Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant atsakovams P. B. ir A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį P. B. ir A. Č. dėl 3361 Lt žalos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

2007-06-06 dėl atsakovo P. B., vairavusio atsakovui A. Č. priklausančią transporto priemonę GAZ SAZ 3507, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas V. G. priklausantis automobilis NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 4–7, 9). Šio autoįvykio metu atsakovo P. B. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę GAZ SAZ 3507, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas), dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo V. G. kreipėsi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas (b. l.10-12) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu transporto priemonei NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydį ir V. G. atlygino 3361 Lt patirtą žalą, išmokėdama draudimo išmoką, kurią ieškovas kompensavo (b. l. 17-22). Ieškovas 2009-05-22 ir 2009-10-21 pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso teise (b. l. 23, 25), tačiau atsakovai iki šiol 3361 Lt nuostolių ieškovui neatlygino.

Byloje kilo ginčas dėl pareigos atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytos žalos atlyginimo. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės savininkai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, t. y. taikomos solidariosios atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Ieškovas, kompensavęs AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką už atsakovo P. B., vairuojant neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakovui A. Č. priklausančią transporto priemonę GAZ SAZ 3507, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš solidarių atsakovų atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.2, 6.111, 6.263, 6.270 straipsniai).

Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai, todėl automobilio savininko – A. Č. - atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, o dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Šiuo atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš Įstatymo - atsakovas A. Č. neapdraudė jam priklausančios transporto priemonės GAZ SAZ 3507, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o atsakovas P. B. vairavo šiuo draudimu neapdraustą transporto priemonę ir padarė žalą kitai, V. G. priklausančiai transporto priemonei. Kadangi šie asmenys pažeidė Įstatymo 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala Biurui, tai jų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė. Atsakovo A. Č. nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis neapdraustą transporto priemonę laikė pas P. B. ir ja nesinaudojo, nėra laikytinos turinčiomis teisinio pagrindo netaikyti jam civilinės atsakomybės, nes tokiu atveju jis privalėjo ne tik pats nenaudoti šios transporto priemonės, bet ir neleisti naudoti jos kitiems asmenims (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Iš abiejų atsakovų paaiškinimų seka, kad A. Č. šios pareigos neįvykdė ir leido P. B. naudoti jam priklausančią neapdraustą transporto priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovo regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir transporto priemonės savininką yra teisiškai pagrįsta (Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 23 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 3361 Lt nuostolių yra visiškai tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovų priteistinos Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3361 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, todėl iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 101 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 185, 259, 265, 270, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), solidariai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 3361 Lt (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną litą) žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-04-05 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš P. B. ir A. Č. lygiomis dalimis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 101 Lt (vieną šimtą vieną litą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 50,50 Lt (penkiasdešimt litų 50 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.