Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. K. kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 02 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 23, tarpusavio konflikto metu su sutuoktine G. K., sugriebė rankomis pastarąją už šonų ir pečių bei du kartus įspyrė jai į dešinę koją, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 19:00 val. (duomenys neskelbtini)., sėdint automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ranka vieną kartą trenkė G. K. į kaklą, o pastarajai išlipus iš automobilio ir pradėjus bėgti, pasivijo ir tris kartus įspyrė jai į dešinę koją, tuo nukentėjusiajai G. K. padarė kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio kelio išorinėje dalyje, pereinančią į dešinės blauzdos išorinį paviršių, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.;

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 20 d. apie 08.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė už rankos savo sutuoktinę G. K. ir ją pastūmė, dėl ko ji krito ir susimušė dešinį šoną bei sėdmenis, ir vieną kartą peilio rankena sudavė jai į dešinės rankos plaštaką, tuo nukentėjusiajai G. K. padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, pjautinę žaizdelę kairės plaštakos nykštyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad pačiu metu, toje pačioje vietoje, prie tų pačių aplinkybių, agresyviai nusiteikęs, grasinančiu tonu sakydamas: „žiūrėk, ką aš padarysiu“, „va taip tau padarysiu“, „aš tau parodysiu“ ir peiliu pjaustydamas sutuoktinei G. K. priklausančius batus, rankinę bei G. K. peilio rankena suduodamas į dešinės rankos plaštaką, grasino pastarąją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145 str.1d.

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios G. K., liudytojų E. Š., I. J., T. D. parodymais, nukentėjusiosios G. K. ir E. K. akistatos protokolu (1 t. b. 1.87-91), teismo med. specialisto išvadomis Nr. G2767/15(02) (1 t. b. 1. 68) ir Nr. G2940/2015(02) (1 t. b. 1. 70), 2016-01-13 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t. b. 1. 5-10), 2015-10-03 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu, 2015-10-02 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t. b. 1. 14-15), 2015-10-20 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu (1 t. b. 1. 18-20), 2015-10-20 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t. b. 1.21-24), išrašu iš 2015-10-20 paros įvykio suvestinės (1 t. b. 1. 25), išrašu iš 2015-10-23 paros įvykio suvestinės (1 t. b. 1. 47), 2016-01-12 daiktų apžiūros protokolu (1 t. b. 1. 71-75), 2015-10-23 daiktų pateikimo protokolu (1 t. b. 1. 79-81), 2015-10-23 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyresniosios tyrėjos V. V. tarnybiniu pranešimu Nr. 20-PR2-58523 (1 t. b. 1. 82), 2016-03-01 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjo M.Neimano tarnybiniu pranešimu Nr. 20-PR2-11666 (1 t. b. 1. 86), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7518 (1 t. b. l. 147).

Kaltinamasis E. K. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.) bei, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kartu su žmona gyveno beveik 14 metų, turi dukrą. Kaip ir liudytoja I. J., t.y. nukentėjusiosios mama, minėjo, kad kai jis būdavo išvykęs į komandiruotes, gaudavo žinutes, kad jo žmona susitikinėja su kitais vyrais. Kartą jam paskambino žmonos mama ir pasakė, kad dedasi negeri dalykai, sakė, kad Gintarė susirado kitą vyrą ir išeis iš namų. Tą dieną, kaip teigiama, buvo supjaustyta rankinė ir batai. Ryte pokalbis buvo toks – žmona jam pareiškė, kad jeigu jos vardu atidarytų įmonę ir perrašytų akcijas, tai ji tada su juo gyvens. Apie įvykį spalio mėnesį banke – jie nuvažiavo į banką, jis laukė automobilyje. Dar prieš važiuojant ji pasakė, kad vakare turės reikalų, nes iš pašto reikia paimti siuntinius draugei ir juos nuvežti. Prie banko jis laukė automobilyje gan ilgai ir sugalvojo eiti pažiūrėti, kur žmona taip ilgai ir ką daro. Įėjo į banką ir pamatė savo žmoną sėdinčią ir kalbančią telefonu. Girdėjo kas ten kalba, ji bandė labai greitai išjungti telefoną ir jis dar išgirdo kaip sakė, kad „nebandai išjungt“. Prašė jos duoti telefoną, nes norėjo pakalbėti su tuo asmeniu, kuris grasino jo žmonai. Aišku, ji telefono jam nedavė, sakydama, kad kalbėjo su senu pažįstamu ir pati išsispręs problemas. Išėjus iš banko, žmona pasuko į kitą pusę link kolonėlės, į automobilį nėjo. Paprašė iškviesti taksi, sakė su juo nevažiuos. Prašė duoti telefoną, bet ji nubėgo į kolonėlę, užsidarė tualete ir, matyt, telefone viską ištrynė. Šiaip ne taip jis ją įkalbėjo sėstis į automobilį. Žmona sėdo už vairo. Privažiavus netoli namų žmona pasakė, kad jis pažadėjo jai leisti susitikti su juo – vaikinu, iššoko iš automobilio. Jis dar griebė jai už striukės, ji išsinėrė ir pasileido bėgti per laukus. Tą vakarą grįžo namo apie 17.00 val. vakaro, o žmona namo parėjo apie pusę vienuolikos. Dukra grįžo namo apie 18 val. Tada jis paskambino G. mamai ir pasakė, kad tikrai jos dukra turi kitą vyrą. Su Gintarės mama jie nuvažiavo pas liudytoją Editą. G. grįžo tą vakarą vėlai ir paprašė atiduoti telefoną. Bet jis neatidavė, sakė, kad atiduos ekspertams, kad ištirtų. Tada ji pagrasino iškviesti policiją. Policiją ji iškvietė iš dukros telefono. Atvykę policijos pareigūnai jos klausė, kodėl ji iš karto po banko nekvietė policijos. G. bandė tada atsisakyti rašyti pareiškimą, bet pareigūnai įspėjo, kad bus tada melagingas iškvietimas. Tada pareiškimą ir parašė. Kai ji bėgo per laukus, jis ją vijosi, bet tikrai nespyrė, o mėlynė galėjo atsirasti gal kai žmona iš automobilio išlipinėjo. Kojos taip pat nepakišo, kad ji nukristų. Pareigūnai tada jį išvežė į areštinę. Kai grįžo iš areštinės, vėl kartu gyveno. Prieš spalio 20 d. įvykį, kada buvo supjaustyta rankinė ir batai, žmona jam pareiškė, kad jai nupirktų naują automobilį. Pasakė, kad nepirks ir tą naktį ji su juo jau nebemiegojo. Ryte atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. G.sėdėjo virtuvėje ir gėrė kavą. Jis tada jai taip ir pasakė, kad jei ji būna su R., tai ir tegul būna, jis neša dokumentus skyryboms ir išėjo iš namų. Taip suprato, kad jį čia nori padaryti kaltu, nes prieš mėnesį žmona pareiškė, kad „tu sutik su parodymais, pasirašom taikos sutartį ir galim skirtis aš atsiimsiu pareiškimus“, paprašė 3000 Eur. Tuos pinigus jai davė, pareiškimo neatsiėmė. Tada, kai buvo supjaustyta rankinė ir batai, jam paskambino dukra ir pasakė, kad „tu namo nevažiuok, nes tavęs laukia policija kieme“. Kaip teigė liudytoja E. Š., tai su maišiukais ji nebuvo išvaryta, nes kai antrą katrą jam iškvietė policiją, namuose jis negyveno. Į namus žmona priėmė tik tada, kai nupirko jai automobilį. Važiavo kartu į Tauragę pirkti BMW, kurį ji buvo išsirinkusi. Tai buvo apie gruodžio mėnesį ir jie vėl gyveno kartu, šventė visas šventes. Po švenčių G. pareiškė, kad apsisprendė ir išeina gyventi su draugu. Į namus grįžo balandžio mėnesį, kai sužinojo, kad jo nėra namie. Kai ji buvo išėjusi, tai pas jį ateidavo ne vienas žmogus ir vyrai ir moterys į svečius. Kai eina reikalas link skyrybų, tai ir jis gali prisigalvoti visokių istorijų. Rankinės nepjaustė, gal jos draugas pavydus taip padarė ir bando jam viską prikabinti. Liudytoja E. Š. pati jam į galvą kalė, kad G. turi meilužį. Peilio rankose nelaikė, o tą rytą pokalbis baigėsi kaip ir sakė – pareiškė, kad automobilio nepirks, akcijų neperrašys ir išėjo iš namų į darbą. Kai susitaikė po šio įvykio, jie vėl gyveno kaip vyras ir žmona. Dabar gyvena atskirai, skyrybų procesas dar nepradėtas, laukia šios bylos baigties. Savo kaltės nepripažįsta, taikytis galėtų. Žmona buvo pareiškusi, kad „pripažink, ką padarei ir pasirašom taikos sutartį“. Bet jei jis nieko nepadarė tai ir prisipažinti nemato jokio tikslo. Čia viskas vyko dėl jos gyvenime atsiradusio draugo ir mano, kad santykiai rimti. Sumokėjo nukentėjusiajai 3000 Eur, nes pažadėjo atsiimti pareiškimą. Sužalojimai pas ją – tai mano, kad su tuo draugu kažkas. Policiją buvo iškvietęs kai įtarė, kad mažametė dukra palikta viena namuose be priežiūros. Mano, kad Gintarė jį apkalba ir nori viską palenkti į savo pusę, kad dėl skyrybų vyras kaltas. Jau rugsėjo mėnesį pajuto, kad jokių jausmų neliko, dingo iš jos pusės meilė, kai susirado draugą. Savo įmonėje įdarbino ją direktore, kad dirbtų Sodros knygutė, bet ji nieko nedirbo. Smurto nenaudojo. Kaip galima naudoti smurtą prieš žmogų, kurį myli. Mano, kad žmona jam buvo neištikima visą jų bendrą gyvenimą. Jam skambindavo jos mama ir sakydavo, kad kai jis būna išvykęs į komandiruotes, žmona dažnai palieka vaiką pas ją, o pati važinėja kur nori. Lagaminus krovėsi, kai savo mamai žmona pasakė, kad nenori su juo gyventi, susirado draugą. Prašo jį išteisinti. Kai anksčiau kartu gyveno, būdavo susipyksta, tai nukentėjusioji pati save trankydavo, tai jis neabejoja, kad visus tuos sužalojimus nuketėjusioji pati pasidarė arba jai padarė jos draugas.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, santuoka yra dar nenutraukta. Santuokoje išgyveno 13 metų, per kuriuos buvo visko ir gražių akimirkų, ir muštynių, ir barnių. Spalio 2 d. jie buvo banke. Kai išėjo iš banko, Egidijus ją užsipuolė, kad duotų savo mobilųjį telefoną. Jis buvo agresyvus, sugriebė ją už pečių ir spyrė į koją. Labai išsigando ir nubėgo į šalia esančią degalinę. Labai tikėjosi, kad jis nurims, bet vis tiek reikalavo mobilaus telefono. Už automobilio vairo sėdo ji, kadangi reikėjo grįžti namo, o ji bijojo, kad jis jos kur nors nenuvežtų. Įvažiavus į gatvę, kurioje gyvena, kaltinamasis puolė ją tąsyti, nuvilko striukę. Tada iššoko iš mašinos ir pabėgo. Tą spalio 2 dieną kaip jie buvo banke jai paskambino nežinomas numeris. Nežino, ką vyras pagalvojo, bet jam savo mobilaus telefono nedavė, kadangi telefonas priklauso jai. Spalio 20 dieną atsikėlus ryte, vyras pakvietė pasikalbėti į virtuvę. Kalbėjo jis labai ramiai. Kalbėjo apie pinigus ir įmonę. Po to jis paėmė peilį ir pradėjo jai grasinti, kad sužalos veidą. Paėmė jos batą ir supjaustė. Parvertė ją virtuvėje ant grindų ir peilio rankena trenkė jai per ranką. Išsilaisvinusi nuo jo pabėgo į katilinę ir užsirakino, sakydama, kad kvies policiją. Kaltinamasis maldavo, kad taip nedarytų, spardė duris. Policija atvažiavo vėliau, kaip E. kažkur jau buvo išvažiavęs. Tuo metu kaltinamasis buvo blaivas. Mananti, kad konfliktas įvyko dėl pinigų, kadangi jis prašė perrašyti įmonę, kuri buvo jos vardu, o ji nesutiko. Kodėl būtent jis supjaustė jos tuos daiktus, ji nežino. Jai jis grasino, kai parvertė ant grindų. Ji susitrenkė. Jos ieškinys yra pateiktas 4758,60 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro 1758,60 Eur. Tai supjaustyti jo dovanoti jai daiktai – rankinė ir batai, o neturtinę 3000 Eur. Tai, kad ji gyvendama pas draugę jausdavosi nesaugi, patyrė labai daug pažeminimo, jis grasindavo jai, rašinėdavo dukrai. Mananti; kad tokie jo motyvai buvo todėl, kad ji kreipėsi į policiją dėl visų smurto atvejų. Kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu. Spalio 2 dieną ji policiją iškvietė iš savo namų. Kai buvo pabėgusi, vaikščiojo, bet norėjo grįžti į namus įsitikinti, ar yra jų dukra. Žinojo, jog esant dukrai vyras nieko jai nedarys. Telefono su savimi neturėjo. Kai grįžo, raktų neturėjo, bet buvo dukra namie ir ją įleido. Policiją iškvietė iš dukros telefono. Jos telefono kaltinamasis neatidavė, buvo agresyvus. Grįžęs iš policijos kaltinamasis buvo ramus, nekonfliktavo, atsiprašymo iš jo nesulaukė. Po kiek laiko vėl prasidėjo pokalbiai, bendravimas ir, aišku, konfliktai. Iš bendrų namų išėjusi glaudėsi pas liudytoją E. Š., tikėjosi, kad jis atvažiuos jų su dukra pasiimti, nes buvo be automobilio. Jo gyvenime buvo tikrai daug alkoholio. Į namus po įvykio banke ji grįžo vėlai, kadangi laukė, kol dukra grįš namo ir kai įsitikino, kad ji jau grįžusi, parėjo namo. Laukė, kol E. nusiramins, vaikščiojo aplinkui, „Maximoje“ buvo. Anksčiau nėjo, nes norėjo įsitikinti, kad dukra namie. Telefono neturėjo, nes E. buvo jį iš jos atėmęs. Spalio 20 dieną prasidėjo ir smurtas. Kaltinamasis prašė susitaikyti ir nutraukti ikiteisminį tyrimą, bet ji nesutiko. Kaltinamasis buvo davęs pinigų automobilio pirkimui. Dirba direktore įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) kuri užsiima pervežimais. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Spalio 20 d., kada jos vyras konflikto metu supjaustė jos daiktus ir grasino sužaloto jai veidą, išpjaustyti krūtinę, suprato, kad ją ketina nužudyti. Kaltinamasis yra jai ne kartą grasinęs, kad sužalos, jis buvo smurtaujantis ir ranką keliantis vyras. Seniau į policiją ji nesikreipė, pradėjo kreiptis tik dabar. Gydytojo-specialisto išvadą išsiėmusi vieną kartą. Smurtas kartodavosi šeimoje dažnai, tai įspirdavo, tai pastumdavo, savo gyvybei jaučia grėsmę. Po spalio 2 d. konflikto ant jos rankų ir kojos buvo didelės mėlynės. Į medikus kreipėsi kitą dieną. Įmonė yra bendras šeimos turtas. Kai įmonė veiklos nevykdė, ji perrašė įmonę kaltinamajam. Toje įmonėje kažkiek pinigų buvo, bet ji jais nedisponavo. Pinigais disponuodavo sutuoktinis ir spalio 20 d. galėjo konfliktas būti dėl pinigų. Kad vyras jai per mažai skirdavo dėmesio ir pinigų, taip nebuvo. Susitaikyti iniciatyvos iš jo pusės ji nematė, pati susitaikymo nesiekė, labai norėjo, kad jis nesmurtautų. Labai nori viską užbaigti gražiuoju ir, kad žmogus supratų, jog rankos kelti prieš silpnesnį negalima. Turtinė ieškinio suma susideda iš prekių, kurias sutuoktinis jai yra dovanojęs, o neturtinė – tai patirta moralinė žala, nes ji kiekvieną vakarą jausdavosi nesaugi, kviesdavo jam policiją, tikrindavo blaivumą, neturėjo ramybės. Tarp jų buvo kilęs konfliktas, kad ji turi kitų nesantuokinių santykių. Pagrindo tokiems įtarimams tikrai nebuvo. Po šių įvykių šventes šventė kartu bendrų draugų rate, nors jos sutuoktiniui buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos. Kiek kartų per metus yra kvietusi policiją, negali pasakyti. Kai jausdavosi nesaugi, tada ir kviesdavo. Ne visi policijos iškvietimai yra susiję su sutuoktiniu. Buvo kviesta ir dėl jo šeimos narių.

Liudytoja I. J. parodė, kad nukentėjusioji G. K. yra jos duktė. Dar dabar vaikai gyvena santuokoje. Gegužės mėnesį jie buvo Turkijoje ir po to prasidėjo tarp jų nesutarimai. Jai dukra skundėsi, kad tarp jų santykiai ne kokie ir anūkė sakė, kad tėvelio nenori. Minėjo, kad tėvelis labai alų dažnai geria. Ji tai tikrai nenori, kad šeima iširtų. Nepamena tiksliai datos, bet buvo penktadienis, ji su dukra važiavo pas stomatologę. Dukra jai sakė, kad bijo grįžti namo, kad vyras ją sumuš. Kodėl, nežino. Tada duktė savo vyro labai bijojo. Buvo minėjusi, kad Turkijoje jis ją spardė, žemino, girdint draugams apie kitas moteris kalbėjo. Vieną pirmadienį jis važiavo savo reikalais ir jai automobilio nepaliko. Nepamena datų, bet žino, kad pas juos buvo ne viena konfliktinė situacija. Žino, kad jie buvo banke ir po to susipyko. Jai tada paskambino žentas ir sakė, kad dukra iššoko iš mašinos ir pabėgo. O duktė sakė, kad jis ją spardė. Mananti, kad žentas tą alų labai pradėjo vartoti. Nežino tikros nesutarimų padėties – su jais negyvena, kaip ten yra, nežino. Dukra skundėsi, kad žentas supjaustė jos rankinuką ir batus. Duktė labai tą rankinuką mėgo. Su žentu ji sugyvena. Dukra jai niekada nesiskundė, kad vyras grasina ją nužudyti. Žino, kad žentas buvo uždarytas policijoje, skambino jai ir prašė atvažiuoti. Galbūt, jis galvojo, kad jį gelbės. Žentas žino, kad ji yra už šeimą, o ne už kažkurį vieną. Žento šeimoje tai smurtas tikrai yra, pačiai teko tą patirti. Dukra jai nieko nepasakoja, daugiau turbūt draugėm atsiveria. Ji yra tokia uždara. Tik visada dukrai sako, kad nebėgtų iš namų, tegul smurtautojas išeina. Dukra jai nesiskundžia. Apie įvykį prie banko jai paskambino pats E. ir pasakė, kad G. kažkur pabėgo. Ieškojo G. kartu. Žentas sakė, kad griebė ją ir ji išsinėrė iš striukės, pasileido bėgti per laukus. Kitą dieną jis jos telefoną kažkur nešė, ieškojo kažkokių žinučių, gal įtarinėjo, kad turi meilužį. Nežino. Mano, kad žentas yra labai pavydus. Kodėl dukra jo tada taip bijojo ir sakė, kad ją užmuš, nežino. Apie supjaustytą rankinuką ir batus žentas jai sakė, kad norėjo juos suplėšyti, bet neišėjo, tada ir supjaustė. Pjaustė, tikriausiai, peiliu. Ji nematė. Sakė, kad jis nupirko, tai gali ir sugadinti. Kas dukrai skambino banke, nežinanti. Jie biznio žmonės, nesupranta jų reikalų. Gal kaltinamajam pasirodė kažkas įtartino. Po vakarėlių, kai pas vaikus nuvažiuodavo, tai matydavo, kad durys kokios suspardytos, tai sudaužyta kas. Su žento šeima nebendrauja po to, kai pati patyrė smurtą nuo žento brolio. Anksčiau dukra gyveno su žento tėvais. Atskirai jie išėjo gyventi nuo 2008 metų. Namą jie įsigijo pasiėmę banko paskolą. Ten buvo žento pinigai. Dukra yra jos vienturtė, yra uždaro būdo, tyli. Mano, kad visuose tuose konfliktuose labai didelę įtaką turi anyta, nes jai marčios yra per prastos, iš viduriniosios klasės. Ji nori ten viską užvaldyti. Mananti, kad jos dukra tinkamai gyvena, nori rimto ir ramaus gyvenimo. Nesakė jai dukra, kad norėtų nutraukti santuoką. Taip pat nesiskundė, kad grasino ją nužudyti. Jų įmonės reikalų visai nežino ir nieko nesupranta, pinigai žento šeimai yra svarbiausiais reikalas. Asmeniškai tai norėtų, kad vaikai susitaikytų. Dabar dukra nuomoja butą. Po konfliktų dukra iš namų išsikraustė. Galvojo, kad vyras jos pasiilgs, bet po kiek laiko nuvažiavusi rado sienas apspardytas moteriškų batų kulniukais. Gyvena G. viena, o draugas tai yra. Kai vyras buvo areštinėje ir ji atvažiavo, G. grįžo apie 24 val., o paskui vėl kažkur išėjo. Ji nuėjo su anūke miegoti. G. grįžo kitą dieną vakare. Tada ją labai barė, kad paliko jai prižiūrėti mergaitę. Atvažiavo tada Egidijus su savo dukra pas ją ir nuvežė pas E. Š. į darbą. Papasakojo, kad G. kažkur pabėgo.

Liudytojas T. D. parodė, kad dirba policijos patruliu. Kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiosios taip pat nepažįsta. Nepamena, kas ten vyko, nes važiuoja pagal iškvietimus į daug įvykių. Tą dieną gavo pranešimą bendruoju pagalbos telefonu, kad įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Nuvyko į įvykio vietą ir moteris paaiškino, kad jai vyras įspyrė į koją. Parodė savo koją. Matėsi mėlynė. Matė smurto žymę ir jų pildomuose dokumentuose yra nurodyta. Kad nukentėjusioji nemelavo jie tiki, kadangi žmogus iškvietęs policiją pasirašo dėl melagingų parodymų. Atvykę matė ir kaltinamąjį, kuris nurodė, kad sutuoktinė bėgo, užkliuvo ir nukrito. Pareiškimą surašė vietoje kai atvažiavo operatyvinė grupė, neatvažiavus operatyvinei grupei jie negali nieko surašinėti. Atvažiavo į įvykio vietą, juos kvietė nukentėjusioji. Pranešimą gavo bendruoju pagalbos telefonu. Sulaikius asmenį užpildo reikiamus dokumentus, o toliau dirba kiti pareigūnai. Moteris parodė mėlynę ant kojos ir papasakojo kaip jai ten nutiko. Kiek pamena konfliktas buvo dėl neištikimybės, dėl telefono. Pradėjo konfliktuoti su vyru. Vyras paaiškino, kad nukentėjusioji krisdama užsigavo. Vyras norėjo pasižiūrėti kas skambina telefone, o ji nedavė, jis ją pradėjo tampyti prie kitų asmenų. Apie telefoną jam aiškino sulaikytas vyras. Kokiu būdu atsirado tie sužalojimai jie privalo išsiaiškinti. Jie nenustatinėja kokio senumo gali būti mėlynė. Atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji pakėlė kelnes ir parodė mėlynę. Matėsi mėlynė realiai akimis. Yra pareiškėja-pranešėja, pagal kurios parodymus jie atvyksta į įvykio vietą. Ji pasirašo už melagingus parodymus. Pirminius parodymus jie užrašo įvykio vietoje. Jie nuomonę savo turi, nukentėjusioji rodo sumušimą, aiškina, kad fizinį skausmą sukėlė vyras ir jie tiki tuo, ką sako pareiškėja, o toliau bus tyrimas ir aiškinamasi toliau.

Liudytoja E. Š. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją. Jie yra jų šeimos draugai. Buvo laikas kaip jie sutarė, o dabar nesutaria, apsipyko net nežino kodėl. Jie pykosi todėl, kad E. labai žiūrėjo į kitas paneles. Pernai gegužės mėnesį jie kartu buvo išvykę į kelionę ir mano, kad po tos kelionės viskas ir prasidėjo. Mano, jog kelionėje E. buvo ištikimas. E. labai žiūrėjo į kitas paneles, o G. dėl to labai pykdavo ir pergyvendavo. Vieną vakarą kelionėje jie ruošėsi eiti vakarieniauti, o G. nėjo. Jai paskambino telefonu, atsiliepė verkdama ir pasakė, kad neis vakarieniauti, nes Egidijus spardosi. Jiems matant E.fizinio smurto nenaudojo. Jie patikėjo G., nes ji labai verkė. 2015 metų spalio mėnesį kaip spardėsi ji nematė. Sužinojo iš G. mamos. Ji atvažiavo pas ją ir papasakojo, kad G. pabėgo nuo vyro. Tada ir pasakė, kad nuo gero vyro niekas nebėga. Tą dieną su Gintare nebendravo, gal tik kitą dieną ji papasakojo kaip viskas buvo. Pasakojo, kad buvo banke ir jai kažkas paskambino, E. bandė atimti telefoną, jis jai spyrė ir ji nuo jo pabėgo. Kaip ji susižalojo, nežino. Jai jie abu yra labi mieli ir nenori duoti parodymų priešiškų. Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, nes geriau viską prisiminė. Apie tą įvykį su rankine, tai buvo praėjusios kelios savaitės po įvykio prie banko ir jai paskambino G., sako nežino kas darosi, su peiliu šokinėja, suplėšė batus ir rankinę. Rodė pirštą. Tai buvo įbrėžimas. Gal už peilio griebė. Nežino. Jos po šio įvykio su kaltinamuoju susirašinėjo žinutėmis. Tas susirašinėjimas yra pas tyrėją. E. neklausė, dėl ko visa tai. Mano, kad labai gražią žmoną turėjo, tai ir pavydėjo. Tuo metu nežinojo, kad buvo kitas vyras, bet dabar jau žino, kad kažkas buvo. Mano, kad savo išsišokimais dėl pavydo privedė moterį, gal ir atsirado kitas. Kai supjaustė batus ir rankinę, Gintarė tą rytą labai verkė ir buvo šoke, sakė, kad laukia policijos. Sakė, kad tą rytą puolė, akys stačios buvo, bijojo, buvo išgąsdinta ir pribauginta. Po įvykio banke tą dieną su nukentėjusiąja nebendravo, o kaip supjaustė batus ir rankinuką, kitą dieną G. atėjo pas ją su maišiukais, be automobilio su keliais daiktais, sakė, kad ją E. išvarė iš namų. Pas ją gyveno gal apie savaitę. Sužalojimų tada nematė jokių, tik pirštas buvo šiek tiek įbrėžtas. Po įvykio banke pas ją atvažiavo G. mama ir buvo labai priešiškai prieš ją nusiteikusi. Pasakė, kad, matyt, E. ją labai sunervavo ir ji nuo jo pabėgo. Daugiau nepamena. Dabar sužinojo iš kitų asmenų kalbų, kad G. turi kitą vyrą ir yra kas jai rodo dėmesį. Kuo tiksliai jie verčiasi, negali pasakyti. Žino, kad turi tralus. Būdavo, kad jie visada kartu visur vaikščiodavo. Nebuvo taip, kad E. išvažiuotų ilgesniam laikui. Po įvykio, kada buvo supjaustyta rankinė ir batai, G. pas juos gyveno apie savaitę laiko. Tada ji sakė, kad ją iš namų išvarė E. ir atėmė automobilį. Po kelių dienų susirašinėjo žinutėmis. Žino, kad G. jo laukė, nes pažadėjo atvažiuoti pasiimti, bet taip ir neatvažiavo sutartą dieną. Po šio įvykio jie kaip ir susitaikė, grįžo G.namo, šventes kartu šventė. Dabar jau žino, kad ji buvo išėjusi po to dar kartą iš namų ir gyveno nuomotame bute kartu su dukra, o dabar gyvena savo name. Nuomotame bute gyveno gal apie mėnesį laiko. Kada G. sužinojo, kad E. jų name gyvena su panele, ji pamanė, kodėl ji turi nuomotis ir tada grįžo. Nužudyti E. G. tikrai neketino, bet sužaloti, mano, kad taip.

Atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios G. K. ir įtariamojo E. K., prieštaravimų parodymuose pašalinti nepavyko, abu liko prie savo duotų parodymų (1 t. b. 1.87-91).

Išraše iš 2015-10-20 paros įvykio suvestinės matyti, kad 2015-10-20 08.53 val. telefonu gautas pranešimas, kurio metu pranešėja praneša, kad (duomenys neskelbtini) vyras šiuo metu elgiasi agresyviai, peiliu pjausto batus, rankinę; moteris išsigandusi, užsirakino kambaryje, GMP nereikia, nepilnamečių nėra, prašo skubios pagalbos. (1 t. b. 1. 25).

Išraše iš 2015-10-23 paros įvykio suvestinės matyti, kad 2015-10-23 23.25 val. gautas pranešimas. Paskambinęs pranešėjas teigia, jog namuose yra paliktojo viena dukra 12 metų amžiaus. Vyriškis teigia, jog namuose nėra mamos. Paprašius jo žmonos numerio ir paskambinus, moteris teigia, jog yra namuose kartu su dukra, o dukros tėvui yra teismo apribotos teisės artintis prie namų, kadangi vyriškis prieš kelias dienas smurtavo. Moteris prašo pareigūnų atvykti. Patikrinus informaciją, ji nepasitvirtino. Atvykus nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), pasitiko G. K. ir paaiškino, kad jos vyras E. K. prieš kelias dienas smurtavo prieš ją, dabar jai siunčia grasinančias SMS žinutes ir melagingai pranešė, neva ji dabar neprižiūri judviejų dukros (1 t. b. 1. 47).

2016-01-12 daiktų apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad apžiūrėti 2015-10-20 pateikti daiktai: juodos spalvos „Pradą“ rankinė ir juodos spalvos su raišteliais „Baldini“ firmos batai. Rankinėje matosi įstrižas pjūvis, einantis per visą rankinę. Ant vieno bato priekio yra 1 cm pločio durtinė skylutė, kuri galimai buvo padaryta peilio dūriu (1 t. b. 1. 71-75).

2015-10-23 daiktų pateikimo protokolu užfiksuota, kad E. K. pateikė CD su įrašu, kurio trukmė 2.38 val. (1 t. b. 1. 79-81).

Iš nukentėjusios pakelto balso tono, naudojamų keiksmažodžių kaltinamojo atžvilgiu darytina išvada, jog nukentėjusioji ne iš tų asmenų, kuriai galima grasinti ir ji būtų išsigandusi grasinimų.

2016-03-01 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjo M.Neimano tarnybiniu pranešimu Nr. 20-PR2-11666 dėl UAB „Maxima“, kuri yra adresu Medekšinės g. 10, Kaune, dėl darbuotojų apklausos, tačiau jokių reikšmingų aplinkybių, reikalingų ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatyta nebuvo (1 t. b. 1. 86).

Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykius, nėra, pateiktos medicininės išvados kaltinamojo subjektyvinės pusės neparodo, kaltės neįrodo.

Nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis yra smurtaujantis, bet iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios elgesys taip pat nėra tinkamas. Liudytojos I. J., E. Š. nurodo jog nukentėjusioji turinti draugą, nors santuoka tarp šalių dar nenutraukta, turtas nepadalintas. Nenuostabu, jog kaltinamasis pavyduliauja savo sutuoktinės, tai yra nukentėjusiosios. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją tarp sutuoktinių, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji kaltinamojo nebijojo ir jo gąsdinimas, kad jis ją nužudys, nebuvo realus. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, jeigu nukentėjusioji bijotų kaltinamojo, tai su juo nebendrautų, pinigų iš jo mašinos pirkimui neimtų ir pakeltu balso tonu vartojant necenzūrinius žodžius /pokalbio įrašas CD/ su juo nekalbėtų.

Kaltinimas dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo paremtas vien nukentėjusiosios parodymais. Nors ir pati nukentėjusioji duodama parodymus teisiamajame posėdyje akcentavo, jog kaltinamojo tikslas buvo atimti iš jos mobilaus ryšio telefoną ir pasižiūrėti kas jai skambina, o atiduoti telefono ji neketino, dėl to ir bėgo, o kaltinamasis stengėsi ją sulaikyti ir atimti telefoną, dėl to ir spyrė į koją.

Nors kaltinamasis nepripažįsta epizodo dėl daiktų sugadinimo ir nukentėjusiosios piršto sužalojimo bei neigia pakišęs koją nuketėjusiajai norėdamas ją sustabdyti, teismas vadovaujasi nukentėjusiosios G. K. parodymais, kurie patvirtinti liudytojos I. J. parodymais, jog į jos klausimą,- kodėl suplėšė rankinę ir batus, kaltinamasis atsakė, jog negalėdamas suplėšyti rankinės, peiliu supjaustė, kadangi pats ir dovanojo bei daiktinių įrodymų apžiūros protokolu, fotolentele su nuotraukomis (1 t. b. l.71-75), tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo savo duotu paaiškinimu, jog sužinojęs, kad jo žmona yra neištikima ir išdavinėja su kitu vyru, žmonai nuo jo bėgant bandė jis ją sustabdyti, pakišo jai koją taip sužalojo koją, gailėjosi dėl savo poelgio (1 t. b. l. 15) bei atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes.