- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- I-3347-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01494-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Osvaldui Žylei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal UAB „Neonetas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Technoverslas“) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Neonetas“ skunde prašė teismo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2014-02-19 sprendimą Nr. (23.31-08)-327-1591 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl 793 878,00 Lt PVM mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo. Nurodo, kad atsakovė ginčijamu sprendimu nusprendė neišdėstyti 793 878,00 Lt dydžio mokestinės nepriemokos sumokėjimą 27 mėnesių laikotarpiui, įmokų mokėjimo pradžią atidedant iki 2014-04-25. Atsakovė sprendimą grindė Nepriemokų administravimo departamento 2014-02-19 išvada Nr. (23.31-08)-326-558 (toliau – ir Išvada), kuri yra neišsami ir neobjektyvi. Joje pateikta pareiškėjos finansinių rodiklių analizė, kuri buvo atlikta apsiribojant tik 2011 m., 2012 m. ir 2013-12-31 balansų duomenimis, padarytos išvados prieštarauja Išvados teiginiams apie pareiškėjos finansinės būklės kritiškumą, yra nemotyvuota ir pagrįsta vien tik argumentu apie pareiškėjos turimą piniginių lėšų likutį bankų sąskaitose.
Komisijos Komunikato „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (2004/C 244/02) (toliau - Komunikatas) 11 punkte, be kita ko, yra aiškiai numatyta, kad ypač sudėtingais atvejais įmonė jau gali būti tapusi nemokia arba, remiantis šalies teisės aktais, prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo procedūra. Pastaruoju atveju šios gairės taikomos bet kokiai tokios procedūros metu suteiktai pagalbai, kuri leidžia įmonei tęsti veiklą. Bet kuriuo atveju sunkumus patiriančiai įmonei gali būti teikiama pagalba tik tada, jei akivaizdu, kad savo ištekliais arba savininkų ar akcininkų lėšomis ar sutelkus rinkos išteklius ji negali atsigauti. Šiuo požiūriu Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja yra nemoki ir egzistuoja bankroto tikimybė. Tai reiškia, kad egzistuoja Komunikato 11 punkte apibrėžta aplinkybė, kuriai esant turi būti konstatuojama sunkumus patiriančios pareiškėjos įmonės būklė, o tai atitinkamai sąlygoja galimybę suteikti valstybės pagalbą ir atitinkamai su ja sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl mokesčių nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo. Išvadoje tokią pareiškėjos, kaip sunkumus patiriančios įmonės, būklę ir konstatavo (remiantis apskaičiuotais pareiškėjos finansinės būklės koeficientais) atsakovė, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių šių savo pačios nustatytų aplinkybių ir jų įtakos įmonės finansinės būklės „kritiškumui“ nevertino.
Nei Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), nei Komunikatas, nei Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 (toliau - ir Taisyklės) nenustato išlygos, numatančios, jog mokesčių mokėtojui faktiškai turint pakankamai piniginių lėšų, reikalingų prašomam atidėti/išdėstyti mokesčiui sumokėti, toks mokesčių mokėtojas laikytinas nesančiu sunkumus patiriančia įmone ar negalinčiu pretenduoti į valstybės pagalbą suteikiant jam mokestinę paskolą.
VMI prie FM 2008-11-24 rašte Nr. (29.3-31-3)-R-10046, kuriame yra pateiktos rekomendacijos, spendžiant klausimus, susijusius su mokesčių mokėtojų mokestinių nepriemokų sumokėjimo terminų atidėjimu bei išdėstymu (toliau – ir Rekomendacijos), nurodoma, kad „mokesčių mokėtojo finansinė būklė vertinama pagal mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas. Vertinant finansinę būklę turi būti apskaičiuojami finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai pagal pateiktas formules, kurie turi būti palyginami ne tik su teorinėmis reikšmėmis, bet ir su Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamais koeficientais, apskaičiuotais atitinkamos veiktos rūšies įmonėms (ūkio šakos statistiniais koeficientų vidurkiais). Koeficientai nagrinėjami ne mažiau kaip pagal 3 finansinių metų duomenis, kad būtų galima palyginti jų reikšmes ir nustatyti pokyčius“. Įmonės būklės įvertinimas turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo.
Pažymėjo, kad MAĮ išskiria dvi aplinkybes, kurioms esant sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas: mokestinę nepriemoką sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokestinę nepriemoką sumokėjus mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Tuo tarpu iš Išvadoje dėstomų argumentų, atliekamos analizės ir vertinamų aplinkybių aiškiai matyti, kad joje net nemėginta nustatyti, kokių padarinių pareiškėjai sukeltų mokestinių prievolių įvykdymas, t. y. mokestinės nepriemokos sumokėjimas atsisakius jos sumokėjimą atidėti ir išdėstyti. Atsakovė nevertino, kokias pasekmes sukeltų pareiškėjai vykdant kitus finansinius įsipareigojimus po to, jeigu būtų sumokėta mokestinė nepriemoka. Iš Išvadoje esančių duomenų matyti, kad atsakovei buvo žinoma ne tik kokią veiklą vykdo pareiškėja, tačiau ir kokie yra įmonės pagrindiniai tiekėjai, kokios atsiskaitymo su jais sąlygos ir kokioje konkurencinėje aplinkoje pareiškėja veikia. Atsakovei taip pat buvo žinoma, kad pareiškėja vykdyti veiklą gali tik išsaugodama turimas prekių tiekimo sąlygas pagal sudarytas tiekimo sutartis, būtent išlaikydama tiekėjų suteiktus prekinius kreditus (jų dydžius ir terminus), tačiau ji visiškai neįvertino, kad sumokėjus mokestinę nepriemoką iš turėto piniginių lėšų likučio, įmonė netektų galimybės tinkamai ir laiku atsiskaityti su prekių tiekėjais, padengdama išnaudotus prekinius kreditus. Pažymėjo, kad beveik visi tiekėjai specializuotose draudimo kompanijose yra apdraudę suteiktus prekinius kreditus, todėl yra saistomi draudimo sutarčių sąlygų ir yra įpareigoti atitinkamai veikti, jeigu suteiktas prekinis kreditas yra laiku nepadengiamas, t. y. tiekėjams laiku nesumokėjus už prekes, įmonė netenka suteikto prekinio kredito ir bet kokie paskesni pirkimai galėtų būti atliekami tik iš anksto sumokėjus už prekes. Tai sąlygotų apyvartinių lėšų trūkumą, kurį būtų reikalinga pareiškėjai kompensuoti išorinių šaltinių skolintomis lėšomis ir atitinkamai mokėti palūkanas. Šiuo atveju pareiškėja neturėtų galimybes pasinaudoti net ir tokiu apyvartinių lėšų kompensavimo būdu, kadangi yra gavusi 6 mln. Lt dydžio kreditą, o užtikrinant prievolių pagal šią kredito sutartį tinkamą vykdymą, yra įkeitusi visas savo turimas atsargas (ne mažiau kaip 11 mln. Lt sumai), o taip pat turimą prekybinę įrangą bei prekės ženklą „TECHNORAMA“, t. y. iš esmės visas priklausantis turtas yra įkeistas bankui. Tai reiškia, kad jokios kitos finansų įstaigos negalėtų pareiškėjai paskolinti papildomų piniginių lėšų, kadangi jų grąžinimas negalėtų būti užtikrintas leistinomis priemonėmis. Taip pat nurodo, kad neturi galimybės pasinaudoti savo 99,5 % akcijų turėtojo UAB „Tvisteris“ finansine parama, kadangi pats akcininkas centriniam mokesčių administratoriui 2014-01-21 pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir pareiškėjai reikalingų piniginių lėšų suteikti taip pat neturi galimybės. Išvadoje nebuvo įvertinta, kad įmonės visas turimas trumpalaikis turtas (atsargos) ir kitas turtas yra įkeistos bankui.
Daugiau jokio kito turto, kurį realizavus būtų galima padengti mokestinę nepriemoką ir toliau stabiliai tęsti veiklą, įmonė neturi.
Bendrovės 2013 m. pardavimo pajamos lyginant su 2012 m. išties išaugo ir vidutiniškai per mėnesį sudaro 5 066,3 tūkst. Lt, tačiau pardavimo pajamos 2013 metais lyginant su 2012 metais išaugo tik simboliškai - 313,2 tūkst. Lt, t. y. jos paaugo tik 0,5 % ir toks augimas buvo sąlygotas dviejų naujų parduotuvių atidarymu Vilniuje (PC Europa) ir Kaune (PC Prisma) 2012 metų pabaigoje.
Mano, kad Sprendimas yra pagrįstas neobjektyvia ir neišsamia Išvada, kurioje nepagrįstai konstatuota, kad įmonės finansinė būklė nėra kritinė. Įmonė atitinka Komunikate nurodytus sunkumus patiriančios įmonės bruožus, turinčios teisę pretenduoti į valstybės pagalbą. Be to, Išvadoje nagrinėjama tik viena iš MAĮ 88 str. 2 d. numatytų aplinkybių, kurioms esant gali būti priimtas sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ar jį išdėstyti, t. y. ar nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką finansinė būklė taptų kritine. Išvadoje visiškai nenagrinėjamas klausimas ar įmonei sumokėjus mokestinę nepriemoką, ji turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, tokiu būdu ignoruojama viena iš dviejų MAĮ 88 str. 2 d. numatytų aplinkybių, kurioms esant gali būti priimtas sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja abi MAĮ 88 str. 2 d. numatytos aplinkybės, kurioms esant sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI prie FM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VMI prie FM 2014-02-19 sprendimas Nr. (23.31 -08)-327-1591 atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą priimtas išnagrinėjus 2014-01-21 VMI prie FM gautą pareiškėjos prašymą atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, įvertinus su prašymu pateiktą medžiagą ir surinktą papildomą informaciją, remiantis 2014-02-19 Išvada Sprendimu nuspręsta neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjos 793 878 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo, kadangi konstatuota, kad pareiškėjos materialinė padėtis nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką netaps kritiška, todėl pareiškėja neatitinka MAĮ 88 str. 2 d. numatyto mokestinės nepriemokos sumokėjimo privalomo išdėstymo sąlygų.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 str. ir Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės).
Pažymėjo, kad vien tik mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau - per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Šias aplinkybes turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino.
Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos mokestinės nepriemokos išdėstymo, mokesčių administratorius vertino duomenų apie pareiškėjos finansinę būklę visumą. Vien tai, kad pareiškėjos finansinės rizikos bei likvidumo koeficientai galimai atitinka nemokios įmonės požymius, nesuponuoja mokesčių administratoriui pareigos tenkinti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. VMI prie FM privalo įvertinti ir kitus duomenis. Išvadoje nurodyta, kad 2013-12-31 duomenimis pareiškėjos turtas sudaro 19 127,91 tūkst. Lt, t. y. 1,2 karto didesnis už įsipareigojimus, trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus ir sudaro 16 170,2 tūkst. Lt; pareiškėjos 2013 m. pardavimo pajamos lyginant su 2012 m. išaugo ir vidutiniškai per mėnesį sudaro 5 066,3 tūkst. Lt; pareiškėja 2013 m. baigė su nuostoliu, tačiau planuoja 2014 m. baigti be nuostolio, o 2015 m. dirbti pelningai. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog bendrovei nedelsiant sumokėjus prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė netaptų kritiška. Be to, pareiškėja prašymo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo pateikimo metu bankų sąskaitose turėjo 1 583,3 tūkst. Lt piniginių lėšų, kuriuos galėjo panaudoti atsiskaitymui su biudžetu. Todėl Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja netinkamai vykdo mokestines prievoles, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su kitais kreditoriais.
Pagal CK nuostatas, skolininkas privalo teikti prioritetą atsiskaitymams pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, prieš visus kitus mokėjimus (išskyrus mokėjimus pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo bei mokėjimus pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių). Nesilaikydama šios mokėjimų tvarkos pareiškėja pažeidžia imperatyvų įstatymo reikalavimą ir daro žalą valstybės biudžetui. Pareiškėjos argumentas, kad nedelsiant sumokėjusi mokestinę nepriemoką valstybei patirs didelių sunkumų, kadangi ims trūkti apyvartinių lėšų atsiskaitymams su prekių tiekėjais, padengiant išnaudotus prekinius kreditus, neatitinka MAĮ 88 str. 2 d. nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, nes tokie finansiniai nepatogumai negali būti vertinami kaip kritinė finansinė būklė, tai yra konstatvęs savo praktikoje ir LVAT. Mokesčių administratorius, įvertinęs mokesčių mokėtojo prašymą atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, visus pateiktus dokumentus bei paties mokesčių administratoriaus surinktą papildomą informaciją, nustatė, kad pareiškėja neatitinka MAĮ 88 str. 2 d. numatytų mokestinės nepriemokos sumokėjimo privalomo išdėstymo sąlygų, todėl pagrįstai priėmė Sprendimą neišdėstyti ir neatidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Technoverslas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Neonetas“) 2014-01-21 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, prašydama: 1) įskaityti bendrovei už 2013 m. lapkričio mėnesį grąžintino pridėtinės vertės mokesčio sumą – 135 121 Lt į už 2013 m. gruodžio mėnesį mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio sumą, t.y. į 1 555 193 Lt sumą; 2) atidėti bendrovės 1 020 072 Lt ( 1 555 193 Lt - 135 121 Lt) dydžio mokestinės prievolės mokėjimą ir jį išdėstyti 27 mėnesių terminui, mokėjimus išdėstant lygiomis dalimis, pradedant nuo 2014-04-25 (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 16-18). Prie prašymo buvo pateikti priedai, kuriais pareiškėja grindė savo prašymą (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 19-18). VMI prie LR FM dėl pateikto prašymo 2014-02-19 išvadoje Nr.(23.31-08)326-558 pasiūlė jo netenkinti ir neišdėstyti 793 878 Lt PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 4-6). Remdamasi šia Išvada atsakovė 2014-02-19 priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-327-1591, kuriuo nusprendė neišdėstyti UAB „Technoverslas“ 793 878 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 3). Nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl 793 878 Lt PVM mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo. Po skundo pateikimo teismui 2014-04-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Neonetas“ buvo iškelta bankroto byla (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 9-11).
Byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčui aktualios Mokesčių administravimo įstatymo 88 str. ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo esmę ir tvarką.
Mokesčių administravimo įstatymo 88 str. 1 ir 2 d. nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 str. 3 d. sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr.268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių 6 punktas taip pat numato, jog sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas nuostatas, yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011).
Pažymėtina, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti ar atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Įstatymų leidėjas minėta teisės norma mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti/ atidėti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Tačiau, kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., LVAT 2004-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A1 - 362/2004, LVAT 2006-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A6 - 2202/2006, LVAT 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A756 - 1229/2010 ir kt.), viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo/atidėjimo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 str. 2, 3 d., Taisyklių 18-22 punktus), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.
Teismas pagal byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog mokesčių administratorius jam suteiktą diskreciją išdėstyti/atidėti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą įgyvendino tinkamai, laikydamasis tokios diskrecijos įgyvendinimui keliamų reikalavimų bei išanalizavęs faktinę bylos medžiagą. Kaip matyti iš byloje esančios 2014-02-19 Išvados, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjos mokestinės nepriemokos dydį (793 878 Lt), jos finansinę padėtį, t. y. į mokėtinas bei gautinas sumas, trumpalaikius įsipareigojimus (pareiškėja ilgalaikių įsipareigojimų neturi), trumpalaikį turtą (pareiškėja nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi), nuosavą kapitalą, pardavimo pajamas, patirtus nuostolius ir banko sąskaitose esantį piniginių lėšų likutį ir kt. pagrįstai konstatavo, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai sumokėjus nurodytą mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taptų kritinė, nes nustatė, kad pareiškėjos prašymo pateikimo metu turimose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likutis buvo 1 583 318,87 Lt, tai yra dvigubai daugiau, nei turima sumokėti mokestinė nepriemoka.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal MAĮ 8 str.1 d. kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003-11-17 nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 2255/11 ir kt.). Konstitucinis Teismas 1997-07-10 nutarime taip pat pažymėjo, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką.
Mokesčių administratorius Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja netinkamai vykdo mokestines prievoles, pirmenybę teikdama ne mokesčių sumokėjimui, o atsiskaitymui su kreditoriais, nes pagal Civilinio kodekso 6.930¹ str. įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą skolininkas privalo įmokas į biudžetą sumokėti anksčiau, nei kitus mokėjimus.
Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog mokesčių administratoriaus sprendimas neišdėstyti PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų priimtas garantuojant visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų įgyvendinimą. Taigi atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė pagrįstai ir motyvuotai, neviršydama savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais, o tinkamai įgyvendino MAĮ 88 str. numatytą teisę. Aplinkybių, kad ginčijamu sprendimu būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ar bendrieji teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, byloje nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti VMI prie FM 2014-02-19 sprendimą Nr. (23.31-08)-327-1591 ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl PVM mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo klausimas jau yra tapęs neaktualiu, kadangi 2014-04-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Neonetas“ iškelta bankroto byla ir nuo šios dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (Įmonių bankroto įstatymo 16 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos „UAB „Neonetas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.