Kauno apygardos teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-317-810/2017

2017 m. balandžio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarimo V. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį surašytas už tai, kad jis 2017 m. vasario 6 d., apie 1.00 val., kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 92 kilometre, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, atsisakė atlikti medicininę apžiūrą sveikatos priežiūros įstaigoje, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16, 17 punktus.Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarimu V. N. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukta, nenustačius veikoje administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo V. N. skirti baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ANK 422 straipsnio 7 dalies ir 426 straipsnio 5 dalies sankcijų ribose.Apeliantas skunde nurodo, kad teismas dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo netinkamai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Prienų rajono apylinkės teismas nutarime vadovavosi teisės aktuose nustatytais reikalavimais dėl transporto priemonių sustabdymo. Institucijos atstovas sutinka, kad reikalavimai įstatyme yra aiškiai apibrėžti, tačiau mano, kad teismas nevertino kitų faktinių aplinkybių, kurios tiesiogiai yra susiję su šiais reikalavimais. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnai pradžioje net neketino stabdyti minėto automobilio, jiems įtarimus V. N. automobilis sukėlė tuomet, kai jis, staiga padidinęs greitį, ėmė tolti nuo policijos pareigūnų. Vaizdo įraše, pateiktame iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, akivaizdžiai matosi, kad policijos pareigūnai neturėjo galimybių pasirinkti kitokio stabdymo būdo, reglamentuoto teisės aktais, todėl reikalavimą stabdyti transporto priemonę išreiškė įjungdami tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinius signalus. Kadangi V. N. vairuojamas automobilis, dėl techninių automobilių charakteristikų skirtumų nuo policijos pareigūnų tik tolo, todėl esant pakankamai dideliam atstumui tarp automobilių, kitos stabdymo priemonės – reikalavimai sustoti naudojant garsiakalbius ar kitos, dėl jų panaudojimo neefektyvumo nebuvo naudojamos. Teismas taip pat neįvertino, kad V. N., matydamas paskui save važiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, ne tik nesumažino greičio, bet jį tik didino (kelio Vilnius-Prienai- Marijampolė 93,5 kilometre įrengtas stacionarus greičio matuoklis „M. R. S580“ užfiksavo 200 km/h greitį), tokiu būdu siekdamas išvengti policijos pareigūnų sustabdymo.Institucijos atstovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir V. N. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje. Skunde šiuo aspektu nurodoma, kad Prienų rajono apylinkės teismas, taikydamas V. N. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, išskirtine, kaip ypač švelninančia jo atsakomybę aplinkybe, pripažino tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, taip pat nurodė, kad tokį grubų administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, atsižvelgė ir į tai, kad jis finansiškai remia studijuojančią dukrą, prižiūri senyvo amžiaus tėvus, taigi netekęs teisės vairuoti ilgesniam laikotarpiui netektų darbo ir šeima liktų be pragyvenimo šaltinio. Tačiau, apelianto nuomone, svarbu tai, kad V. N. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. V. N. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, motyvuodamas, kad neturėjo tam laiko. Tai vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam (pareigūnai jautė stiprų alkoholio kvapą, sklindantį nuo pažeidėjo), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos sumažinimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (nutarimai administracinėse bylose Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Manytina, kad ir kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (nutarimas administracinėje byloje Nr. N17-l03/2007). Manytina, kad tokių duomenų V. N. byloje nėra, todėl spręstina, kad jam skirta nuobauda yra aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir trumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto atėmimo terminą nėra.Administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. atstovo advokato A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma Institucijos atstovo skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nenustačius V. N. veikoje administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, taip pat keliamas V. N. už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą taikytos administracinės atsakomybės klausimas, ginčijant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą.Apygardos teismas pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ATPK 426 straipsnio 5 dalį nutraukė teisėtai, pagrįstai nenustatęs V. N. veikoje administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, tačiau skundžiamas nutarimas keistinas dėl V. N. už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neteisingai kartu su administracine nuobauda paskirtos administracinio poveikio priemonės.

Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies taikymo

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad V. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 426 straipsnio 5 dalyje. Šioje dalyje nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai nurodė, kodėl jie patikimai nepagrindžia V. N. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir tokiu būdu padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.Minėtoje ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nutarime, tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso.Nagrinėjamu atveju byloje paties administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. parodymais, rašytine bylos medžiaga ir filmuotos vaizdo medžiagos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai 2017 m. vasario 6 d., apie 1 val. 11 min., kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 90 kilometre, prie įvažiavimo į Birštoną, pastebėję automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėję paskui jį važiuoti ir pamatę, kad minėtas automobilis staigiai didina greitį, kai atstumas tarp automobilių buvo apie 100 metrų, pradėjo jį stabdyti, įjungę raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, ir garso signalą. Tačiau iš aptartų įstatymo reikalavimų, nurodančių, kaip reikia stabdyti važiuojančias transporto priemones, matyti, jog stabdant automobilį važiuojant tarnybine transporto priemone, reikia ne tik įjungti specialiuosius švyturėlius ir garsinį signalą, bet ir priartėjus prie transporto priemonės per garsiakalbį pareikšti reikalavimą sustoti. Tai, kad šiuo atveju V. N. vairuojamas automobilis buvo pernelyg nutolęs nuo policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, dėl ko nebuvo įmanoma efektyviai panaudoti šio stabdymo būdo (reikalavimas sustoti per garsiakalbį), kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindas konstatuoti, kad policijos pareigūnai, stabdydami V. N., tinkamai vadovavosi ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytais reikalavimais. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad tamsiu paros metu važiuodami stabdomam automobiliui iš paskos, policijos pareigūnai būtų įjungę specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, ar prie įvažiavimo į Birštoną pamatę V. N. vairuojamą automobilį, reikalavimą sustabdyti transporto priemonę būtų išreiškę kitais įstatyme numatytais būdais – duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties.Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad važiuojančiam V. N. policijos pareigūnų išreikštas reikalavimas sustoti neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl nesant pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę (teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę), kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios nusižengimo pusės sudėties buvimo. Kaip minėta, byloje svarbu nustatyti, ar V. N. tyčia nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui nesustoti, ar galėjo ir privalėjo suvokti, kad yra stabdomas ir ar turėjo galimybę tokį reikalavimą įvykdyti. Šiuo atveju, manytina, kad pažeidėjas visiškai pagrįstai galėjo nesuprasti pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kadangi reikalavimas sustoti nebuvo aiškiai išreikštas. Byloje nėra paneigtos V. N. viso proceso metu nuosekliai nurodytos aplinkybės, kad jis, nors ir matė pareigūnų tarnybinį automobilį, važiuojantį jam dideliu atstumu iš paskos su įjungtais švyturėliais, tačiau nesuprato, jog reikalavimas sustoti buvo nukreiptas į jį. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu nebuvo prisiartinę prie pažeidėjo vairuotos transporto priemonės, todėl nėra pagrindo atmesti ir V. N. keliamos versijos, kad specialiojo garsinio signalo jis negirdėjo. Be to, pastebėtina, kad policijos pareigūnų važiavimas tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garsiniais signalais nereiškia besąlyginio reikalavimo sustoti, nes šios priemonės gali būti naudojamos ir vykstant į įvykio vietą bei reikalaujant duoti kelią.Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo gi atveju byloje esančių objektyvių duomenų pagrindu galima daryti tik tikėtiną (numanomą) išvadą dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų V. N. veiksmų atitikimo ANK 426 straipsnio 5 dalies dispozicijai, todėl spręsdamas jo administracinės atsakomybės klausimą, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties (nėra kai kurių objektyviosios pusės elementų ir subjektyviosios pusės požymių), todėl V. N. administracinio nusižengimo teisena nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

Skundžiamu nutarimu V. N. taip pat pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Nors teismas nutarimo rezoliucinėje dalyje nenurodė nuorodos į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau iš nutarimo aprašomosios dalies matyti, kad už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą V. N. ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu kartu su sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda buvo skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus vienų metų terminas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs surinktus įrodymus ir skundžiamą nutarimą V. N. taikytos administracinės atsakomybės aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pažeidėjui pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį kartu su administracine nuobauda paskirta administracinio poveikio priemonė yra netinkamai individualizuota.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).Administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui administracinė atsakomybė gali būti švelninama, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kurios numato, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, V. N. sutrumpindamas ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytos privalomos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą trimis mėnesiais, nurodė, kad įvertina V. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė, kad jis už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje nebaustas, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas tiesioginėms pareigoms atlikti (vairuotojas), be to, jis padeda senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos tėvams, kuriais be jo nėra kam pasirūpinti, remia studijuojančią dukrą. Kaip išskirtine aplinkybe teismas taip pat vadovavosi pažeidėjo paaiškinimu, kad nusižengimo metu jis susijaudinęs skubėjo pas neįgalų sergantį tėvą, kuris tą patį ankstyvą rytą buvo pristatytas ir paguldytas į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyrių.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta V. N. nustatant trumpesnį suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, sprendžia, kad nutarime išdėstytos aplinkybės nepagrindžia ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad ATPK 30¹ straipsnio pagrindu (šiuo atveju pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas) sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, jog dėl padaryto pažeidimo V. N. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nagrinėjimą nusižengimą jis padarė pirmą kartą, nelaikytinos išskirtinėmis, galinčiomis patvirtinti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų buvimą. Kitos skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, susijusios su V. N. darbo pobūdžiu ir šeimos narių priežiūra, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios jam skirti privalomą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) trumpesniam terminui. Šiuo klausimu formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumu rūpinantis šeimos nariais bei atliekant darbines funkcijas (net kai darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis), savaime nepripažįstamos ypatingomis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės atsakomybės taikymą (nutartys Nr. N16-1756/2006, N1–1378/2007, Nr. N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.). Be to, pastebėtina, kad V. N. darbinė veikla ir asmeniniai poreikiai rūpinantis artimaisiais būtų apribojami ir dėl skundžiamu nutarimu teismo paskirto 9 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl minėti apylinkės teismo argumentai nelaikytini pagrįstais.Išdėstytų aplinkybių kontekste apygardos teismas pažymi, kad V. N. padarytas administracinis nusižengimas (neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas) yra priskiriamas prie šiurkščių administracinių nusižengimų, už kurį įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas, kartu ir privalomai taikomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda kartu su administracinio poveikio priemonėmis turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jam administracinę atsakomybę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. N. taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, skyrė trumpesniam terminui nei numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje, tokiu būdu jam nustatydamas pernelyg švelnią administracinę atsakomybę. Tuo pagrindu ši skundžiamo nutarimo dalis naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas, kuriuo V. N. už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą kartu su administracine nuobauda paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą nustatant ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą minimalų. Manytina, kad tokia administracinė nuobauda kartu taikant nurodytos trukmės administracinio poveikio priemonę bus tinkama administracinės nuobaudos paskirčiai, numatytai ANK 22 straipsnyje, įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarimo dalį (dėl administracinio poveikio priemonės) ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:

panaikinti ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą ir nustatyti V. N. už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą kartu su bauda skirtos administracinio poveikio priemonės – suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą 1 (vieniems) metams.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.