Vilniaus apygardos teismo nutartis

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino - nustatė skolininkės turto dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte, nustatant, jog skolininkei priklauso: 50 procentų S. D. gaunamų piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į S. D. sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, bei 50 procentų nuolatinės išmokos (pensijos), mokamos S. D. iš VSDFV užsienio išmokų tarnybos.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas išieškotojo pareiškimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-37601-534/2017 dėl 300 Eur negrąžinto kredito, 87,41 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. D. išieškotojo UAB „4 finance“ naudai (vykd. byla Nr. 0178/17/04457). Antstolis nustatė, kad skolininkė registruoto turto neturi, gauna pensiją, dėl kurios dydžio išieškojimas per CPK 663 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą yra abejotinas. Iš LR gyventojų registro antstolis nustatė, kad skolininkė sudariusi santuoką su S. D., Vedybų sutarčių registro duomenimis tarp šalių vedybų sutartis nesudaryta (vykd. b.l. 50,52). Antstolis 2018-03-07 Turto arešto aktu Nr. S18-14534 areštavo skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į sutuoktinio vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuolatinę išmoką mokamą S. D. iš VSDFV užsienio išmokų tarnybos (vykd. b.l. 46). Antstolis 2018-04-13 priėmė patvarkymą dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turimo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalies nustatymo (vykd. b.l. 52).

10. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

11. Apelianto tvirtinimu, išieškotojas UAB „4Finance“ nepateikė teismui duomenų, kad skolininkės ir apelianto santuoka, sudaryta Rusijos Feredacijoje, būtų įtraukta į civilinės būklės aktų registrą Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/04457 esančiais LR gyventojų registro duomenimis, pagal kuriuos skolininkės sutuoktiniu yra nurodytas S. D.. Registrų duomenys, tame tarpe informacija apie skolininkės santuoką ir sutuoktinį, kol jie nėra nuginčyti, laikytini teisingais. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo reikalauti apelianto nurodytų duomenų, t. y. civilinės būklės aktų registro išrašo dėl santuokos įregistravimo Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju apelianto nurodyta aplinkybė, kad jam kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo buvo reikalaujami duomenys apie santuokos įregistravimą Lietuvoje, šiuo atveju nėra reikšminga, nes skiriasi abiejų bylų ginčo dalykai.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pažymėtina, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ta aplinkybė, kad apeliantas su sutuoktine kartu negyvena jau ilgą laiką, neveda bendro ūkio, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Apeliantas nepateikė įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų būtų nutraukta ir prievolės padalintos, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, taip pat įrodymų dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo. Todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, šiuo atveju apelianto gaunama pensija, laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, nes byloje nėra įrodyta priešingai (CK 3.87 straipsnis ir 3.88 straipsnis).

14. Byloje nustačius, kad skolininkė kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditoriaus interesus, neturi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog skolininkės sutuoktinio po santuokos sudarymo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje teismas nustatė skolininkės dalį.

15. Apeliantas skunde neprašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos, nustatytos skolininkės dalies (1/2 dalies) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 straipsniai), to nevertina.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, ginčijama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).