Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei B. I., jos atstovei advokatei Zojai Kastėnienei, atsakovui A. I., jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, institucijos išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės B. I. ieškinį dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir pagal atsakovo A. I. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia dukterimi nustatymo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė taip pat akcentavo, kad atsakovas turi nuolatinį darbą, po santuokos nutraukimo jis pradėjo dirbti fotografu, turi papildomų pajamų, todėl prašomą išlaikymą gali teikti.

Atsakovo vertinimu, ieškovė nori, kad atsakovas bendrautų su dukra tik tuo metu, kai ji pati bus darbe ir dėl to negalės pasirūpinti vaiko užimtumu bei saugumu po pamokų. Taip pat atsakovas akcentavo, kad vaikui praleidžiant pusę laiko su tėvu vaikui reikalingas išlaikymas periodinėmis išmokomis atitinka dabartinį teikiamą išlaikymą po 120 Eur.

Ieškovė teismo posėdyje 2020 m. sausio 8 d. tikslindama savo poziciją pažymėjo, kad iš esmės neprieštarauja, jog vaikas su tėvu bendrautų kas antrą savaitę, tačiau tomis dienomis (paromis), kai tėvas dirba, šalių duktė būtų ne pas atsakovą, o pas ieškovę, todėl atitinkamai koreguotinas ir priteistino išlaikymo dydis.

Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teikdama išvadą dėl ginčo nurodė, kad turi būti užtikrintas maksimalus tėvo ir dukters bendravimas. Bendravimas turi būti nustatytas vertinant tėvo darbo laiką ir tėvo darbo metu vaikas turėtų būti su motina, nes vaiko nakvynė trijuose namuose per vieną savaitę neatitiktų vaiko interesų. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė taip pat pažymėjo, kad tėvai turi aiškų prioritetą bendrauti su savo vaikais prieš kitus asmenis, todėl tuo metu, kai vaiko tėvas dirba visą parą, vaikas turėtų būti su motina, su kuria ir nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas ir priešieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamojoje byloje teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: E. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių duktė (7 b.l., tomas I)¹. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) bendru sutuoktinių sutarimu. Po santuokos nutraukimo šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina. Santuoką nutraukiant šalys sutarė, kad atsakovo teikiamas išlaikymas yra 100 Eur (8-10 b.l.). Pastaruoju metu atsakovas teikia išlaikymą po 120 Eur per mėnesį. Konkreti ir detali bendravimo tvarka teismo sprendimu nustatyta nebuvo, tačiau šalys 2016 metais, padedant Š. rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, susitarė dėl bendravimo tvarkos su dukterimi, pagal kurią tėvai su vaiku praleisdavo maždaug po lygiai laiko. E. pradėjus lankyti mokyklą (pirmąją klasę) vaikas su tėvu laiko praleisdavo mažiau, tačiau bendraudavo tuo metu, kai vaiko tėvas nedirba. Atsakovas dirba poromis – paprastai vieną parą dirbo, o po jos einančios trys paros yra laisvos. Tačiau turėdamas tam tikrą išdirbtų valandų skaičių gali turėti ir ilgesnius septynių parų nedarbo periodus. Ieškovė yra vaiko iki trejų metų auginimo ir priežiūros atostogose. Atostogų termino pabaiga – 2021 m. vasario 21 d. Šalių duktė E. I. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos antrosios klasės mokinė. Mergaitė turi aktyvią užklasinę veiklą – lanko baseiną, dailės būrelį, (duomenys neskelbtini). Šalių duktė E. gyvena su ieškove, jos sutuoktiniu A. A. bei (duomenys neskelbtini) gimusia ieškovės dukterimi R. A. (21 b.l., tomas I). Abi šalys gyvena Š. mieste. Jų gyvenamosios vietos yra arti viena kitos. Abiejų tėvų namuose yra sąlygos vaikui gyventi ir augti, juose yra vaikui reikalingos priemonės ir daiktai (Vaiko teisių apsaugos institucijos Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai 83-86 b.l., tomas I ir 30-33 b.l., tomas II).

Siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę ir ryšį su abiem tėvais pagal teismo nutartį vaikas buvo išklausytas Vaiko teisių apsaugos specialisto. Pateikdamas savo nuomonę vaikas nurodė gerus savo santykius su abiem tėvais bei norą su atsakovu praleisti dvi ar tris dienas nepertraukiamo bendravimo (81,82 b.l., tomas I).

Po teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 4 d., šalys sutarė, kad duktė su tėvu bendraus kas antrą savaitę, tik tą parą, kai vaiko tėvui bus darbo para, vaikas tą parą praleidžia su motina. Tokia tvarka šalys su dukterimi bendravo iki teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės. Manytina, kad jos šalys laikosi ir toliau.

Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukterimi nustatymo.

Nagrinėjamojoje byloje iš esmės ginčas tarp šalių yra spręstinas dviem aspektais; pirma - dėl bendravimo tvarkos nustatant bendravimo tvarką, kai abu tėvai su vaiku praleidžia vienodai laiko (50/50 bendravimo tvarka) ir antra – dėl vaikui priteisiamo išlaikymo dydžio. Teismo vertinimu, nors bendravimo tvarkos nustatymas nepaneigia pareigos teikti išlaikymą, nustatomo bendravimo tvarkos trukmė įtakoja priteisiamo išlaikymo dydį, nes tuo metu, kai vaikas yra pas tėvą, su kuriuo bendrauja, pasirūpinimo pareiga ir išlaikymas tenka tam tėvui. Todėl teismas šioje byloje pirmiausia pasisako dėl bendravimo tvarkos ir sprendžia šį ginčą, o jį išsprendus pasisako dėl išlaikymo vaikui dydžio.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste laiko, kad aktuali kasacinio teismo praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-279-969/2019, kurioje teismas yra pateikęs teisės normų, reglamentuojančių vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, aiškinimą. Minėtoje byloje sprendžiant bendravimo tvarkos klausimą, kai abu tėvai su vaiku bendrauja po lygiai (50:50 laiko proporcija), kolegija pirmiausiai aiškino teisinio reguliavimo aspektus ir vertino, ar 1) toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, yra apskritai galimas pagal Lietuvos teisę; 2) jei toks modelis galimas, kokios šio modelio įgyvendinimo formos kokiais atvejais galėtų būti taikomos, t. y. kokiu dažnumu (pvz., kas antrą dieną, savaitę, mėnesį) ir kokia seka (pvz., nuo sekmadienio iki sekmadienio, nuo trečiadienio iki trečiadienio) vaikas bendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu. Nors teismas, vertindamas ankstesnę praktiką pažymėjo, kad teismų praktika dėl maksimalaus bendravimo ir abiejų tėvų dalyvavime vaiko auklėjime buvo plėtojama akcentuojant orientavimąsi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Kolegija darė išvadą, kad kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo teigti, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę (Minėtos nutarties 56 punktas). Taigi kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir, kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus.

Kasacinio teismo kolegija taip pat pažymėjo, kad tokia tvarka gali būti nustatyta ir nesant sutarimo tarp tėvų dėl jos. Taip pat teismas pateikė kitus teisiškai reikšmingus kriterijus tokiam ginčui spręsti: kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Nutarties 59 punktas).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad šalių duktė lanko antrą klasę, mergaitei yra aštuoneri metai. Iš vaiko pateiktos nuomonės aišku, kad vaikas nori ir gali būti tiek su tėčiu, tiek su mama. Mergaitė yra antrokė ir apie nemažai dalykų jos nuomonę galima vertinti kaip vaikišką, tačiau, teismo įsitikinimu, vaikas ne tik (ar net ne tiek) racionaliu vertinimu, tačiau emociniu patyrimu jaučia, kad yra saugus, mylimas ir laukiamas tiek motinos, tiek tėvo namuose. Vaikas patiria, kad jam būnant tiek su motina, tiek su tėvu juo bus pasirūpinta, jis su jais yra saugus ir užtikrintas. Todėl visiškai natūralus vaiko noras būti su abiem tėvais.

Taigi teismui atsižvelgiant į vaiko nuomonę svarbu įvertinti, ar atsakovo reiškiamas reikalavimas ir vaiko nuomonė ne tik suderinama su vaiko interesais, bet ir geriausiai juos atitinka. Teismas pažymi, kad abi šalys gyvena Š. mieste. Šalių gyvenamosios vietos yra labai netoli viena nuo kitos, atstumas tarp tėvų gyvenamųjų vietų (Google Maps duomenimis) yra 700 metrų, 3 minutės kelio pėsčiomis. Atstumas iki vaiko mokyklos nuo kiekvieno iš tėvų iš esmės vienodas.

Svarbu ir tai, kad pas atsakovą namuose E. turi savo kambarį su reikalingomis priemonėmis ir daiktais. Teismo vertinimu, vaiko bendravimas su tėvu kas antrą savaitę yra suderinama su vaiko užimtumu ir dienotvarke, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti vaiko ir tėvo maksimalų bendravimą taikant 50:50 laiko proporciją.

Tačiau ir nustačius maksimalią bendravimo tvarką CK 3.175 straipsnio sukuriamos pasekmės negali būti prilygintos CK 3.174 straipsnio teisinėms pasekmėms. Bendrąja prasme nustatant 50:50 laiko proporciją nereiškia, kad visą laiką su vaiku turi bendrauti vien tik tas tėvas, kuriam toks laikas nustatomas. Tai labiau reiškia, kad tas tėvas turi organizuoti vaiko užimtumą ir būti atsakingu už vaiką tuo metu pasitelkdamas kitus socialinio tinklo dalyvius – močiutes, senelius, kitus šeimos narius. Tokia nuostata iš esmės išsakoma ir minėtoje kasacinio teismo praktikoje.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas labai svarbia aplinkybe laiko abiejų tėvų užimtumo pobūdį, jų trukmę ir galėjimą būti su vaiku. Kaip minėta, ieškovė yra vaiko auginimo atostogose – ji nedirba ir pagal bylos duomenis dar vienerius metus dirbti neturėtų. Atsakovas dirba paromis – vieną parą dirba, o tris yra laisvas. Tai reiškia, kad atsakovas kiekvieną savaitę dirba ištisas vieną ar dvi paras.

Esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to laiko, kurį atsakovas visą parą yra darbe. Atsakovo vertinimu, tuo laiku vaiku turėtų pasirūpintų jo motina, vaikas tuo metu nakvotų pas senelę, ji vaiką nuvežtų į mokyklą. Ieškovė su tuo nesutinka ir laiko, kad tuo metu vaiku turėtų pasirūpinti pati vaiko motina – ieškovė, nes ji į darbą neina, yra namuose, todėl turi prioritetą prieš vaiko senelę.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad nors ir teismas sprendžia taikyti 50:50 bendravimo vaiko proporciją, esminis bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra vaiko ir tėvo bendravimas. Tuo atveju, jeigu abiejų tėvų užimtumas būtų panašus, teismas išties vertintų ir nagrinėtų pasirūpinimo vaiku (užimtumo organizavimo) aspektą. Tačiau šiuo atveju teismas laiko, kad neadekvatu ir tai neatitinka vaiko geriausių interesų, jei vaiko tėvui esant visą parą darbe vaiku rūpintųsi močiutė, nors šalia (už 700 metrų) yra vaiko motina, kuri nedirba ir su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta bei čia gyvena ir mergaitės mažoji sesuo R. Todėl teismas sprendžia, kad nustatytina tokia vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka, kad tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitę, tačiau tėvo darbo metu vaikas būna su motina, kur ir yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas prieš savo darbo parą vakare pristato vaiką motinai, o darbo parai pasibaigus vaiką pasiima iš mokyklos, o jei vaikas mokyklos nelanko (atostogos, savaitgalis ir pan. vaiką pasiima iš vaiko motinos namų).

Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovas turi tam tikrą lankstumą derinant jo darbo grafiką, t.y. gali pasirinkti ilgesnį nedarbo laikotarpį, jei tą savaitę bendrauja su vaiku. Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Apie tokią teisę teismas buvo paskelbęs teismo posėdyje, todėl teismas sprendžia įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie savo darbo grafiką iš anksto. Teismas įpareigoja atsakovą pateikti ieškovei savo darbo grafiką likus ne mažiau nei vienai savaitei iki mėnesio pradžios.

Akcentuotina, kad teismas neneigia ir nekvestionuoja anūkės ir močiutės (atsakovo motinos) bendravimo reikšmės bei svarbos, tačiau, teismo vertinimu, teismo nustatoma tvarka, kai pusę laiko vaikas praleidžia su tėvu, sukuria pakankamai prielaidų gražiems anūkės ir močiutės santykiams puoselėti. Nes atsakovas su dukterimi vyksta pas atsakovo motiną, bendrauja su ja, švenčia šventes.

Kadangi iš anksto atsakovo darbo grafikas nėra žinomas, todėl teismas atskirai nenustato vaiko ir tėvo bendravimo visuotinių ir asmeninių švenčių metu. Teismas tokį sprendimą daro vertindamas ir atsakovo poziciją procese. Atsakovas tokio prašymo neteikė, be to, bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad prie švenčių jis prisitaikys pagal tenkantį dirbti grafiką.

Teismo vertinimu, nustatyti tokią bendravimo tvarką nėra kliūtis ir dėl E. santykio su seserimi R. Šiuo atveju vaikai nėra išskiriami ir jų bendravimas nenutrūksta.

Teismas taip pat atmeta ir atsakovo atstovo argumentus, kad nustatant bendravimo tvarką turi būti vertinamas ir kriterijus, kad ieškovei pabaigus vaiko auginimo atostogas, ji turės grįžti į darbą, todėl svarbu vertinti ne kiekvieno iš tėvų su vaiku praleidžiamą laiką, o vertinti kiekvieno tėvo galimybes organizuoti vaiko užimtumą, kai birbti pradės ir ieškovė.

Teismas sutinka, kad ilgalaikės ir stabilios teisinės taikos tarp šalių sukūrimas yra teismo misija ir didžiausias siekis. Tačiau teismas pažymi, kad bylą teismas nagrinėja ir sprendimą joje priima vertindamas duomenis, kurie yra bylos nagrinėjimo metu. Dar daugiau, atsakovo atstovo nurodomos aplinkybės nėra tokios, kurios neišvengiamai turi įvykti ateityje. Ieškovė gali nuspręsti negrįžti į darbą, dirbti jį distanciniu būdu, pakeisti darbą ir pan. Todėl vaiko motinai dar vienerius metus esant namuose teismas sprendžia nustatyti prieš tai minėtą bendravimo tvarką kaip optimaliausiai atitinkančią tėvų galimybes ir labiausiai atitinkančią vaiko geriausius interesus.

Teismas minėtą bendravimo tvarką nustato vaiko mokymosi laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 30 d. Taip pat teismas sprendžia, kad atsakovas su vaiku bendrauja nepertraukiamai tris savaites vasaros laiku, t.y. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Apie bendravimo laikotarpį iš anksto pranešdamas ieškove ne vėliau nei prieš 30 dienų.

Teismas priimamo sprendimo kontekste pažymi, kad tėvų ir vaiko nuolatinis bendravimas, kasdienio gyvenimo praktikos ir ritualai, kartu vykdoma veikla yra esminės sąlygos vaiko ir tėvų kokybiškiems santykiams puoselėti. Kaip jau buvo pažymėta, iš esmės tokia tvarka jau yra ir vykdoma nuo gruodžio mėnesio. Tvarkos stabilumas ir aiškumas yra pagrindinės sąlygos vaikui sukuriančios saugumą. Todėl teismas laiko, kad nustatoma bendravimo tvarka turėtų būti vykdoma po teismo sprendimo ir teismas, vertindamas vaiko interesus, sprendžia leisti šią sprendimo dalį vykdyti skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu byloje prašė priteisti iš atsakovo 215 Eur išlaikymą dukrai E. I.. Patikslindama savo reikalavimą 2020 m. vasario 11 d. posėdyje ieškovė nurodė, kad jai sutikus, kad vaikas su tėvu bendrautų kas antrą savaitę, prašomo priteisti išlaikymo dydis yra 120 Eur.

Išlaikymas vaikui, nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Byloje nustatyta, kad vaikui yra aštuoneri metai ((duomenys neskelbtini) sukanka devyneri), jis lanko mokyklą, taip pat lanko papildomus užsiėmimus – baseiną, dailės būrelį, „(duomenys neskelbtini)“. Vaikas iš esmės neturi specialiųjų poreikių, yra normalios sveikatos, tik kartais būna reikalingi medikamentai nuo alergijos.

Išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė sudarė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti: maistui (namuose ir mokykloje), rūbams, avalynei, vitaminams, vaistams, mokslo priemonėms, būreliams, higienos priemonėms (22 b.l., tomas I).

Atsakovas turi nuolatines iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas (darbo užmokestis apie 1000 Eur 126 b.l., tomas I), nuosavą būstą, daugiau išlaikytinių neturi, tačiau turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai (128-136 b.l., tomas I).

Ieškovė būsto neturi, jį nuomojasi, darbo užmokesčio pastaruoju metu negauna, gauna socialines išmokas, šeimos gaunamos pajamos yra ieškovės sutuoktinio pajamos.

Teismas, vertindamas vaiko poreikius, laiko, kad E. I. poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio pradinių klasių vaiko normalūs poreikiai. Byloje nėra duomenų, kad šalių duktė turėtų specialių talentų ar išskirtinių gabumų, kurie būtų specialiai lavinami, ar tam būtų reikalingos specialios priemonės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jam būtų reikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusios su vaiko specialiais sveikatos poreikiais. Teismas, vertindamas, kad nėra duomenų, jog šalių dukrai reikalingos kokios nors specialios priemonės, susijusios su vaiko specialiais sveikatos ar ugdymo poreikiais, ir abiejų tėvų galimybes, be to, atsakovas neįrodinėjo mažesnių vaiko poreikių, teismas iš esmės ieškovės nurodomas išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir protingomis išlaidomis, reikalingomis vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį (tokios, kokios jos nurodytos 22 b.l., tomas I).

Iš teismo vaikui reikalingomis pripažintų 450 Eur išlaidų sumos dalį išlaidų patiria kiekvienas iš tėvų tuomet, kai vaikas yra pas juos ir tai yra einamosios išlaidos vaikui išlaikyti. Tačiau periodinės išlaidos – už būrelius, išlaidos, susijusios su vaiko gimtadieniais, esminių mokymosi priemonių išlaidos, tenka tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl teismas iš atsakovo ieškovei sprendžia priteisti 120 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis.

Teismas tokį išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisia ir atsižvelgdamas į valstybės socialinės politikos priemonės, t.y., kad ieškovei papildomai kiekvieną mėnesį yra mokami ir vaiko pinigai – 60,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė teismo posėdyje pakeitė savo reikalavimą ir prašė priteisti 120 Eur išlaikymą. Tokį reikalavimą teismas tenkino. Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės taip pat buvo patenkintas.

Ieškovei buvo teikiama valstybės teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 490,03 Eur. Atsakovas buvo sudaręs atstovavimo sutartį ir pateikė duomenis, kad patyrė 712,50 Eur atstovavimo ir procesinių dokumentų rengimo išlaidų (50-55 b.l., tomas I) bei 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų (121 b.l., tomas I). Iš esmės patenkinus ieškovės ir atsakovo reikalavimus būtų pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas išlaidas, o iš atsakovo priteisti išlaidas valstybei.

CPK 93 straipsnio 4 dalis nurodo, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos. Šiuo atveju teismas laiko, kad ieškovė keitė savo reikalavimus – sumažino išlaikymo dydį, sutiko su bendravimu kas antrą savaitę. Taip pat teismas vertina ir tai, kad abiejų vaiko tėvų pajamos yra skirtos inter alia šalių dukters išlaikymui ir jos poreikių tenkinimui. Iš esmės priteisus bylinėjimosi išlaidas būtų sumažinamos galimybės tenkinti vaiko poreikius. Todėl teismas, vertindamas bylos pobūdį (šeimos byla, ginčas dėl vaikų), šalių procesinį elgesį, šalis siejantį santykį, kad jie abu yra E. I. tėvai, vertindamas protingumo ir proporcingumo kriterijus, sprendžia, kad šalys turi likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir tokių išlaidų teismas sprendžia nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 408 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti.

Pakeičiant (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-8866-907/2016, 3 punktą - priteisti iš A. I. dukters E. I. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2019 m. liepos 4 d.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliktina vaiko motina B. I..

Nustatyti tokią atsakovo A. I. ir nepilnametės E. I. bendravimo tvarką:

Atsakovas su nepilnamete dukterimi bendrauja kiekvieną lyginę metų savaitę.

Vaiką tėvas pasiima iš motinos gyvenamosios vietos pasiimdamas prieš tai ėjusios savaitės sekmadienį 17 val. ir grąžindamas dukterį į vaiko gyvenamąją vietą jo bendraujamos savaitės sekmadienį 16 val.

Tuo atveju, jeigu tėvo bendravimo savaitę tėvas dirba visą parą, vakarą, einantį prieš tėvo darbo parą, tėvas vaiką pristato ieškovei 19 val. ir tėvo darbo parai pasibaigus pasiima vaiką iš vaiko mokymo įstaigos, o kai vaikas mokymo įstaigos nelanko - iš vaiko motinos namų 10 val.

Ši bendravimo tvarka galioja nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 30 d.

Įpareigoti atsakovą A. I. ne vėliau nei likus vienai savaitei iki kito mėnesio pradžios pateikti ieškovei duomenis apie savo darbo grafiką kitą mėnesį.

A. I. su dukterimi E. I. bendrauja nepertraukiamai tris savaites kiekvienų metų laikotarpyje per liepos ir (ar) rugpjūčio mėnesius, apie šio termino pradžią ir trukmę ne vėliau nei prieš trisdešimt dienų pranešdamas vaiko motinai.

Teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.