Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-10-12 · Civilinė byla Nr. 2SP-27184-877/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
2SP-27184-877/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20102-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
I. S.
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2SP–27184–877/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20102-2017-5; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.2.7.1; 3.5.1.1 (N)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2017 m. spalio 12 d.

KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo pareiškėja prašo stabdyti antstolio V. Z. vykdomąją bylą ir joje atliekamus vykdymo veiksmus iš turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad antstolis V. Z. nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 16 d. vykdo pareiškėjos ir R. E. S. turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes. Pareiškėja nurodo, kad antstolis neinformavo pareiškėjos apie turto vertinimą, nepateikė pareiškėjai nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės, nesuteikė galimybės pateikti prieštaravimų dėl turto vertės bei pardavinėja nekilnojamąjį turtą už žymiai mažesnę kainą. Tokiais veiksmais antstolis pažeidė pareiškėjos interesus ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per Civilinio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso tvarka nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taip pat apsaugoti byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį ir Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjui tenka pareiga įrodyti prašyme nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą, t.y., nurodyti įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Vertindamas pareiškėjo skundo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad pareiškėja antstolio V. Z. veiksmų neteisėtumą sieja su tuo, jog antstolis neinformavo pareiškėjos apie turto ekspertizę, neleido susipažinti su ekspertizės aktu, neleido pareikšti prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės bei nepranešė apie paskelbtas varžytynes. Tačiau pareiškėja savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėja nurodo, kad apie tai, jog turtas parduodamas iš varžytynių, ji sužinojo tik iš sistemos www.evarzytynes.lt, tačiau nenurodo, kada pareiškėja sužinojo apie paskelbtas varžytynes ir kokiu tikslu pareiškėja domėjosi, ar jos turtas nėra parduodamas iš varžytynių. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai I. S. ir R. E. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; šiam nekilnojamajam turtui nuo 2007 m. liepos 17 d. pritaikyta hipoteka; nuo 2016 m. balandžio 27 d. nekilnojamajam turtui antstolis V. Z. pritaikė turto areštą bei apribojo disponavimo nekilnojamuoju turtu teisę. Akivaizdu, jog pareiškėjai dar iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo teismui buvo žinoma, jog jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka ir jog antstolio V. Z. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl išieškojimo iš skolininkų I. S. ir R. E. S., išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą skolininkams priklausantį turtą.

Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai nebuvo žinoma apie vykdymo procesą, turto areštą, turto vertinimą ir varžytynes, įrodymų, kad jai nebuvo suteikta teisė pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, kad buvo nuvykusi į antstolio V. Z. kontorą, susipažinusi su vykdomąja byla bei nustačiusi jos nurodytus vykdomojo proceso pažeidimus, kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad pareiškėja nei skunde, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenurodė kokiu pagrindu iškelta vykdomoji byla, kokio išieškotojo naudai atliekamas išieškojimas, kokia yra išniekojimo suma. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateiktas žyminio mokesčio kvitas, kuris yra prisegtas prie elektroninio laiško išrašo iš pareiškėjos elektroninio pašto. Elektroniniame laiške, kuris pareiškėjai atsiųstas iš elektroninio pašto adreso „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad pareiškėja turi susimokėti žyminį mokestį, skundo bei prašymo rekvizituose įrašyti savo asmens kodą, dokumentus atsispausdinti bei pateikti teismui. Teismui nėra pateikta pareiškėjos ir procesinius dokumentus parengusio asmens atstovavimo sutartis, pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių šabloniškas, nenurodyta konkreti su vykdomąja byla susijusi informacija, todėl akivaizdu, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje pateiktas galimai tik su tikslu užvilkinti vykdymo procesą.

Dėl šių priežasčių teismas pripažįsta, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje proceso stadijoje patvirtinančiais įrodymais.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas skaičiuojant nuo jo pateikimo antstoliui dienos. Antstoliui patvarkymu patenkinus pareiškėjos skundą, jis būtų realizuojamas savaime, t.y. nekilnojamojo turto realizavimas būtų sustabdomas. Antstoliui priėmus patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų atmestas, skundas su vykdomąja byla būtų persiunčiamas Kauno apylinkės teismui, kuris vykdymo veiksmus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalimi, gali stabdyti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą suinteresuoto asmens prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsniu, 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0137/16/00346.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Liukaitytė