- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-438/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Ūkio bankas“
- Atsakovas
- AB Ūkio bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Runikos komercija“
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
- Kategorijos
- 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno,
dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Ūkio banko“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ludanė“ ieškinys tenkintas iš dalies, o AB „Ūkio bankas“ ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-708-425/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ludanė“ ieškinį atsakovams AB Ūkio bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Runikos komercija“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir ieškovo AB Ūkio bankas ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Runikos komercija“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ludanė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB Ūkio bankas 2009 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Runikos komercija“ 141 547,70 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB Ūkio bankas 2009 m. kovo 16 d. sudarė su UAB „Ludanė“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03-008/09, kuria nupirko iš šios bendrovės reikalavimo teises pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. subrangos sutartį 141 547,70 Lt sumai. Perleista skola buvo suderinta tarp atsakovo ir trečiojo asmens BUAB „Ludanė“ 2009 m. kovo 16 d. aktu dėl skolų suderinimo. 2009 m. kovo 16 d. pranešimu dėl skolos perpirkimo AB Ūkio bankas pranešė atsakovui apie perimtą skolą. UAB „Runikos komercija“ bankui perleistos skolos nesumokėjo iki šiol, nors skolos sumos atsakovas UAB „Runikos komercija“ ir neginčija. Teigia, kad AB Ūkio bankas yra sąžininga šalis, neturėjusi jokių duomenų apie UAB „Ludanė“ finansinius sunkumus.
Ieškovas BUAB „Ludanė“ 2009 m. rugpjūčio 27 d. taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Ludanė“ ir atsakovo AB Ūkio bankas 2009 m. kovo 16 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03-008/09 ir iš atsakovo UAB „Runikos komercija“ priteisti 141 547,70 Lt įsiskolinimą pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. Subrangos sutartį, nuo priteistos sumos išieškoti iš atsakovo UAB „Runikos komercija“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Motyvavo, kad 2009 m. kovo 16 d. reikalavimo perleidimo sutartis NR. 03-008/09 tarp UAB „Ludanė“ ir AB Ūkio banko yra niekinė, nes UAB „Ludanė“ 2009 m. kovo 18 d. prašymu „Dėl reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 03-008/09 nutraukimo“ informavo AB Ūkio banką, kad UAB „Ludanė“ nėra atsiskaičiusi su darbuotojais už atliktus darbus ir neturi pakankamai pajamų, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus darbuotojams, todėl prašė nutraukti reikalavimo perleidimo sutartį Nr.03-008/09. Sudarant ginčijamą sutartį pažeistas LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-708-425/2009, pagal ieškovo AB Ūkio bankas ieškinį atsakovui UAB „Runikos“ komercija, trečiajam asmeniui BUAB „Ludanė“ dėl 141 547,70 Lt skolos ir 6 proc. delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo sujungė su Panevėžio apygardos teismo civiline byla Nr.2-876-425/2009, pagal ieškovo BUAB „Ludanė“ ieškinį atsakovams AB Ūkio bankas ir UAB „Runikos komercija“ dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. kovo 16 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties ir 141 547,70 Lt priteisimo, po sujungimo paliekant bendrą bylos numerį Nr.2-708-425/2009.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu BUAB „Ludanė“ ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Ludanė“ ir AB Ūkio bankas 2009 m. kovo 16 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03-008/09, pagal kurią UAB „Ludanė“ perleido AB Ūkio bankas reikalavimo teises į 141 547,70 Lt sumą, gautiną iš UAB „Runikos komercija“ pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. Subrangos sutartį. Be to, teismas priteisė iš UAB „Runikos komercija“ 141 547,70 Lt įsiskolinimą pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. Subrangos sutartį BUAB „Ludanė“ naudai, o likusioje dalyje BUAB „Ludanė“ ieškinį atmetė. Tuo pačiu sprendimu teismas AB Ūkio bankas ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad AB Ūkio bankas ir UAB „Ludanė“ 2009 m. kovo 16 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia BUAB „Ludanė“ kreditorių teises bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas nustatė, kad pagal BUAB „Ludanė“ buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „Ludanė“ darbuotojams atlyginimai nebemokami nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, o 2009 m. kovo 16 d. įsiskolinimas darbuotojams sudarė 110 238,75 Lt (T.1, b.l.31), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įsiskolinimas sudarė 25 279,34 Lt VSD įmokų ir 205,75 Lt delspinigių (T.1, b.l.32), o valstybės, savivaldybių biudžetams ir pinigų fondams buvo skolinga 65 300,67 Lt (T.1, b.l.33). Tokiu būdu reikalavimo perleidimo metu UAB “Ludanė” turėjo 210 024,51 Lt vykdytinų finansinių įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams: įmonės darbuotojams, VSDF bei valstybės biudžetams. Atitinkamai LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. Taigi UAB „Ludanė“ prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui AB Ūkio bankui pagal 2008 m. gegužės 22 d. Kredito linijos sutartį Nr. 08/03-322 2009 m. kovo 16 d. turėjo teisę vykdyti paskiausiai, tačiau sudarydama su AB Ūkio bankas 2009 m. kovo 16 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03-008/09, UAB „Ludanė“ sudarė galimybę paskesnės eilės kreditoriui AB Ūkio bankas, aplenkiant pirmesnių eilių kreditorius (įmonės darbuotojai, VSD ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, mokesčiai į valstybės biudžetą), patenkinti savo finansinius reikalavimus, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad UAB „Ludanė“ neprivalėjo sudaryti su kreditoriumi AB Ūkio bankas 2009 m. kovo 16 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 03-008/09. Be to, teismas pažymėjo, kad taikant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.66 straipsnį, svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, nes kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens (nagrinėjamos bylos atveju - AB Ūkio bankas - nesąžiningumo). Teismas kreditoriaus AB Ūkio bankas nesąžiningumą, sudarant 2009 m. kovo 16 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03-008/09, grindė tokiais motyvais:
1. AB Ūkio bankas 2009 m. kovo 16 d. buvo gerai žinomos skolininko UAB „Ludanė“ finansinės problemos, nes UAB „Ludanė“ nebevykdė 2008 m. gegužės 22 d. sudarytos Kredito linijos sutarties Nr. 08/03-322 po sutarties nustatytos pabaigos, t. y. 2008 m. lapkričio 22 d., o mokėjo tik palūkanas. UAB „Ludanė“ neįvykdyta finansinė prievolė sudarė 376 022,32 Lt;
2. AB Ūkio bankas turėjo realias galimybės iš skolininko UAB “Ludanė” sužinoti pastarojo kreditorius, kreditorių eiliškumą bei įsipareigojimų dydį, tačiau to nepadarė;
3. 2008 m. gegužės 22 d. sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 08/03-322 iš tikro yra refinansavimo sutartis ankstesniais metais UAB „Ludanė“ išduotų paskolų, kurių grąžinimas nebuvo užtikrintas turto įkeitimu, todėl AB Ūkio bankas, turintis Panevėžio filialą, kurio darbuotojai administravo UAB „Ludanė“ išduotas paskolas, turėjo žinoti ir žinojo apie Panevėžio mieste registruotos ir vykdančios veiklą UAB „Ludanė“ finansines problemas. Tokiu būdu AB Ūkio bankas buvo suinteresuotas sudaryti su UAB „Ludanė“ 2009 m. kovo 16 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03-008/09, kad tokiu būdu pirmiau nei kiti kreditoriai realiai atgautų nors dalį suteiktos paskolos.
4. AB Ūkio bankas 2009 m. kovo 16 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 03-008/09 2.1 punktu įsipareigojo kaip atlyginimą už reikalavimo teisių perleidimą sumokėti kainą, lygią dydžiui, kurį UAB "Runikos komercija" sumokės atsakovui AB Ūkio bankas, atėmus priverstinio išieškojimo išlaidas, ir šia suma bus dengiamas ieškovui suteiktas kreditas, nepriklausomai ar suėjo kredito dengimo terminai. Nurodyta sutarties sąlyga, pirmosios instancijos teismo nuomone, pripažintina nesąžininga, atitinkanti išimtinai kreditoriaus AB Ūkio bankas turtinius interesus.
Tokiu būdu nurodytų įrodymų bei išvadų pagrindu teismas pripažino, kad AB Ūkio bankas 2009 m. kovo 16 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia UAB „Ludanė“ pirmesnių nei kreditorius AB Ūkio bankas kreditorių teises, o sudarant nurodytą sutartį AB Ūkio bankas buvo nesąžiningas. Iš kitos pusės, teismas netenkino UAB „Ludanė“ ieškinio dalies priteisti iš atsakovo UAB „Runikos komercija“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas, kadangi paties ieškovo UAB „Ludanė“ 2009 m. kovo 17 d. pranešimu atsakovas UAB „Runikos komercija“ buvo informuotas, kad Reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Ludanė“ ir AB Ūkio bankas yra sustabdyta ir pats ieškovas paprašė neatlikti jokių mokėjimų pagal AB Ūkio bankas 2009 m. kovo 16 d. pranešimą dėl skolos perpirkimo, o UAB „Ludanė“ neprašė šios sumos sumokėti. Teismas nenustatė UAB „Runikos komercija“ kaltės dėl uždelsto atsiskaitymo su UAB „Ludanė“ pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. Subrangos sutartį, kadangi pati UAB „Ludanė“ savo veiksmais pakeitė atsiskaitymo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Atitinkamai Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmesdamas AB Ūkio bankas ieškinį dėl 141 547,70 Lt skolos bei 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nurodė, kad, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas AB Ūkio bankas, 2009 m. kovo 16 d. sudarydamas su UAB „Ludanė“ Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03-008/09, buvo nesąžiningas, nes sudarytu sandoriu pažeidė UAB „Ludanė“ pirmesnės eilės kreditorių teises (CK 6.66 str.2d.) ir veikė išimtinai savo interesais, kas pripažintina prieštaraujančiu teisingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Runikos“ komercija pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. Subrangos sutartį turi atsiskaityti su rangovu BUAB „Ludanė“, o ne su AB Ūkio bankas. Rangovas UAB „Ludanė“ 2009 m. kovo 17 d. pranešimu informavo UAB „Runikos komercija“, kad Reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Ludanė“ ir AB Ūkio bankas yra sustabdyta. 2009 m. kovo 18 d. raštu UAB „Ludanė“ prašė AB Ūkio bankas nutraukti 2009 m. kovo 16 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03-008/09, motyvuodamas neatsiskaitymu su įmonės darbuotojais. Aptarti įrodymai patvirtina, kad UAB „Ludanė“ iš karto po sutarties pasirašymo suprato sudarytos sutarties prieštaravimus įstatymo reikalavimams ir apie tai informavo AB Ūkio bankas. Kadangi AB Ūkio bankas nesutiko gera valia nutraukti 2009 m. kovo 16 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, teismas padarė išvadą, jog UAB „Ludanė“ pagrįstai pareiškė teisme ieškinį dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB Ūkio bankas prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinant AB Ūkio banko ieškinį ir atmetant BUAB „Ludanė“ ieškinį. Nurodo šiuos argumentus:
1. LR Laikinasis mokėjimų eilės įstatymas nustato mokėjimų eilės tvarką, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai lėšų, tačiau UAB „Ludanė“ bankui perleido ne pinigus, o teises, kas nėra minėto įstatymo reglamentavimo dalykas. Atitinkamai sutarties dalyviai siekė sumažinti UAB „Ludanė“ įsipareigojimus, o visos iš UAB „Runikos komercija“ išieškotos lėšos nukreipiamos į UAB „Ludanė“ sąskaitą. Be to, apelianto nuomone, ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis nėra atlygintinis sandoris.
2. Skolininkas UAB „Ludanė“ galėjo ir privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, nes privalėjo vykdyti su banku sudarytą kredito linijos sutartį, o skolininko bendras įsiskolinimas sudarius sutartį sumažėjo. Atitinkamai byloje nepateikta įrodymų, kad sudarydama ginčijamą sandorį UAB „Ludanė“ buvo nemoki ar tapo nemoki būtent dėl šio sandorio sudarymo.
3. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ir tik tuo atveju, kai tretysis asmuo, sudarydamas šį sandorį, buvo nesąžiningas. Tačiau, visų pirma, byloje nepagrįsta, kodėl ginčijamo sandorio skolininkas sudaryti neprivalėjo ar kaip ginčo sandoris pažeidžia kitų kreditorių teises, o taip pat neįrodyta, kad sudarydama šį sandorį UAB „Ludanė“ buvo nemoki ar šis sandoris nulėmė jos nemokumą. Tokiu būdu AB Ūkio bankas sąžiningumo klausimas šioje byloje net nenagrinėtinas.
4. AB Ūkio bankas, sudarydamas ginčo sandorį, neturėjo žinių apie UAB „Ludanė“ finansines problemas, kreditorių eiliškumą ar galimą nemokumą, o ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Ludanė“ mokėjo bankui kasmetines palūkanas, kas leidžia spręsti apie jos mokumą. Tuo tarpu reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta sąlyga, kad banko sumokėtais už reikalavimo perleidimą pinigais bus dengiamas UAB „Ludanė“ kreditas, nepriklausimai ar suėjo kredito dengimo terminai, neturi reikšmės bylai, nes visi kredito dengimo terminai šio sutarties sudarymo momentu jau buvo pasibaigę. Tuo tarpu bankas prisiėmė už UAB „Ludanė“ riziką savo jėgomis ir sąskaita išieškoti iš jos skolininko UAB „Runikos komercija“ skolą. Be to, bankas įvertino ir atsižvelgė į tą aplinkybę, kad UAB „Ludanė“ vadovai galimai vengia dėl tam tikrų verslo sumetimų bylinėtis su savo verslo partneriais. Visgi bankas jokių pinigų negavo, o kaip kreditorius patyrė papildomas laiko ir materialines išlaidas, todėl nesant jokių AB Ūkio banko nesąžiningumo požymių, ginčo sandoris neturėjo būti panaikintas, o atitinkamai tenkintinas AB Ūkio banko ieškinys dėl 141 547,70 Lt priteisimo iš UAB „Runikos komercija“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Ludanė“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčijama sutartimi AB Ūkio bankas savo ketvirtos eilės reikalavimus siekė pasidengti pažeisdamas įstatymo nustatytą mokėjimų eilės tvarką, kas pažeidė kitų kreditorių teises, nors UAB „Ludanė“ tokio sandorio sudaryti neprivalėjo ir tai suprato jau kitą dieną po sandorio prašydama UAB „Runikos komercija“ pagal ginčijamą sutartį neatlikti jokių mokėjimų. Be to, ginčijamas sandoris sudarytas UAB „Ludanė“ jau esant nemokiai. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuria UAB „Ludanė“ iškelta bankroto byla, konstatuota, jog UAB „Ludanė“ nuo 2008 m. gruodžio mėnesio ūkinės komercinės veiklos nevykdo, nesumoka darbo užmokesčio darbuotojams, nemoka privalomųjų mokėjimų į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansą UAB „Ludanė“ turėjo turto iš viso už 859 722 Lt sumą, kai tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 896 857 Lt sumą, t. y. jau tada skolos viršijo įmonės turtą. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi apelianto prašymu buvo patvirtintas visas 376 022,32 Lt dydžio jo kreditorinis reikalavimas, todėl dėl ginčijamo sandorio bendras įsiskolinimas kreditoriams nesumažėjo, o BUAB „Ludanė“ tik prarado reikalavimo teises į 141 547,70 Lt sumą, gautiną iš UAB „Runikos komercija“. Tuo tarpu faktas, kad apeliantas jokių pinigų iš UAB „Ludanė“ negavo, nepaneigia BUAB „Ludanė“ kreditorių teisių pažeidimo. BUAB „Ludanė“ taip pat pažymi, kad pagal 2008 m. gegužės 22 d. kredito linijos sutarties Nr. 08/03-322 11.2 punktą UAB „Ludanė“ apeliantui kiekvieną ketvirtį teikę finansinės atskaitomybės formas (balansus, pelno-nuostolio ataskaitas ar pajamų deklaracijas), iš kurių apeliantas žinojo (bent jau privalėjo žinoti) UAB „Ludanė“ finansinę padėtį. Be to, pati kredito linijos sutartis buvo sudaryta tik pusės metų laikotarpiui, o pasibaigus terminui (2008 m. lapkričio 22 d.), UAB „Ludanė“ kredito negrąžino ir mokėjo tik palūkanas. BUAB „Ludanė“ taip pat pažymi, kad pagal 2008 m. gegužės 22 d. kredito linijos sutartį UAB „Ludanė“ kredito iš apelianto negavo, o tai buvo tik refinansavimo sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo apelianto nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį, o taip pat pagrįstai nesąžiningu pripažintas ir ginčijamos sutarties 2.1 punktas kaip sudarytas išimtinai apelianto interesais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Taigi byla nagrinėjama pagal ieškovo AB ,,Ūkio bankas“ apeliacinį skundą.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas akcentuoja savo sąžiningumą bei nurodo, kad jam apie bendrovės ,,Ludanė“ nemokumą nebuvo žinoma. Tačiau sutikti su tokiu teiginiu negalima, nes praėjus vos daugiau negu dviem mėnesiams po ginčijamos sutarties sudarymo, bendrovei ,,Ludanė“ buvo iškelta bankroto byla. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi iškeldamas bendrovei ,,Ludanė“ bankroto bylą, konstatavo, kad bendrovė nuo 2008 m. gruodžio mėn. ūkinės-komercinės veiklos nebevykdo. Be to, teismas konstatavo, kad bendrovė 2009 m. kovo 31 d. turėjo 698 716 Lt vertės turto, o jos pradelsti įsiskolinimai sudarė 829 716 Lt (CPK 182 str. 2 p., b. l. 52). Akivaizdu, kad toks įsiskolinimas negalėjo susidaryti per 15 dienų po ginčo sutarties sudarymo. Taip pat aišku, kad apeliantas turėjo žinoti apie nurodytus faktus, nes pagal tarp jo ir bendrovės ,,Ludanė“ sudarytos kredito linijos sutarties 11.2 punktą UAB „Ludanė“ privalėjo kiekvieną ketvirtį pateikti bankui finansinės atskaitomybės formas (balansus, pelno-nuostolio ataskaitas ar pajamų deklaracijas (b. l. 58). Be to, pati ginčo sutartis buvo sudaryta todėl, kad bendrovė ,,Ludanė“ negrąžino apeliantui kredito, kurio grąžinimo terminas suėjo 2008 m. lapkričio 22 d., kas taip pat byloja apie tai, kad bendrovė ,,Ludanė“ negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Pagaliau pati bendrovė ,,Ludanė“ 2009 m. kovo 18 d., t. y. po dviejų dienų po ginčo sutarties sudarymo, kreipėsi į apeliantą prašydama nutraukti sutartį, nes nėra atsiskaitę su savo darbuotojais, tačiau apeliantas tai padaryti atsisakė (b. l. 67, 68).
Tokiu būdu negalima teigti, kad apeliantui nebuvo žinoma apie bendrovės ,,Ludanė“ nemokumą bei jos negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų.
Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčo sutartimi jis pinigų negavo, be to, buvo sumažintas bendrovės ,,Ludanė“ įsiskolinimas. Tačiau sutartimi bendrovė ,,Ludanė“ suteikė apeliantui teisę gauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą iš savo debitoriaus. Tokiu būdu buvo pažeisti tiek Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio reikalavimai, tiek ir labiausiai pažeidžiamos kreditorių grupės – bendrovės ,,Ludanė“ darbuotojų interesai. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad UAB ,,Ludanė“ sudaryti šio sandorio neprivalėjo. Be to, sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, turėtina omenyje, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patenkino apelianto prašymą bei patvirtino jo kreditorinį reikalavimą, įskaitant ir ginčijamą reikalavimą, bendrovės ,,Ludanė“ bankroto byloje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą tiek aptartais, tiek ir kitais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra (CK 1.5 str., 6.66 str., LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., 14 p. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 115).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB „Ūkio bankas“ (į. k. 112020136) 4.05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.