Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui K. T. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo M. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė Giedrė Martinėnaitė palaikė ieškovės poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes jis neiniciavo santuokos nutraukimo proceso, o vaikas, gimęs santuokoje, kitaip negalėjo būti užregistruotas.

Atsakovo K. T. atstovas advokatas Gintas Gustaitis palaikė atsakovo išdėstytus argumentus, prašė priteisti atsakovui iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šios išlaidos susidarė išimtinai tik dėl ieškovės kaltės. Jeigu ieškovė būtų elgusis protingai ir rūpestingai, ji prieš pradėdama vaiką, turėjo inicijuoti santuokos nutraukimą ar susitarti su atsakovu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kad vaikas negimtų galiojant šalių santuokai ir tėvu galėtų būti įrašytas M. P.. Tačiau jai šitų veiksmų neatlikus, tėvystė turi būti nustatinėjama teismo tvarka, kas lemia visų šalių išlaidas. Taigi, visos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė šioje byloje, yra nulemtos išimtinai savalaikio ieškovės neveikimo dėl santuokos nutraukimo, todėl tenkinus ieškinį, nebūtų teisinga bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo, kuris niekaip neprisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė M. K. palaikė teismui 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktą išvadą, nurodė, jog nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų tėvystės, ieškinys tenkintinas. Be to, teismas galėtų peržengti ieškinius reikalavimus ir nustatyti, kad trečiasis asmuo M. P. yra E. T. tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad E. T. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvais (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti J. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini). J. T. ir K. T. susituokė (duomenys neskelbtini), duomenų apie santuokos nutraukimą byloje nėra.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju susiklostė situacija, kai vaikas gimė susituokusiai motinai. Duomenų apie J. T. ir K. T. santuokos nutraukimą byloje nėra, kad santuoka nenutraukta, teismo posėdžio metu patvirtino abi šalys. Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovei gimusio vaiko – E. T. tėvu gimimo dokumentuose yra nurodytas moters sutuoktinis K. T. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad K. T. nėra ir negali būti J. T. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko – E. T. tėvu, nes šalys intymių ryšių nepalaiko nuo 2018 metų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad K. T. nėra J. T. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko – E. T. biologinis tėvas.

Pažymėtina, kad nuginčijus E. T. tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. Tiek ieškovė J. T., tiek trečiasis asmuo M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad įsiteisėjus procesiniam sprendimui šioje byloje, įregistruos tėvystę pareiškimu notarine tvarka, dėl to nėra jokio ginčo, ekspertizė tėvystei nustatyti byloje nebuvo atlikta, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šioje byloje viršyti pareikštus reikalavimus, nustatant E. T. tėvystę, nesant ginčo šiuo klausimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovei teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant išlaidas 100 procentų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos d. Sprendimą Nr. (8. 2)TP-20-T-2311-7395 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Ieškovė yra 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas išlaidas. Valstybė byloje patyrė 214,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškovė prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti valstybei iš atsakovo.

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 320 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašo priteisti atsakovui iš ieškovės. Ieškovė ir trečiasis asmuo prašo nepriteisti iš ieškovės atsakovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos susidarė rengiant atsiliepimą į ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo bei atstovo dalyvavimo teismo posėdyje nagrinėjant bylą. Teismas sprendžia, jog atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos susidarė dėl aplinkybių, kurių atsakovas niekaip negalėjo įtakoti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ji pati nuo 2018 metų iki vaiko gimimo, nepalaikydama santuokinių ryšių su sutuoktiniu, tačiau artimai (intymiai) bendraudama su trečiuoju asmeniu M. P., ėmėsi kokios nors iniciatyvos, kad santuoka su K. T. būtų nutraukta, kad atsakovas būtų nesutikęs dėl santuokos nutraukimo, daręs kliūtis tokiam procesui. Teismas sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė ne dėl jo kaltės, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsakovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė atleista 100 proc., iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) atlikto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.