Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria buvo atmestas I. M. atstovo advokato skundas dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. ANN-472, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

4.5. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiamos skundžiamos nutarties ištraukos, kuriose yra nurodyti motyvai, atsakantys į konkrečius apeliacinio skundo argumentus. Institucijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, turi būti atmetami kaip deklaratyvūs bei paneigti objektyviais bylos duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

6. ANK 327 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrenginių sugadinimą ir (arba) energetikos objektų ir įrenginių apsaugos norminių aktų pažeidimą, sukėlusį energetikos objektų ir (arba) įrenginių veikimo trikdžių arba turėjęs įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui. ANK 327 straipsnio norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Aptariamu atveju Institucijos 2024 m. spalio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje (1 t., b. l. 84–87) nurodyta tai, kad I. M. pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 bei 16 punktus, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 14 punktą.

6.4. Reglamento 14 punkte nurodyta tai, kad prieš pradėdamas žemės darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose (statybvietėje ar šalia jos), rangovas privalo Reglamento IV skyriaus nustatyta tvarka, raštu pakviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų atstovus (nurodant atvykimo vietą ir laiką). Atstovai taip pat privalo įrašyti savo reikalavimus (nurodymus) į Statybos darbų žurnalą (Reglamento 4 priedas) arba įforminti juos kitais dokumentais pagal kitų teisės aktų reikalavimus.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, sprendžia, jog šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kad I. M. padarė ANK 327 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi pagrįstai atmestas jo atstovo skundas ir paliktas galioti Institucijos 2024 m. spalio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje.

8. Pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, jog I. M. nebuvo tinkamai informuotas apie 0,4 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) (toliau – KL) buvimo vietą, nes viešai skelbiama informacija šiuo atveju nebuvo pakankamai tiksli ir patikima, o pats I. M. iki žemės darbų atlikimo neturėjo pagrindo išsamiai domėtis apie jo žemės sklypo atžvilgiu esančius apribojimus, kadangi žemės sklypas buvo įsigytas iki įregistruotų pakeitimų įsigaliojimo. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nėra jokio pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Kaip yra matyti iš 2021 m. birželio 22 d. sutikimo dėl apsaugos zonos nustatymo (1 t., b. l. 59–60), I. M. ir J. M. pasirašytinai sutiko su tuo, kad ESO įrengtų 0,4 kV kabelinę liniją ir apskaitos spintą pagal su jais suderintą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutikime taip pat nurodyta, jog I. M. ir J. M. sutiko su tuo, kad atskiras pranešimas apie žemės sklypui pradėtas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nebūtų siunčiamas. Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju I. M. žinojo, kad KL yra įrengta šalia jo žemės sklypo, ką patvirtina kartu su sutikimu pateiktas teritorijos planas (1 t., b. l. 61–63), iš kurio matyti, jog KL eina per I. M. žemės sklypo teritoriją. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esanti geresnės kokybės nuotrauka iš esmės paneigia apelianto motyvus, jog I. M. žemės kasimo darbus vykdė ne elektros tinklų apsaugos zonoje, kadangi iš šios nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad KL užeina ir į žemės sklypo teritoriją ir ją kerta net dviejose vietose (1 t., b. l. 133–134). Iš 2023 m. rugsėjo 29 d. NTR duomenų bazės išrašo (1 t., b. l. 6) matyti, jog elektros tinklų apsaugos zona I. M. žemės sklype įregistruota 2022 m. vasario 11 d., o 15 kv. m. I. M. žemės sklypo nuo 2023 m. sausio 5 d. oficialiai pateko į elektros tinklų apsaugos zoną. Nors apeliantas teigia, kad aptariamu atveju I. M. neturėjo poreikio tikrinti, ar žemės sklypui yra įvesti kokie nors apribojimai, pabrėžtina tai, jog žemės kasimo darbus I. M. vykdė 2023 m. liepos 29 d., t, y. praėjus kiek daugiau nei šešiems mėnesiams nuo momento, kai I. M. žemės sklypo dalyje buvo oficialiai įvesta elektros tinklų apsaugos zona. Įvertinus tai, jog žemės sklypo savininkai nurodė nenorintys, kad jiems būtų siunčiamas atskiras pranešimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo jiems nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, spręstina, jog I. M. turėjo pareigą tinkamai pasiruošti žemės kasimo darbų vykdymui, gauti visus aktualius dokumentus dėl elektros tinklų apsaugos zonos ribų bei KL buvimo vietos, taip pat pasirūpinti ESO leidimu, bet to nepadarė, dėl ko buvo pažeista per jo žemės sklypą einanti KL. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad duomenys, jog KL 2011 m. iš pradžių buvo paklota nesuformuotame žemės sklype (1 t., b. l. 41–42, 123), o po 2013 m. atlikto žemės sklypo suformavimo, KL jau pateko į žemės sklypo ribas – ši situacija išliko ir I. M. tapus aptariamo žemės sklypo savininku, tačiau I. M. pasitikėjo tuo metu turimais dokumentais, netikrino jų tikslumo, taip pat jis nesikreipė į VĮ „Registrų centrą“ (kur buvo tinkamai išviešinta informacija apie žemės sklypui taikomą elektros tinklų apsaugos zoną), o nusprendė vykdyti žemės kasimo darbus, dėl ko buvo pažeista jo žemės sklype esanti KL. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių nėra pagrindo vertinti, kad duomenys apie I. M. žemės sklypo dalyje taikomas elektros tinklų apsaugos zonas nebuvo tinkamai išviešinti ar I. M. neturėjo galimybės su jais susipažinti. Jo pasirinkimas veikti nepakankamai atidžiai ir žemės kasimo darbus atlikti neturint visos reikalingos informacijos bei nesikreipiant į ESO dėl atliekamų darbų nėra pagrindas išvadai, kad jo veikoje nėra tyčios.

9. Šioje dalyje sutiktina su Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad internetinio portalo „Regia“ duomenys nėra skirti pagal juos vykdyti statybos ar žemės kasimo darbus, o jo papildomai atlikti veiksmai, t. y. matininko iškvietimas siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas, nėra pakankami išvadai, jog I. M. veiksmai neužtraukia administracinės atsakomybės. Pranešime apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą (1 t., b. l. 22–23) užfiksuotas J. M. paaiškinimas, kad vykdant tvoros polių gręžimo darbus buvo pažeista KL. Žemės kasimo darbai buvo atliekami žemės savininko žemėje pagal žemės sklypo koordinates, KL buvo paklota jų sklypo teritorijoje, tačiau apie tai sklypo savininkai nežinojo. Šie duomenys tik papildomai įrodo, jog I. M. veiksmai („Regia“ portalo patikrinimas, taip pat matininko iškvietimas tikslių žemės sklypo ribų nustatymui) nebuvo pakankami nustatyti tiksliai KL buvimo vietai. I. M. veiksmų neatidumą patvirtina ir jo teiginiai pirmosios instancijos teisme, kad jis neturi tinkamo išsilavinimo ir nesuprato, kas yra užfiksuota jam pateiktame plane, su kuriuo pasirašytinai susipažino (1 t., b. l. 61–63). I. M., klaidingai vertindamas jam pateiktus duomenis bei atlikdamas veiksmus (išsikviesdamas matininką), kuris duomenis vertino pagal I. M. versiją, t. y., jog KL nekerta I. M. sklypo ribų ir yra už jo, taip pat būtų klaidingai nustatęs atstumą, nuo kurio nebegalioja elektros tinklų apsaugos zona. Net ir remiantis ESO atstovo paaiškinimais, kad plano duomenys nereikalauja jokių specialių žinių, taip pat yra iš dalies panašūs ir naudojamiems „Regia“ portale, I. M., ne iki galo suprasdamas turimus duomenis ir dokumentus, privalėjo kreiptis į ESO tam, kad būtų nustatyta tiksli KL buvimo vieta ir būtų išvengta žemės kasimo darbų metu padaryto KL pažeidimo. Tai, kad už pažeidimą atsako būtent žemės savininkas, patvirtina Taisyklių 17 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad būtent žemės savininkas, ketinantis įgyvendinti projektą ir (arba) vykdyti veiklą, nurodytą SŽNSĮ 25 straipsnio 2 dalyje, raštu turi pateikti prašymą ir žemės nuosavybės dokumentus tinklų operatoriui, kurio elektros tinklai įrengti savininko žemėje. Dėl to vertintina, kad I. M. buvo teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl KL pažeidimo.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog aplinkybė, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo tiksliai nustatyta tiksli KL pažeidimo vieta, kas verčia abejoti išvada, jog už jos pažeidimą atsako būtent I. M.. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai pasisakė dėl šių apelianto argumentų (past. – skundžiamos nutarties 9 psl.) ir vien tai, kad nesutinkama su teismo atliktu duomenų vertinimu bei jų tarpusavio palyginimu, savaime nėra pagrindas išvadai, kad skundžiamo sprendimo argumentai nėra tinkami. Nors apeliantas nurodo, kad proceso metu apklausti ESO darbuotojai yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, dėl ko parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, pastebėtina, jog liudytojų parodymus pagrindžia ir objektyvūs duomenys - ESO atstovo pateikta KL pažeidimo vietos schema (2 t., b. l. 6), faktinių aplinkybių patikrinimo aktas ir prie jo pridėta schema (1 t., b. l. 13, 72), schematiškai pavaizduota KL remonto vieta pagal rangovo pateiktus duomenis (1 t., b. l. 134), taip pat ir „Regia“ portalo duomenys, žemės sklypo plane užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 61) bei išpildomojoje geodezinėje nuotraukoje užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 32). Sutiktina su vertinimu, kad apelianto argumentai dėl KL pažeidimo vietos nustatymo netikslumo ir nepatikimumo yra daugiau deklaratyvūs, kadangi patikrinimo metu kartu su ESO darbuotojais dalyvavo ne tik I. M. ir jo sutuoktinė, bet ir I. M. atstovas, t. y. šie asmenys galėjo stebėti atliekamus veiksmus, reikšti dėl jų pretenzijas ar, kilus abejonėms dėl atliekamų veiksmų teisingumo, juos fiksuoti, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti, jog KL pažeidimo vieta buvo nustatyta netiksliai. Dėl to vertintina, kad argumentai dėl gautų duomenų neobjektyvumo yra pagrįsti subjektyviais įtarimais ir pamąstymais, todėl yra atmetami.

11. Įvertinus pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šią bylą dalyje dėl I. M. kaltės pagal ANK 327 straipsnio 3 dalį išnagrinėjo visapusiškai ir detaliai, taip pat įvertino surinktus įrodymus tiek atskirai, tiek ir jų visumą bei išsamiai nurodė, kodėl tam tikrais duomenis remiasi, o kitais – ne.

12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma bylinėjimosi išlaidas iš Institucijos priteisti I. M. naudai. Iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 133) matyti, kad I. M. patirtų išlaidų dydis yra lygus 484 Eur. Spręstina, kad šis prašymas yra nepagrįstas.

13. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti yra atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjektų lėšų mutatis mutandis (lt. su reikiamais pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo nagrinėjamas I. M. atstovo advokato apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas galioti nepakeistas. Dėl to darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo pirmiau nurodytą prašymą tenkinti ir I. M. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus prašymo dėl 484 Eur dydžio procesinių išlaidų priteisimo I. M. naudai iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.