Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. balandžio 3 d. gautu atsakovo D. V. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu prijungti prie kasacinio skundo naujus rašytinius įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. V. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo J. Ž. ieškinys atsakovui dėl žemės sklypų ribos nustatymo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo D. V. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.45 straipsnį, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovo žemės sklypo ribos buvo paženklintos vietovėje, o pagal įstatymą, vėliau atliekant tokio sklypo kadastrinius matavimus, jo ribos apskritai negalėjo būti keičiamos; be to, po atliktų kadastrinių matavimų, buvo viršyta įstatymo nustatyta leistina sklypo ploto paklaida, todėl buvo privaloma iš naujo atlikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatytas procedūras, tačiau tai nebuvo padaryta, o teismai nepagrįstai neįvertino atlikto sklypų ribų nustatymo teisėtumo ir atitikimo privalomiems reikalavimams; 2) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino įrodymus; neatsakė į visus atsakovo klausimus, turinčius reikšmės išvadai dėl sklypo ribų neaiškumo ir ribų nustatymo; nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė 2019 m. kovo 8 d. parengtam žemės sklypo planui ir kadastriniams matavimams, nors jie net nebuvo įregistruoti; nepagrįstai neišreikalavo trečiųjų asmenų turimų dokumentų (planų ir kt.), susijusių su nagrinėjamu ginču; atsakovo nuomone, teismo sprendimo apskritai neįmanoma įvykdyti, nes neaišku, kaip ir kokiais dokumentais vadovautis, nustatant sklypų ribas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovo prašymas prijungti prie kasacinio skundo naujus rašytinius įrodymus; grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. V. (a. k. duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 29 per EPP.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.