Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. K. ir jo atstovui advokatui M. M., viešame teismo posėdyje nagrinėjo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2012 m. rugsėjo 25 d. apie 03⁴⁰ val. prie Taikos pr. 39 namo, Klaipėdoje, vairavo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir užvažiavo ant baseino krašto bortelio ir jį apgadino. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

G. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

G. K. teisminio nagrinėjimo metu teisės pažeidimą pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. su draugais jo automobiliu atvažiavo į klubą „Piteris“ kur leido laisvalaikį, jo metu vartojo alkoholį. Po to išėjo su draugais į kiemą ir jis ( G. K.) nusprendė apsukti automobilį. Sėdo už automobilio vairo, vairavo automobilį, tačiau įvažiavo į fontaną, t.y. automobilis pasikabino ant fontano bortelio. Kadangi nebuvo padaryta žala fontanui nusprendė suieškoti taksi automobilį ir ištraukti automobilį iš fontano. Po to nuėjo už kampo ir prarado sąmonę. Atsikėlęs ryte pamatė, kad automobilio nebera. Tokiu būdu anot G. K. jo veiksmuose nebuvo teisės pažeidimo, t.y. dėl susidurus jo automobiliui niekas nebuvo apgadintas.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas į posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įteikus šaukimą.

Protokolas su visa medžiaga grąžintinas ją surašiusiai institucijai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. N575-2683/2011), nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors protokole ir nurodoma, kad vairuodamas automobilį G. K. apgadino baseino bortelio kraštą, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra surinkta. Byloje nėra duomenų kas yra minėto baseino savininkas ir ar jis turi kokių nors pretenzijų, dėl įvykio. Tik kai tai bus išsiaiškinta ar padaryta žala, jei taip tai kokia ir kam, bus galima vertinti, kad G. K. sukeltas eismo įvykis laikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teismas taip pat akcentuoja, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju G. K. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Reikšminga yra tai, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat – ar sugadintas kitoks kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikta konkrečių įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, protokolas ir visa jos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsniu,

nutarė:

grąžinti G. K. administracinio teisės pažeidimo medžiagą Klaipėdos apskrities VPK KPB papildyti (pataisyti) administracinio teisės pažeidimo medžiagą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.