Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjams G. P. ir R. P. bei jų atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. P. ir R. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį pareiškėjai ir jų atstovas skundą prašė tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių VMI atsiliepimo į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas Šiaulių apygardos teismo 2013-11-22 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 str. 2 d. (kyšininkavimas). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrius, atlikęs pareiškėjo penkerių metų laikotarpio turto ir pajamų mokesčio deklaracijų patikrinimą, konstatavo, kad tikslinga inicijuoti mokestinį patikrinimą (I t., b. l. 70), ir 2013-05-08 kreipėsi į Šiaulių VMI su prašymu atlikti pareiškėjo šeimos turto ir pajamų duomenų patikrinimą (I t., b. l. 71).

Šiaulių VMI atliko pareiškėjų R. P. ir G. P. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 ir nustatė, kad pareiškėjų šeimos išlaidos 2008-2012 m. viršijo pajamas, t. y. vartojimo ir kitoms išlaidoms, paskolų grąžinimui naudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos teisės aktų nustatyta tvarka. 2015-01-21 patikrinimo aktu Nr. (42.2)FR0680-29 Šiaulių VMI papildomai R. P. apskaičiavo 1 742,36 € GPM ir 127,72 € PSD įmokų (I t., b. l. 106-119); 2015-01-21 patikrinimo aktu Nr. FR0680-28 Šiaulių VMI papildomai G. P. apskaičiavo 1 568,58 € GPM ir 127,72 € PSD įmokų (III t., b. l. 2-15).

2015-04-02 Šiaulių VMI sprendimu Nr. (34/14)FR0682-205 patvirtino 2015-01-21 patikrinimo aktą Nr. (42.2)FR0680-29 ir nurodė R. P. sumokėti 1 742,35 € GPM, 851,48 € GPM delspinigių, 173,77 € GPM baudą, 127,72 € PSD įmokų, 74,72 € PSD įmokų delspinigių ir 12,74 € PSD įmokų baudą (I t., b. l. 81-94).

2015-04-02 Šiaulių VMI sprendimu Nr. (34/14)FR0682-206 patvirtino 2015-01-21 patikrinimo aktą Nr. FR0680-28 ir nurodė G. P. sumokėti 1 568,58 € GPM, 787,19 € GPM delspinigių, 132,07 € GPM baudą, 127,72 € PSD įmokų, 74,72 € PSD įmokų delspinigių ir 12,74 € PSD įmokų baudą (II t., b. l. 190-204).

2015-04-28 pareiškėjai padavė skundą VMI, prašydami panaikinti Šiaulių VMI sprendimus (I t., b. l. 74-78).

2015-07-01 VMI sprendimu Nr. 68-116 patvirtino Šiaulių VMI 2015-07-01 sprendimą Nr. (34/14)FR0682-205 (I t., b. l. 65-68).

2015-07-01 VMI sprendimu Nr. 68-117 patvirtino Šiaulių VMI 2015-07-01 sprendimą Nr. (34/14)FR0682-206 (II t., b. l. 166-169).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais konstatuota, kad pareiškėjų šeimos 2008-2012 metais patirtos išlaidos viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas, ir papildomai paskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, delspinigiai ir skirtos baudos.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d., tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad nors Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nustatyta, kad mokesčiai gali būti paskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kai mokesčių mokėtojo asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas, tačiau tokie atvejai patenka į Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies teisinio reguliavimo sritį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-1032/2013).

Ši nuostata reglamentuoja tik mokestinės prievolės dydžio nustatymą, bet nėra skirta nustatyti mokestinės prievolės atsiradimo pagrindus. Kokiais atvejais ir kokie subjektai turi mokėti tam tikras mokesčių sumas, nustato atitinkami mokesčių įstatymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A2-836/2006).

Mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingą mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą, atlikimo tvarką detaliau reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 6.1 p., norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 p. Pažymėtina, jog Taisyklių 4 p. įtvirtinta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (4.1 p.); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais) (4.2 p.); tvarkant apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų) (4.3 p.); saugant apskaitos ar kitus dokumentus (dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais) (4.4 p.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjams mokesčiai pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą buvo apskaičiuoti konstatavus, kad pareiškėjai netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, nes pareiškėjų išlaidos buvo didesnės už deklaruotas pajamas, tačiau pareiškėjai nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (4.1 p.).

Nustatyta, kad 2008 m. pareiškėjų šeima gavo (duomenys neskelbtini) Lt pajamų ir patyrė (duomenys neskelbtini) Lt išlaidų, t. y. išlaidos viršijo pajamas (duomenys neskelbtini) Lt; 2009 m. gavo (duomenys neskelbtini) Lt pajamų ir patyrė (duomenys neskelbtini) Lt išlaidų, t. y. išlaidos viršijo pajamas (duomenys neskelbtini) Lt; 2010 m. gavo (duomenys neskelbtini) Lt pajamų ir patyrė (duomenys neskelbtini) Lt išlaidų, t. y. išlaidos viršijo pajamas (duomenys neskelbtini) Lt; 2011 m. gavo (duomenys neskelbtini) Lt pajamų ir patyrė (duomenys neskelbtini) Lt išlaidų, t. y. išlaidos viršijo pajamas (duomenys neskelbtini) Lt; 2012 m. gavo (duomenys neskelbtini) Lt pajamų ir patyrė (duomenys neskelbtini) Lt išlaidų, t. y. išlaidos viršijo pajamas (duomenys neskelbtini) Lt. Dėl to mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjai iš nežinomų šaltinių atitinkamai 2008 m. gavo (duomenys neskelbtini) Lt (po (duomenys neskelbtini) Lt kiekvienas sutuoktinis), 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt (po (duomenys neskelbtini) Lt kiekvienas sutuoktinis), 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt (po (duomenys neskelbtini) Lt kiekvienas sutuoktinis), 2011 m. – (duomenys neskelbtini) Lt (po (duomenys neskelbtini) Lt kiekvienas sutuoktinis), o 2012 m. – (duomenys neskelbtini) Lt (po (duomenys neskelbtini) Lt kiekvienas sutuoktinis) pajamų. Pareiškėjai jokių dokumentų, pagrindžiančių šių pajamų gavimą, nepateikė, o paaiškinimuose nurodė, kad gaudavo apie (duomenys neskelbtini) Lt metinių pajamų už miško gėrybių pardavimą, įvairiomis progomis gavo dovanų piniginėmis lėšomis, taip pat paremdavo pareiškėjos senelė. Pareiškėjai nurodo, kad jų vartojimo išlaidos buvo mažesnės, nei apskaičiuotosios mokesčių administratoriaus: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2011 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2012 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, paaiškinę, jog į šeimos išlaidas neįtrauktini mokėjimai banko kortelėmis, nes maisto produktai buvo perkami senelei, kuri išlaidas kompensuodavusi, o kuro sąnaudos faktiškai patirtos kitų asmenų, kuriems pareiškėjai skolindavo šeimos automobilį. Per teismo posėdį apklausti liudytojai patvirtino anksčiau nurodytas aplinkybes, o būtent: pareiškėjo mama N. P. patvirtino, jog pareiškėjai gyveno pas ją namuose nemokėdami jokių mokesčių, laisvu laiku rinkdavo miško gėrybes, už kurias per metus gaudavo apie (duomenys neskelbtini) Lt pajamų, šeimos draugai A. J. ir R. Ž. bei pareiškėjos mama Z. V. patvirtino skolinęsi pareiškėjų automobilį kelionėms, už kurą sumokėdavę patys.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d., mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas; pagal šio straipsnio 2 d., mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo, priimtino mokesčių mokėtojo naudai“ (2010-10-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-1147/2010, 2011-01-03 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. 556-1632/2010, 2011-12-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-575-912/2011).

Pažymėtina, kad pareiga nurodyti pajamų šaltinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti šiuos šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A602-27/2013).

Pareiškėjai, ginčydami mokesčių administratoriaus išvadas, nepateikė pajamų už miško gėrybių pardavimą gavimą pagrindžiančių objektyvių įrodymų, jų argumentai grindžiami vien paaiškinimais ir šeimos narių bei artimų draugų liudijimais, todėl vertintina, jog jokių faktinių duomenų, ar objektyvių įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, pareiškėjai nepateikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad išskirtinai tik paaiškinimų apie gautas pajamas teikimas, nesant realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia (2016 m. vasario 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016). Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu iš nenustatytų šaltinių gavo pajamų, kurios nebuvo apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka. Vertinant pareiškėjų vartojimo išlaidas, pažymėtina, kad mokesčių administratorius atsižvelgė į paaiškinimus dėl gyvenamosios vietos, t. y. išlaidas sumažino dalimi dėl būsto išlaikymo ir remonto, taip pat dėl pareiškėjos senelės pagalbos žemės ūkio produktais 2008-2010 m. Teismas sutinka su atsakove, kad 2011-2012 m. B. D. teikta pagalba galėjo būti minimali, atsižvelgiant į tai, jog B. D. 2010 m. spalio mėn. pardavė turėtus žemės sklypus, kurių dalis buvo skirta daržovėms auginti, be to, žemės ūkio produktus vartojo ir jos pačios šeima, todėl pareiškėjų išlaidos maistui negalėjo būti ženkliai mažesnės. Pareiškėjų teiginiai, kad jų bankų sąskaitų išrašuose atsispindinčios išlaidos parduotuvėse būdavo susigrąžinamos grynaisiais iš B. D., kuriai jie perka maisto produktus ir kitus daiktus, nevertintini kaip objektyviai pagrįsti, atsižvelgiant į B. D. pajamas, o teigti, kad pareiškėjai sau iš esmės nepirko maisto produktų, neturi pagrįsto paaiškinimo. Pareiškėjai taip pat ginčija mokesčių administratoriaus paskaičiuotas išlaidas už kurą, kurias, jų teigimu, iš tiesų patyrė kiti asmenys, skolinęsi jų automobilį. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes, be minėtų asmenų paaiškinimų, nenustatyta. Faktines išlaidas kurui patvirtina banko sąskaitų išrašai, tačiau įrodymų, kad tai nėra pareiškėjų šeimos išlaidos, byloje nepateikta.

Nagrinėjamoje byloje dėl nustatyto neigiamo išlaidų ir pajamų balanso taikytas išlaidų metodas (Taisyklių 6.3.2 p.), kuris gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas, lyginant mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Be to, dalis išlaidų įvertintos pagal surinktus faktinius duomenis. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus parinkti šaltiniai atspindi pakankamai tikslius, teisingam mokesčių apskaičiavimui reikalingus rodiklius. Pažymėtina, kad taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą, galimi tam tikri netikslumai, šių nuostatų tikslas yra apskaičiuoti mokestinę bazę taip, kad jos dydis pagal taikomą metodiką atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. Tuo tarpu pareiškėjai, nesutikdami su mokesčių administratoriaus pateikta analize, objektyvių įrodymų, paneigiančių mokestinės bazės dydį, nepateikė.

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus sprendimai yra teisėti, o pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjų G. P. ir R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.