyriaus pateiktus duomenis, apeliantas nepateikė ir tokių savo teiginių tinkamais rodymais nepagrindė (CPK 178 str.).
Apeliantas neteisingai traktuoja ir liudytojos D. P. paaiškinimus bei liudytojos galimybę teikti priežiūrą ieškovui. Teisės aktai nereikalauja iš asmens, prižiūrinčio kitą, neįgalų asmenį, turėti licencijas ar specialų leidimą tokiai nekvalifikuotai priežiūrai teikti. Būtent į minėtos liudytojos, neabejotinai patvirtinusios patį atlygio gavimo faktą bei vidutinį dydį, o ne į ieškovo globėjos paaiškinimus atsižvelgė ir bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas ieškovo nuostolių dydį, ir nesutikti su ginčijamame teismo sprendime išdėstytomis išvadomis bei jų argumentacija apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagrindų neturi.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Iš apelianto ieškovo naudai priteistinos šio turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Šalmesta“ 800 (aštuonis šimtus) litų S. B. naudai bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.