Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. M., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M., 2016-11-16 apie 14.00 val., Visorių g. 12 Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „Scania“ v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Opel Astra“ v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

P. M. teismo posėdžio metu neneigė, kad vairuodamas krovininį automobilį ir judėdamas atbuline eiga galėjo kliudyti stovintį automobilį. Jis tvirtino, kad tuo metu kontakto nepajuto. Pasišalinti iš eismo įvykio vietos tyčios neturėjo.

Administracinio nusižengimo tyrimo eigoje D. V. pateikė paaiškinimą, kad nematė, kaip buvo apgadintas jo automobilis „Opel Astra“ v/n (duomenys neskelbtini).

2016-12-09 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį „Opel Astra“ v/n (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įlenktas dešinės pusės galinis sparnas, įlenktas bagažinės dangtis, išdaužtas galinis bagažinės stiklas. Akte pažymėta, kad automobilis po eismo įvykio sutvarkytas.

2016-12-09 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėjus krovininį automobilį „Scania“ v/n (duomenys neskelbtini) techninių sugadinimų nebuvo surasta.

2016-12-12 specialisto D. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sugretinti automobilius „Scania“ ir „Opel Astra“ nebuvo galimybės, nes lengvasis automobilis po eismo įvykio suremontuotas. Automobilio savininkas atsiuntė eismo įvykio metu apgadinto automobilio fotonuotraukas.

Apklausta teisme liudytoja E. U. patvirtino paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes. Liudytoja paaiškino, kad matė, kaip atbuline eiga judėjęs krovininis automobilis atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Po smūgio krovininio automobilio vairuotojas iš automobilio neišlipo. Jis truputį pastovėjo ir nuvažiavo. Apie matytą eismo įvykį ji nedelsiant informavo policijos pareigūnus.

P. M. skirtina administracinė nuobauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinio nusižengimo byla dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiam kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7str. 8 str.). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusio P. M., liudytojos E. U. parodymų, įvertinęs eksperto E. M. pateiktą išvadą bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių P. M. kaltę, padarius administracinį s nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M. neigia pajutęs ar girdėjęs kontaktą su stovėjusiu automobiliu „Opel Astra“. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad po įvykusio kontakto P. M. būtų išlipęs iš krovininio automobilio ir, pamatęs padarytus sugadinimus, tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad nėra paneigti P. M. parodymai, jog automobilių kontakto jis nepajuto. Tai reiškia, kad jo veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apklausta teisme liudytoja E. U. teigė, kad po smūgio į stovintį lengvąjį automobilį krovininis automobilis truputį pastovėjo ir tik po to pajudėjo pirmyn. P. M. neneigė, kad manevravimo metu galėjo stabtelėti, tačiau teigė, kad tai galėjo įvykti dėl to, kad reguliavo radijo imtuvą ar įvedinėjo duomenis į navigacijos prietaisą. Teismui nebuvo pateikta duomenų leidžiančių paneigti šiuos P. M. parodymus bei teigti, kad jis sustojo, nes pajuto ar pamatė, kad važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį. Šiuo atveju teigti, jog P. M. sustojo, nes pajuto, kad kliudė kitą automobilį yra tik prielaida ir tik šios prielaidos pagrindu pripažinti jį kaltu, negalima. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad P. M. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto LR ANK 426 str. 1 d., sudėties, todėl, vadovaujantis LR ANK 619 str. 1 d. 2 p., administracinio nusižengimo byla dėl P. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 426 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad P. M., 2016-11-16 apie 14.00 val., Visorių g. 12, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „Scania“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

Pažymėtina, kad P. M. pripažino, jog galėjo kliudyti kitą automobilį ir neneigė savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 8 d. įvykdymo. Be paties P. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius šį administracinį nusižengimą patvirtina liudytojos E. U. parodymai, tarnybinio pranešimo duomenys, D. V. paaiškinimas bei jo pateiktos fotonuotraukos.

Tai, kad P. M. pripažino įvykdęs ANTK 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą teismas vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus šiuos faktinius duomenis, bei vadovaudamasis ANK 32 str., teismas daro išvadą, kad P. M. už padarytą administracinį nusižengimą turi būti nubaustas pinigine bauda, kurios dydis skirtinas vadovaujantis ANK 34 str. 2 d. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 619 str. 1 d. 2 p.,- teismas:

nutaria:

P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti 10 (dešimties) eurų baudą.

P. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063928978 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.