- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-128-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algirdas Remeika, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- I. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovei advokatei V.Normantienei, atsakovei I. M., jos atstovei advokatei S.Žukauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1154-058/2008 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei I. M. dėl paskolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. M. 12460 Lt skolos, 14717,23 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos pinigų sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 1995 m. gruodžio 20 d. su atsakove I. M. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė atsakovei paskolino 5460 Lt, mokant kas mėnesį 6 proc. dydžio palūkanas. Suteikiant paskolą, buvo susitarta, kad pinigus atsakovė grąžins ieškovei pareikalavus. 1996 m. kovo 29 d. ieškovė su atsakove I. M. sudarė paskolos sutartį vieno mėnesio laikotarpiui, kuria atsakovei paskolino 7000 Lt, mokant kas mėnesį 6 proc. dydžio palūkanas. Negražinus paskolų, ieškovė nusiuntė atsakovei rašytinį raginimą ir prašė prievolę įvykdyti per 7 dienas nuo raginimo gavimo. Atsakovė negrąžino ieškovei nei skolos nei sutartų palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (b.l.99-102) ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės I. M. pagal 1995 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį 1870,54 Lt, pagal 1996 m. kovo 20 d. paskolos sutartį – 15684,66 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (17555,20 Lt) nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 115 Lt žyminio mokesčio, 516,80 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovės E. K. naudai, 7,07 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas priteisė iš ieškovės E. K. 526,66 Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovės I. M. naudai bei 3,68 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad šalys sudarė dvi paskolos sutartis. Iš 1996 m. kovo 29 d. paskolos sutartyje ieškovės padarytos atžymos bei atsakovės pateikto raštelio su E. K. atžyma ir parašu matosi, kad E. K. 2000 m. rugpjūčio 13 d. gavo pagal šią sutartį 2000 Lt (b.l.41). Iš atsakovės pateikto ieškovės rašyto raštelio matyti, kad 1996 m. rugsėjo 27 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 7500 Lt (b.l.41). 2007 m. rugsėjo 14 d. I. M. buvo įteiktas E. K. raginimas grąžinti skolas pagal minėtas sutartis. Teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi pagal 1996 m. kovo 20 d. paskolos sutartį atsakovė ieškovei sumokėjo dalį skolos 2000 m. rugpjūčio 13 d., todėl ieškinio senaties terminas nutrūko. Teismas laikė, kad atsakovė dalinai atsiskaitė ir liko skolinga pagal 1995 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį 1870,54 Lt skolos, pagal 1996 m. kovo 20 d. sutartį - 15684,66 Lt skolos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. prašė panaikinti 2008 m. rugsėjo 18 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Šalims sudarius paskolos sutartis, galiojo 1964 metų Civilinis Kodeksas, kurio 84 straipsnyje yra nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. 1995 m. gruodžio 20 d. ir 1996 m. kovo 29 d. paskolos sutarčių atžvilgiu senaties terminas suėjo 1998 ir 1999 metais, todėl teismas privalėjo šiam reikalavimui taikyti senaties terminą reglamentuojančias teisės normas. 1996 m. kovo 29 d. paskolos sutartyje yra nurodyta, kad paskola yra suteikiama vieno mėnesio laikotarpiui. Taigi, paskola turėjo būti grąžinta 1996 m. balandžio 29 d., o senaties terminas baigėsi 1999 m. balandžio 29 d. Tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi tik 2008 m. kovo mėnesį, dėl ko ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovės užvestos bylos Kauno miesto apylinkės ir kituose teismuose tik patvirtina faktą, kad ieškovė E. K. visą minėtą laikotarpį buvo aktyvi, darbinga ir niekas jai netrukdė kreiptis į teismą. Teismas nepagrįstai priteisė palūkanas iš atsakovės už 12 metų. 2000 m. CK 1.125 straipsnis numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė pateikė į bylą pakvitavimus, iš kurių matyti, kad skolos yra grąžintos. Atsakovė grąžino 1995 m. gruodžio 20 d. suteiktą paskolą – 5460 Lt, bei 1540 Lt kitos paskolos. 1996 m. rugsėjo 17 d. ieškovei atsakovė sumokėjo 10 005 Lt, ką patvirtina ieškovės ranka surašyta ataskaita. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad byloje pateikta skaičiuotė yra parašyta jos ranka ir kad šiuos pinigus atsakovė jai yra sumokėjusi. Pateikti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su ieškove yra pilnai atsiskaityta, todėl ieškinys dėl skolos turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. K. prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Ieškovė nurodė, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes atsakovė dalį skolos sumokėjo 2000 m. rugpjūčio 13 d., todėl sutinkamai su CK 1.130 straipsnio 2 dalimi šie atsakovės veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo ir nebuvo pasibaigęs. Be to, ieškovė prašė atstatyti šį terminą dėl svarbių priežasčių - sūnaus ligos ir invalidumo. Apie savo teisės pažeidimą ieškovė sužinojo tik 2007 metų vasarą, kai atsakovė atvirai pasakė, kad nėra skolinga ir skolos negrąžins. Be to, ieškovė prašė teismo priteisti nuostolius, o ne palūkanas. Nuostolių atlyginimui nėra nustatytas ieškinio senaties terminas, todėl atsakovė nepagristai ieškovės reikalavimui prašė taikyti CK 1.125 straipsnio nuostatas. CK 6.65 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie prievolės įvykdymą. Atsakovė teigė, kad yra su ieškove atsiskaičiusi ir šio teiginio pagrindimui pateikė ieškovės ranka pildytą paskaičiavimą apie 10005 Lt skolos susidarymą. Tačiau šiame raštelyje nėra ieškovės ranka rašytos atžymos, kad ji šiuos pinigus gavo. Todėl teismas teisingai įvertino šį rašytinį įrodymą ir laikė, kad jis nepavirtina paskolos grąžinimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, laiko, kad Kauno rajono apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad 1995 m. gruodžio 20 d. atsakovė I. M. pasiskolino iš ieškovės E. K. 5460 Lt su 6 procentų mėnesio palūkanomis. Tai patvirtina atsakovės pasirašytas pakvitavimas (b.l.68). Nustatyta, kad 1996 m. kovo 29 d. atsakovė pasiskolino iš ieškovės vieno mėnesio laikotarpiui 7000 Lt su 6 procentų mėnesio palūkanomis. Tai patvirtina atsakovės pasirašytas pakvitavimas (b.l.69). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pagal šias sutartis iš viso gavo 12540 Lt. Ginčo dėl gautos sumos tarp šalių nėra.
Abi šalys pripažįsta, kad atsakovė pagal šias sutartis ieškovei 1996 m. rugsėjo 27 d. grąžino 7500 Lt, o 2000 m. rugpjūčio 13 d. grąžino 2000 Lt. Šios aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais ieškovės rašytiniais patvirtinimais.(b.l.66-67).
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 1996 m. rugsėjo 17 d. buvo grąžinusi ieškovei dar 10005 Lt. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra raštiško ieškovės patvirtinimo apie pinigų grąžinimą, todėl teismas padarė išvadą, kad 10005 Lt sumos grąžinimo faktas neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Atsakovė 10005 Lt sumos grąžinimo faktui įrodyti pateikė teismui ieškovės ranka rašytą paskaičiavimą, kuriame nurodyta 10005 Lt suma. Atsakovė teigė, kad gavo šį paskaičiavimą kaip įrodymą apie 10005 Lt sumos sumokėjimą ieškovei. Jame nėra ieškovės parašu patvirtinto teksto apie pinigų grąžinimą, tačiau šis paskaičiavimas yra rašytinis įrodymas, kuris turėjo būti įvertintas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymo vertinimo taisykles. Kaip matyti iš Kauno rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo (b.l.71), ieškovė 2008 m. birželio 28 d. teismo posėdyje pripažino, kad 10005 Lt gavo, tačiau teigė, kad ši suma buvo sumokėta pagal kitą paskolos sutartį. 2008 m. rugsėjo 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo posėdyje ieškovė dar kartą patvirtino, kad atsakovė atidavė pagal kitus paskolos raštelius dešimt tūkstančių litų (teismo posėdžio protokolas, b.l.93). Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.117) ieškovė nurodė, kad paskaičiavimas nepatvirtina pinigų grąžinimo fakto, nes jos nepasirašytas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad su atsakove buvo sudariusi keturias paskolos sutartis, po to nurodė, kad 10005 Lt apskritai negavo nei pagal byloje esančias, nei pagal kitas sutartis (teismo posėdžio protokolas, b.l.125). Taigi, pirmosios instancijos teisme ieškovė pripažino, kad gavo iš atsakovės 10005 Lt sumą. Kolegijos vertinimui, ši aplinkybė kvalifikuotina kaip teisminis fakto pripažinimas (CPK 187 straipsnis). Tai, jog vėliau ieškovė pakeitė savo poziciją ir teigė, jog pinigų negavo, turi būti kvalifikuojama kaip jos nenuoseklumas, prieštaraujantis pagrindinėms įrodinėjimo proceso logikos taisyklėms, nes to paties fakto negalima kartu ir teigti, ir neigti. Būtent tokia linkme yra susiformavusi ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001 konstatavo, kad šaliai pripažinus faktą, kuris jai yra nenaudingas, yra pakankamas pagrindas teismui jį kvalifikuoti esant nustatytu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje taip pat nurodė, kad laisva valia pareikštas faktų pripažinimas nebegali būti atšaukiamas, nebent faktą pripažinusi šalis įrodytų, jog tai buvo padaryta apgaulės, grasinimo įtakoje ar iš esmės suklydus.
Ieškovė pripažinusi, kad gavo 10005 Lt sumą, neįrodė, kad tai padarė apgaulės, grasinimo įtakoje ar iš esmės suklydus, todėl šios sumos grąžinimo faktas laikytinas įrodytu. Be to, ieškovė, teigdama, kad iš viso buvo su atsakove sudarytos keturios paskolos sutartys, negalėjo nurodyti nei kada kitos dvi sutartys buvo sudarytos, nei kokios pinigų sumos buvo paskolintos.
Kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovė ieškovei pagal dvi paskolos sutartis paskolino 12460 Lt (7000+5460), o atsakovė ieškovei iš viso pagal jas grąžino 19505 Lt (10005+7500+2000). 17505 Lt suma buvo ieškovei buvo grąžinta 1996 m. rugsėjo mėnesį, t.y. praėjus atitinkamai 6 ir 9 mėnesiams nuo paskolų suteikimo. Taigi, vien per šį laikotarpį ieškovė pagal abi paskolos sutartis gavo 5045 Lt palūkanų (17505-12460). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindas laikyti, kad atsakovė su ieškove pagal abi paskolos sutartis yra pilnai atsiskaičiusi.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas patenkinamas, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, apeliacinį skundą tenkina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos 2300 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys, 98 straipsnis). Šias išlaidas sudaro 100 Lt žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą (b.l.106), 1000 Lt išlaidos už advokatės pagalbą pirmosios instancijos teisme (b.l.65) ir 1200 Lt išlaidų už advokatų pagalbą apeliaciniame procese (b.l.107, 123).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. K. atsakovei I. M. 2300 Lt (du tūkstančius tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.