Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-11-29 · Civilinė byla Nr. 2-2655-723/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-29
Bylos Nr.
2-2655-723/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02230-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
L. G., D. G.
Civilinė byla Nr. 2-2655-723/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02230-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5.; 35.6.1.; 41.; 49.; 99.5.; 114.9.1.; 114.9.2.; 114.9.3.; 114.11.; 116.4.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant ieškovui G. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams L. G., D. G. (D. G.) dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2011-02-15 dovanojimo sutartį Nr. JK-339 bei taikyti restituciją ir grąžinti visą turtą L. G., nukreipiant išieškojimą į šį turtą.

Nurodė, kad jis 2006 m. kovo 17 d. sudarė su L. G. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1047 (toliau - Sutartis) dėl žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 0,84 ha, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo už 20000 Lt iki 2016 m. kovo 17 d. Sutartis buvo patvirtinta Trakų rajono notarų biuro notarės Dainos Aliukonienės. Atsakovei buvo sumokėtas 19900 Lt (devyniolika tūkstančių devyni šimtai litų) avansas. 2006 m. balandžio 29 d. L. G. buvo sumokėta 100 litų pagal sutartį. 2011-04-11 per Trakų rajono 2-ąjį notarų biurą buvo nusiųstas pranešimas atsakovei (pranešimas įteiktas 2011-04-20), kad ji 2011 m. gegužės 2 d. 14 val. atvyktų į Trakų rajono 2-ąjį notarų biurą sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagal 2006 m. kovo 17 d. sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1047. 2011 m. gegužės 3 d. atsakovė atvyko į Trakų rajono 2-ąjį notarų biurą ir pareiškė, jog žemės sklypas, kuris buvo Sutarties objektu, buvo parduotas kitam asmeniui. Dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo ir baudos priteisimo. Vilniaus rajono apylinkės teismui 2011 m. birželio 8 d. priėmus nutartį, kuria buvo patenkintas mano prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui kreipusis į antstolį dėl turto arešto paaiškėjo, jog atsakovė 2011 m. vasario 15 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. JK-339, kuria padovanojo D. G. (ieškovo nuomone, jis galėtų būti atsakovės artimas giminaitis) pusę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., 5009/17641 pastato, esančio tame sklype, bei ūkinius pastatus, tą pačią dieną jai buvo nustatytas uzufruktas naudotis visais pastatais. Tokiais veiksmais atsakovė akivaizdžiai siekė tapti nemoki žinodama, jog pagal 2006 m. kovo 17 d. preliminariąją pirkimo -pardavimo sutartį Nr. 1-1047 ji privalės man grąžinti 20 000 Lt avansą ir sumokėti sutartyje numatytą 100 000 Lt baudą. Kadangi mokėtina suma yra didelė fiziniam asmeniui, dažniausiai tokios sumos išieškojimas yra vykdomas ne iš fizinio asmens pajamų ar turtinių lėšų banko sąskaitose, o yra nukreipiamas į asmens turtą, taigi dovanojimo sutarties sudarymas iš esmės užkerta kelią atgauti skolą, nes jokio turto ji nebeturi. Ieškovas nurodė, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų - kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius - actio Pauliana. Ieškovo nuomone, pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, visas padovanotas turtas turėtų būti grąžintas L. G. ir į tą turtą turėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Atsakovams teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Iš jų per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, į posėdį jie neatvyko, todėl byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, nurodė, kad jis buvo nupirkęs iš atsakovės sklypą pagal preliminarią sutartį, o atsakovė pardavė tą sklypą už didesnę kainą. Likusį turtą atsakovė perrašė sūnui, kad neturėtų turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Todėl ieškovas prašo panaikinti dovanojimo sutartį, kad atsakovė atsiskaitytų su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sprendžiant šį ginčą, taikytini CK 6.66, 6.67 straipsniai, reglamentuojantys kreditoriaus interesų gynimą, pareiškiant vadinamąjį Pauliano ieškinį. Šio civilinės teisės instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį nuginčyti sandorį pareiškiant Pauliano ieškinį galima esant šioms sąlygoms: 1) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 2) sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, pavyzdžiui, skolininko turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, o CK 6.67 straipsnyje išvardyti nesąžiningumo prezumpcijos atvejai; prie jų priskiriami ir tie, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Iš tiesų, actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004,2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą.Teisės doktrinoje pripažįstama, kad terminai pagal bendrą prezumpciją yra nustatomi skolininko naudai, todėl, skolininkui elgiantis nesąžiningai, jis neturėtų būti ginamas terminu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko nedelsiant įvykdyti prievolę, t. y. įgyja teisę pasinaudoti actio Paulina, kaip specialiu gynybos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniųbylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).Actio Pauliana instituto paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti vertinama, ar skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir turto nebeužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Iš pateiktos 2006-03-17 sudarytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad L. G. ir G. B. sudarė sutartį, kuria L. G. įsipareigojo parduoti G. B. žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,84 ha, esantį (duomenys neskelbtini) už 20000 Lt iki 2016-03-17. Pagal sutartį L. G. gavo iš G. B. 19900 Lt. Šalys susitarė, kad sandoriui neįvykus dėl būsimo pardavėjo kaltės, avansas grąžinamas pirkėjui ir pardavėjas moka 100000 Lt baudą pirkėjui (b. l. 8).

Iš ieškovo ieškinio ir pateikto teismo sprendimo (b.l.39) matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės dar 2006 metais preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu susidarė santykiai tarp kreditoriaus-ieškovo iš vienos pusės, ir skolininko-atsakovės iš kitos. Teismui nekyla abejonių, kad atsakovė suprato buvusią situaciją ir ją atitinkamai vertino. Teismas mato, kad atsakovė kreditoriaus atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes per visus tuos metus kreditoriui nebuvo gražinamas net avansas.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis pusė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5009/17641 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti statiniai, adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. G., pagal 2011-02-15 dovanojimo sutartį, bei ta pačia sutartimi nustatytas uzufruktas L. G. naudotis šiuo turtu (b. l. 9-14). Tokiu būdu iš šių duomenų matyti,kad skolininkė,turėdama pusę žemės sklypo ir ne didesnę kaip 1/3dalį gyvenamojo namo,padovanojo D. G. visą savo turtą,bet pasiliko uzufrukto teisę juo naudotis.

2011-09-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės L. G. priteista 20000 Lt gauto avanso, 20000 Lt baudos ieškovo G. B. naudai bei metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (b. l. 39). Tai patvirtina, kad į tokią reikalavimo teisę turėjo ieškovas ir ši suma galėjo būti,o po to ir buvo priteista(teismo sprendimas įsiteisėjo) iš skolininkės L. G., kuri žinodama, kad yra pažeidusi preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, už kurios pažeidimą numatyta bauda (sutarties 3 p.), savo turimą turtą padovanojo D. G., taip „netekdama“ turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Dėl šių faktinių aplinkybių atsakovai neprieštaravo ir nepaneigė jų jokiais argumentais.

Tokiu būdu teismas iš esamo atsakovų sudaryto dovanojimo sandorio aplinkybių mato,kad atsakovė,vengdama ateityje kilsiančių kreditorinių reikalavimų ir jų užtikrinimui ir įvykdymui,siekdama nevykdyti kreditorinių įsipareigojimų iš savo turimo nekilnojamojo turto,nesąžiningai sudarė dovanojimo sutartį su D. G.,kurią teismas pripažįsta negaliojančia(CK 1.80 str.1d.,6.66str.,6.67 str.1d.1p.),nes CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai.

Pripažinus sandorius negaliojančiais, turi būti taikoma restitucija, tai yra viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str., 6.145 str. 1 d.).

Pagal bendrąją taisyklę restitucija atliekama natūra (CK 6.146 straipsnis), t. y. pripažinto negaliojančiu sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai tą konkretų individualiais požymiais apibūdinamą daiktą, kurį gavo pagal šį sandorį.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintina,todėl atsakovas D. G. nepatirs jokių materialinių nuostolių dėl taikomos restitucijos.

Nagrinėjamu atveju pripažinus 2011-02-15 dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikant restituciją, atsakovas D. G. įpareigojamas grąžinti atsakovei L. G. pagal dovanojimo sutartį gautą pusę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5009/17641 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus statinius, adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (CK 6.66 str. 4 d.).

Iš atsakovų solidariai ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 100 Lt žyminio mokesčio (b. l. 1) Nepavykus nurodytu adresu įteikti atsakovams procesinių dokumentų, jie ieškovo lėšomis buvo įteikti per antstolį (b. l. 29, 36-38), todėl iš atsakovų solidariai ieškovui taip pat priteistina 150 Lt būtinųjų išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Iš atsakovų priteistina valstybei 23,82 Lt pašto išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93 str., 96 str., 185 str.,259-269, 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia sudarytą 2011-02-15 dovanojimo sutartį Nr. JK-339 tarp L. G. (a.k (duomenys neskelbtini) ir D. G. (D. G., gim. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas D. G. įpareigojamas grąžinti atsakovei L. G. pagal 2011-02-15 dovanojimo sutartį Nr. JK-339 gautą pusę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5009/17641 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus dovanojimo sutartyje nurodytus statinius, adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų L. G. (a.k (duomenys neskelbtini) ir D. G. (D. G., gim. (duomenys neskelbtini)) ieškovui G. B.(a.k(duomenys neskelbtini) solidariai 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų L. G. ir D. G. po 11,91 Lt (vienuolika litų 91ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius