Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Regina Cemnolonskiene, sekretoriaujant Rutai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, teismo posedyje nagrinejo pareiškejo T. R. skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2008m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del Kauno miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2008 m. kovo 5 d nutarimo, kuriuo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima.

Susipažinus su Kauno miesto apylinkes teismo medžiaga, Kauno miesto apylinkes prokuraturos medžiaga atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,

T. R. kreipesi i Kauno miesto apylinkes prokuratura del galimai nusikalstamos Ž. G. veikos ir nurode, kad ji UAB „RASADA“ kreditoriu susirinkime be ikiteisminio tyrimo pareiguno ar prokuroro leidimo pateike specialisto išvada del minetos bendroves finansines veiklos iš baudžiamosios bylos, kuri dar nebuvo išnagrineta teisme ir taip atskleide ikiteisminio tyrimo duomenis, tuo padare Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau-LR BK/ 247 straipsnyje numatyta baudžiamaji nusižengima.

Kauno miesto apylinkes prokuraturos prokuroras 2008-03-05 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Prieš pradedant baudžiamaja byla nagrineti teisiamajame posedyje apie išvada kreditoriu susirinkime buvo tik užsiminta, pati išvada nesudaro LR BK 247 straipsnyje numatyto nusižengimo dalyko, o Ž. G. negali buti subjektu trauktinu baudžiamojon atsakomyben pagal LR BK 247 str.

Kauno miesto apylinkes teismas 2008-04-01 nutartimi atmete T. R. skunda, kuriuo praše panaikinti Kauno miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2008-03-05 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima Ž. G. atžvilgiu del LR BK 247 str. numatytos veikos. Teismas konstatavo, kad prokuroro nutarimas motyvuotas, pagristas ir teisetas, atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima Ž. G. atžvilgiu pagristai, Ž. G. nebuvo ipareigota neviešinti ikiteisminio tyrimo duomenu, ji negali buti LR BK 247 str. numatyto nusižengimo subjektu, be to, pati išvada prokuraturos nuomone nepriskirtina prie duomenu, kuriu paskelbimas gali pakenkti tyrimui, o teise spresti del duomenu svarbos suteikta butent ikiteismini tyrima prižiurintiems ar atliekantiems prokurorams.

Skunde T. R. prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2008-04-01 nutarti panaikinti kaip nepagrista. Nurodo, kad prokuroras netyre aplinkybes, jog ikiteisminio tyrimo duomenis Ž. G. atskleide dar iki perduodant byla i teisma. Tai, pareiškejo manymu, rodo prokuroro šališkuma. Be to, prokuroras pats budamas atsakingas už medžiagos paviešinima privalejo nusišalinti nuo pareiškimo nagrinejimo, nes gali buti šališkas ir vengti nustatyti asmenis, paviešinusius ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pareiškejo manymu teismas nepagristai remesi prokuraturos nuomone, kad specialisto išvada nepriskirtina dokumentams, kuriu paskelbimas gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui, nes LR BK 247 str. dispozicija formali ir atsakomybe kyla vien už duomenu paskelbima. Taip pat pareiškejas skunde nurodo, kad atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima galima tik kai nurodyti faktai apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi, tuo tarpu, pareiškejas teigia nurodes tikrus faktus, kuriu prokuroras net netikrino.

Teiseja, išklausiusi prokuroro nuomones, kuris praše T. R. skunda atmesti, ir išnagrinejusi pateikta medžiaga sprendžia, kad pareiškejo skundas yra atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- LR BPK) 166 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skunda, pareiškima ar pranešima apie nusikalstama veika arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigunui patiems nustacius nusikalstamos veikos požymius. Baudžiamojo proceso istatymas numato ir galimybe atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. LR BPK 168 str. 1 dalis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais – ir ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes.

Tiek prokuroras, tiek teismas, priimdamas 2008-04-01 nutarti, patikrino pareiškejo nurodytas aplinkybes, ir teismas pagristai atmete pareiškejo skunda del nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima Ž. G. atžvilgiu.

Pareiškejas teisingai skunde nurodo, kad ikiteismini tyrima gali buti atsisakyta pradeti kai pateikti faktai yra akivaizdžiai neteisingi, taciau, kaip, jau mineta aukšciau, atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima galima ir tuomet kai yra aiškios baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybes. Šio straipsnio 1 d. 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, todel net jei nepradejus ikiteisminio tyrimo iš pateiktu duomenu matyti, kad nera nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu ikiteismini tyrima neprivaloma atlikti.

Vadovaujantis LR BK 247 straipsniu atsakomybe už ikiteisminio tyrimo duomenu atskleidima kyla tik tam, kas juos atskleide iki bylos nagrinejimo teisiamajame posedyje. Taigi, svarbus šiu duomenu atskleidimo laikas. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad 2007-09-24 kreditoriu susirinkime Ž. G. specialisto išvados iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nepateike, tik apie ja užsimine, tuo tarpu 2007-12-18 kreditoriu susirinkime buvo pateiktas kaltinamasis aktas, kuriame buvo duomenys ir iš specialisto išvados, taciau tuo metu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje jau buvo baigtas/ Kauno miesto apyl. teismo baudž. byla Nr.1-265-478/2008/.

Be to, LR BK 247 straipsnyje numatyta atsakomybe išplaukia iš LR BPK itvirtinto draudimo skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, todel sprendžiant apie LR BK 247 straipsnyje itvirtinto baudžiamojo nusižengimo požymius butina atsižvelgti ir i baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje itvirtintas nuostatas. Pareiga nustatyti nusižengimo ar nusikaltimo požymius veikoje yra butent ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro, teismo pareiga, todel nepagristas ir atmestinas skundo argumentas, kad nei prokuroras, nei teismas negali aiškinti del atskleistu ikiteisminio tyrimo duomenu buvimo nusikalstamos veikos dalyku. Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis draudžiantis skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis iš esmes nustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini del triju priežasciu 1) siekiant užtikrinti nekaltumo prezumpcija; 2) siekiant užtikrinti privataus gyvenimo nelieciamybe bei 3) siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo sekme, todel atsakomybe pagal LR BK 247 straipsni gali kilti tik del tu duomenu atskleidimo, kuriais galejo buti pažeistas bent vienas iš nurodytuju tikslu. Del šiu priežasciu butina ivertinti atskleistus duomenis del ju svarbos. Tuo tarpu išvada, del kurios atskleidimo kreipesi T. R., yra susijusi su imones finansine ataskaita, ir jos paviešinimas kreditoriu susirinkime niekaip negalejo itakoti T. R. pripažinimo ar nepripažinimo kaltu baudžiamojoje byloje, ji taip pat negali buti traktuojama kaip pažeidžianti privataus gyvenimo nelieciamuma. Be to, susipažinus su teismui pateikta medžiaga, nustatyta/ ta nustate prokuroras bei iki teisminio tyrimo teisejas/, kad ji paviešinta, paskelbta tik perdavus baudžiamaja byla i teisma, todel tiek prokuroro, tiek teismo išvada, kad ši specialisto išvada nepriskirtina dokumentams, kuriu paskelbimas gali sutrukdyti ikiteismini tyrima, pagrista.

Pareiškejas teisus skunde nurodydamas, kad LR BK 247 straipsnyje nurodyta nusižengimo sudetis formali, taciau tai reiškia ne itvirtinta atsakomybe už bet kokiu ikiteisminio tyrimo duomenu atskleidima, bet nustato atsakomybe vien tik už svarbiu ikiteisminio tyrimo duomenu, galinciu pažeisti nekaltumo prezumpcija, privataus gyvenimo nelieciamybe ar sutrukdyti tyrimui, paskelbima, nereikalaujant pasekmiu, o butent nereikalaujama, kad bent vienas iš paminetu tikslu butu pažeistas.

Pareiškejas skunde nurodo, kad prokuroras buvo šališkas, taciau medžiagoje nenustatyta nei viena LR BPK 58 straipsnyje nustatyta šališkuma patvirtinanti aplinkybe, o T. R. nurodyta aplinkybe, kad prokuroras gali vengti nustatyti kaltus asmens paviešinant ikiteisminio tyrimo medžiaga, nepagrista jokiais bylos duomenimis. Šis teiginys deklaratyvus, be to, ji paneigia ir tai, kad prokuroras išnagrinejo T. R. pareiškima del Ž. G. galimai padaryto nusikaltimo, jo nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pripažintas pagristu, teisetu ir motyvuotu.

Atsižvelgdama i visas nurodytas aplinkybes, teiseja konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkes teismo 2008m. balandžio 1d. nutartis yra teiseta ir pagrista. Teisiniu argumentu ir pagrindu ja naikinti skundo motyvais nera.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškejo T. R. skunda atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkes teismo 2008m. balandžio 1d. nutarti.

Ši nutartis neskundžiama.