Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. L. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), ir jam paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 24 d.

3. Komisija 2023 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, be to, dėl sąlyginai trumpo bausmės atlikimo laikotarpio nėra galimybės nustatyti pažangos ją mažinant. Taip pat Komisija pažymėjo, kad abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia V. L. nustatomi kriminogeniniai veiksniai, apsauginių veiksnių nenustatyta.

4. Nuteistajam nesutinkant su Komisijos nutarimu, jo gynėjas pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi skundas atmestas.

5. Nuteistasis V. L. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartis neatitinka teisingumo, protingumo principų, teismas netinkamai taikė įstatymą. Anot V. L., jam atvykus į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, per 15 dienų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 53 straipsnyje, nebuvo sudarytas jo individualus resocializacijos planas. Kai galiausiai planas buvo sudarytas, visą jį įvykdė. Taigi, viską, ko, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, reikalavo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija, jis įgyvendino. Taip pat nuteistasis pažymi, jog yra pateikęs pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą medicinos srityje, būdamas laisvėje dirbo (duomenys neskelbtini), turi oficialų 6 metų darbo stažą. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje įsidarbino siuvykloje. Galimo lyginio paleidimo atveju ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dantų technikos laboratorijos vadybininko pareigose. Nuteistojo nuomone, tai rodo, kad, paleistas lygtinai, jis tikrai ketina dirbti, o ne daryti nusikaltimus. Dar skunde teigiama, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nepagrįstai nurodoma, jog nuteistasis dirbo tik iki 2013 m., kadangi iki 2013 m. liepos 31 d. jis dirbo įvairiose ligoninėse, o vėliau užsiiminėjo verslu ir jokių finansinių sunkumų neturėjo. Joje neteisingai nurodoma ir tai, kad nuteistasis stengėsi išvengti įsiskolinimo mokėjimo. Anot V. L., įsiskolinimus jis dengtų taip, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai, tačiau šiuo metu įkalinimo įstaigai nėra pateikta jokių vykdomųjų dokumentų. Tai, kad antstolis neatlieka savo darbo, negali būti kliūtimi taikyti jam (nuteistajam) lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog, atlikdamas bausmę, jis stengiasi visokeriopai palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Jo manymu, tai rodo, kad jis stengiasi kuo greičiau grįžti į normalų visuomeninį gyvenimą.

5.2. Be to, nuteistojo skunde prašoma išsireikalauti duomenis apie tai, ar jam po 2023 m. spalio 23 d. buvo atliktas vertinimas pagal OASys metodiką, jei taip – nurodyti kiek sumažėjo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nu vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 28 d. Jei po 2023 m. spalio 23 d. vertinimas nebuvo atliktas, paaiškinti kodėl jis nebuvo atliktas, kad teismas galėtų padaryti išvadą, priimdamas nutartį. Dar skunde teigiama, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas akcentavo tik jo neigiamas asmenines savybes, nors bausmės atlikimo metu jis veda save kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, lanko psichologus, bausmės atlikimo metu dirba, lankosi pas resocializacijos specialistus, tokiu būdu keičia savo mąstymą ir asmenybę.

6. Atsiliepimų į nuteistojo V. L. skundą negauta.

Nuteistojo V. L. skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, V. L. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir Komisija bei žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog V. L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.

10. Remiantis V. L. 2023 m. rugsėjo 28 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis įsidarbino darbininko pareigose (siuvykloje), bendradarbiavo su psichologais, išreiškė norą tęsti palaikomąsias konsultacijas, lankytis prevencinėse veiklose, 2023 m. rugpjūčio 3 d. baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, 2023 m. liepos 27 d. išklausė Teisinio-socialinio švietimo programą, 2023 m. liepos 18 d. – 2023 m. liepos 20 d. dalyvavo Kaišiadorių švietimo centro mokymuose. Siekdamas koreguoti savo mąstymo ir elgesio ypatumus, nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. V. L. dalyvavo smurtinio elgesio prevencijos užsiėmimuose. Parodyta nuteistojo motyvacija dirbti, dalyvavimas nurodytose programose bei mokymuose, konsultacijų su psichologu lankymas, svarstant V. L. lygtinio paleidimo klausimą, neabejotinai yra vertinama nuteistojo naudai, kadangi tai rodo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką siekia išnaudoti prasmingai. Tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis daro pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, kad ta pažanga jau yra tokia, kuri jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

11. Nustatant asmens daromą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, paprastai atsižvelgiama į šiuos orientacinius kriterijus: a) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą (ypač dalyvavimą tikslinėse, į nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos mažinimą orientuotose, intervencinėse programose); b) asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (pavyzdžiui, mokymasis, darbas, savanoriška veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, režimo reikalavimų laikymasis, pozityvios iniciatyvos ir pan.); c) stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; d) užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį.

12. Pagal nurodytus orientacinius kriterijus vertindamas V. L. daromą pažangą šioje srityje, apygardos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į socialinio tyrimo išvados 5.1, 5.2, 7.1, 7.2 papunkčiuose nurodomą informaciją (b. l. 28-30). Socialinio tyrimo išvados 5.1 papunktyje pateikiama informacija apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatus, o 5.2 papunktyje aprašomas nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvados 7.1 papunktyje nurodomas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, o 7.2 papunktyje – kriminogeniniai veiksniai. Iš V. L. socialinio tyrimo išvados minėtuose papunkčiuose užfiksuotos informacijos matyti, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį jo rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką buvo vertinama tik vieną kartą – 2023 m. rugsėjo 28 d., kadangi nuteistasis į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą iš kardomojo kalinimo vietos atvyko tik 2023 m. birželio 2 d. Šio vertinimo metu buvo nustatyta, kad V. L. priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Iš minėtuose socialinio tyrimo išvados papunkčiuose pateiktos informacijos taip pat matyti, kad šio vertinimo metu pokyčiai, siekiant valdyti rizikas, susijusias su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, nenustatyti, tokios galimybės apskritai nebuvo dėl sąlyginai trumpo bausmės atlikimo laiko.

13. Remiantis tuose pačiuose papunkčiuose užfiksuota informacija taip pat nustatyta, kad nuteistasis laikėsi 2023 m. birželio 6 d. jam sudaryto adaptacinio plano, kuriame buvo numatytos šios priemonės: 1) individualūs pokalbiai su Resocializacijos skyriaus specialistu, tam, kad pažinti nuteistąjį ir nustatyti jo objektyvius poreikius, supažindinti jį su bausmės atlikimo sąlygomis, aktualiais teisės aktais; 2) individualus pokalbis su Saugumo valdymo skyriaus specialistu, tam, kad nuteistasis būtų supažindintas su dienotvarkės ir režimo reikalavimais, pasimatymų ir siuntinių suteikimo tvarka, pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių reikalavimais; 3) individualus pokalbis su Kalėjimo departamento Kriminalinės žvalgybos – Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais, tam, kad nuteistasis būtų supažindintas su baudžiamąja atsakomybe. Vis tik duomenų, jog šiame adaptaciniame plane numatytų priemonių vykdymas turėjo kokios nors realios įtakos valdant nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius, šiuo atveju nėra, nors V. L. riziką pakartotinai nusikalsti didina visa eilė dinaminių (kintančių) veiksnių: turi mažą darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas kriminaliniu elgesiu pasižyminčios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimų būdų; tikslų siekia socialiai nepriimtinais būdais; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu.

14. Analizuojant informaciją apie V. L. elgesį bausmės atlikimo metu matyti, jog, kaip jau minėta, nuteistasis įsidarbino ir tęsia darbą, įsitraukia į pozityvias veiklas, dalyvavo programose bei užsiėmimuose, iš kurių bent keletas neabejotinai gali būti naudingi siekiant sumažinti/valdyti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik, nuteistajam nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, jų pobūdis bei socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija, iš kurios matyti į kokias aplinkybes atsižvelgus šie veiksniai buvo nustatyti V. L., leidžia spręsti, jog darbinė veikla, įsitraukimas į pozityvaus užimtumo veiklas bei tikslines programas, bent jau šiuo metu dar nėra pakankami veiksmai konstatuoti ženklią nuteistojo pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pastebėtina ir tai, kad nors V. L. bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už kokius nors vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ar režimo reikalavimų nesilaikymą, tačiau jis taip pat nebuvo ir skatintas.

15. Jokių kitų duomenų, kurie rodytų nuteistojo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir atspindėtų šių pastangų reikšmingą įtaką nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymui, aukštesnės instancijos teismui nebuvo pateikta. Tuo tarpu skunde V. L. akcentuojamos aplinkybės – gyvenamosios vietos, aukštojo išsilavinimo bei darbo stažo turėjimas, socialinių ryšių palaikymas, pažymos apie galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju pateikimas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis jau šiuo metu atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Šiame kontekste paminėtina, jog, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, problemų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis neturėjo ir iki jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo. Iki nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, V. L. taip pat palaikė ryšius su savo artimais giminaičiais, buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir dirbo pagal jį. Taigi, gyvenamosios vietos turėjimas, artimųjų palaikymas, išsimokslinimas bei legalių pajamų gavimas iš darbo santykių nebuvo tos aplinkybės, kurios sulaikė nuteistąjį nuo neteisėto elgesio. Kai kurios iš šių aplinkybių netgi sudarė sąlygas V. L. nusikalsti – toje pačioje gyvenamojoje vietoje, į kurią ketina grįžti gyventi jo lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis laikė ir išplatino narkotines medžiagas, dėl ko šuo metu atlikinėja bausmę, o ankstesniu, t. y. 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, už tai, kad dirbdamas gydytoju rezidentu, t. y. pagal turimą išsilavinimą, išrašydavo receptus bei išrašus iš medicininių dokumentų, juose įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis dėl tariamai skirto gydymo medikamentais, turinčiais savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, veikė kaip padėjėjas disponuojant psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apygardos teismas neturi pagrindo teigti, jog tai, kad V. L. laisvėje turi gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius ryšius su tėvu, broliu, sūnėnu bei drauge, yra baigęs aukštąjį mokslą ir viena bendrovė yra pateikusi pažymą, kurioje nurodoma, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būtų įdarbintas dantų technikos laboratorijos vadybininko pareigose, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Nuteistojo skunde teigiama, kad jo socialinio tyrimo išvadoje yra nepagrįstai nurodoma, jog jis dirbo tik iki 2013 m., kadangi vėliau jis užsiiminėjo verslu. Apygardos teismas kvestionuoti šios socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės objektyvaus pagrindo neturi, kadangi nuteistas taip ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis po 2013 m. liepos 31 d. iš tiesų užsiiminėjo kokia nors teisėta veikla versliškai. Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog socialinio tyrimo išvadoje buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog nuteistasis dar iki jo suėmimo piktybiškai ignoravo pareigą dengti savo turimus įsiskolinimus. Iš socialinio tyrimo išvados 4.4. papunkčio matyti, kad ši išvada buvo padaryta įvertinus paties V. L. pokalbio su socialinio tyrimo išvados rengėja išsakytas mintis, kad jis nuo 2013 m. vykdė neoficialią darbinę veiklą, vengdamas mokėti mokesčius ir dengti įsiskolinimus antstoliams, sąmoningai siekdamas bankroto. Analizuodamas nuteistojo skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog vien tas faktas, kad bausmės atlikimo vietos administracija nėra gavusi vykdomųjų dokumentų, kuriose skolininku įvardijamas V. L., niekaip nepaneigia paties fakto, kad nuteistasis turi didelių įsiskolinimų (nuteistasis nurodo, jog įsiskolinimai yra maždaug 25 000-30 000 Eur dydžio), kas gali reikšmingai apsunkinti jo integraciją į visuomenę, bei nuteistojo atsainaus požiūrio į jų atlyginimą.

17. Vertindamas skundo prašymą išsireikalauti duomenis apie tai, ar nuteistajam jau po Komisijos posėdžio ir nutarimo priėmimo dienos buvo atliktas vertinimas pagal OASys metodiką, ir jei nebuvo atliktas, paaiškinti, kodėl tai nebuvo padaryta ir šie nauji duomenys nebuvo pateikti teismui, nagrinėjusiam nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, apygardos teismas pažymi, jog nei BVK, nei kokie nors poįstatyminiai teisės aktai nenumato pareigos vertinti nuteisto asmens pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ne tik prieš socialinio tyrimo išvados, kuri privalo būti pateikta lygtinio paleidimo komisijai, rengimą, bet ir po lygtinio paleidimo komisijos posėdžio ir nutarimo taikyti/netaikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas, gavęs lygtinio paleidimo komisijos nutarimą spręsti jo patvirtinimo klausimą, ar gavęs skundą dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, nagrinėja jo pagrįstumą ir teisėtumą. Tai reiškia, jog teismas vertina, ar buvo pagrindas taikyti lygtinį paleidimą pagal komisijai pateiktą medžiagą, dėl ko jis net ir neturėtų vertinti jokių naujų duomenų.

18. Tuo tarpu dėl skundo argumento, jog įstaigos, kurioje V. L. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, administracija pažeidė BVK 53 straipsnyje reglamentuotą Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos planavimo tvarką, nes per šio straipsnio 3 dalyje numatytą terminą nesudarė individualaus V. L. resocializacijos plano, apygardos teismas nepasisako, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

19. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta aukščiau, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ir todėl naikinti jų priimtus sprendimus bei taikyti V. L. lygtinį paleidimą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Iki Komisijos nutarimo priėmimo skundo autorius vos keturis mėnesius atlikinėjo jam paskirtą bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dėl ko nustatyti reikšmingus teigiamus pokyčius jo elgesyje, mąstyme bei kitose srityse, juo labiau, spręsti apie tokių pokyčių stabilumą, dar negalima. Nuteistajam nustatomas didelis tiek statinių, tiek dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius bei apsauginių, t. y. riziką pakartotinai nusikalsti mažinančių, veiksnių nebuvimas, taip pat neleidžia jau šiuo metu prognozuoti sėkmingos V. L. reintegracijos į visuomenę ir patvirtina Komisijos bei apylinkės teismo priimtų sprendimų netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo pagrįstumą. Dėl to nuteistojo skundas atmetamas, o teisėta ir pagrįsta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.