- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-1282-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05752-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, D. M., D. S., Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijai „Lietuvos mediena“, Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, Lietuvos informacijos verslo asociacijai, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai, Alytaus krašto verslininkų asociacijai, Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos nacionalinio
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, D. M., D. S., Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijai „Lietuvos mediena“, Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, Lietuvos informacijos verslo asociacijai, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai, Alytaus krašto verslininkų asociacijai, Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijai dėl Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio pripažinimo neteisėtu, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo ir 2022 m. lapkričio 10 d. pasiūlymo Lietuvos Respublikos Seimui Nr. SVVTS-28 (2022 m. lapkričio 10 d.) panaikinimo, tretieji asmenys byloje – Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija, Verslo centrų asociacija, Inžinerinės ekologijos asociacija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Asociacija „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 1) pripažinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos (toliau LSVV) 2022 m. lapkričio 8 d. posėdį neteisėtu, 2) panaikinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžio protokolą Nr. SVVTP-9 (2022 m. lapkričio 8 d.), 3) Panaikinti LSVV tarybos valdybos raštą Nr. SVVTS-28 (2022 m. lapkričio 10 d.), kuriame išdėstytas pritarimas (pasiūlymas) Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1884 ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-1341 priėmimui Lietuvos Respublikos Seime. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. LSVV tarybos pirmininkė D. M. 2022 m. spalio 27 d. nusiuntė LSVV tarybos valdybai kvietimą į LSVV tarybos valdybos posėdį be numerio, pirmininkės pasirašytą elektroniniu būdu 2022 m. spalio 27 d., 18 val. 42 min. Kvietimu kvietė dalyvauti uždarame LSVV tarybos valdybos posėdyje, kuris turėjo vykti tik gyvai 2022 m. lapkričio 8 d., 14.30 – 17.00 val. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 209 salėje. Iš posėdžio protokolo Nr. SVVTP-9 ieškovė nustatė, kad buvo išplėsta LSVV tarybos valdybos posėdžio darbotvarkė nei nurodyta kvietime, įtraukiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1884 ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1341 klausimą, kurį pasiūlė pati pirmininkė.
1.2. Nurodė, kad ieškovas, kaip ir kiti LSVV tarybos nariai, lapkričio 16 d. gavo jiems adresuotą LSVV tarybos narės Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos generalinės direktorės N. U. elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad vykusiame LSVV tarybos valdybos posėdyje klausimo - „D. M. pristatė posėdžio darbotvarkę, pasiūlė aptarti pritarimo LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1884 ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1341 klausimą, ir kad buvo nutarta – kadangi klausimas LSVVT valdyboje svarstomas nuo 2019 metų, prirašyta raštų visoms institucijoms: Finansų ministerijai, LR Vyriausybei, EIMIN ir LR Seimui, pritarti raštui dėl teikiamo įstatymo, neįtraukiant atskiru klausimu į darbotvarkę” nebuvo svarstomas.
1.3. Teigia, kad ieškovas prašė raštu prisijungimo nuotoliniu būdu prie posėdžio, tačiau jam nebuvo suteiktas toks prisijungimas, nors į posėdį nuotoliniu būdu prisijungė Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos atstovas G. B. ir Lietuvos informacijos verslo asociacijos atstovas S. Ž..
1.4. Nurodė, kad Reglamento III skyriaus 22 p. (22.1 – 22.9 p. p.) tarp LSVV tarybos valdybos funkcijų nėra funkcijos – vertinti LSVV nariams aktualaus įstatymo projektą ir rengti bei teikti motyvuotą išvadą Lietuvos Respublikos Seimui, todėl toks klausimas negalėjo būti įtraukiamas LSVV tarybos valdybos kviečiamo 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio darbotvarkę ir negalėjo būti svarstomas ir dėl jo priimamas sprendimas.
1.5. LSVV tarybos valdyba turėjo sąžiningai, tiksliai laikydamasi reglamento 23.1. ir 23.2 papunkčių reikalavimų, formuluoti 2022 m. lapkričio 8 d. LSVV Tarybos valdybos posėdžio darbotvarkę, tačiau LSVV Tarybos valdyba to nepadarė, pažeidė nurodytas reglamento nuostatas. Dėl to yra atsakinga LSVV tarybos pirmininkė D. M., pažeidusi reglamento 24.1. papunktį. Mano, kad LSVV tarybos valdybos posėdžio protokolas Nr. SVVTP-9 (2022-11-08) turi ryškių suklastojimo požymių, nes pažeidus reglamento 40 ir 48 p. nuostatas, pasibaigus pranešimui ir nuomonę norinčių išreikšti posėdžio dalyvių kalboms, turėjo vykti atviras balsavimas, kuriame valdybos sprendimai turėjo būti priimti paprastąja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
1.6. Ieškovas siekia, kad jo atstovaujamos Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ narių valia dėl jų nesutikimo su Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-1884 ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIVP-1341 priėmimo Lietuvos Respublikos Seime nebūtų iškreipta ir sutapatinama su LSVV tarybos ir tarybos valdybos pirmininkės D. M. valia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, D. M., D. S., Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijai „Lietuvos mediena“, Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, Lietuvos informacijos verslo asociacijai, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai, Alytaus krašto verslininkų asociacijai, Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijai dėl Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio pripažinimo neteisėtu, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo ir 2022 m. lapkričio 10 d. pasiūlymo Lietuvos Respublikos Seimui Nr. SVVTS-28 (2022-11-10) panaikinimo, tretieji asmenys byloje – Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija, Verslo centrų asociacija, Inžinerinės ekologijos asociacija.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos raštą Nr. SVVTS-28 (2022 m. lapkričio 10 d.) raštas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme objektu.
4. Sprendė, kadangi reikalavimas panaikinti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos raštą Nr. SVVTS-28 (2022 m. lapkričio 10 d.) yra nenagrinėtinas teisme, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti ir kitus ieškovo reikalavimus, t. y. dėl valdybos posėdžio pripažinimo neteisėtu bei dėl protokolo panaikinimo, nes ir šių reikalavimų patenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių.
5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė Asociacija „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti ieškovo asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
6.1. Teismas be jokių motyvų nustatė, kad Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos raštas Nr. SVVTS-28 (2022 m. lapkričio 10 d.) pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme objektu. Teismo nuomone ir logika, kadangi reikalavimas panaikinti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos raštą Nr. SVVTS-28 (2022-11-10) nenagrinėtinas teisme, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti ir kitus ieškovo reikalavimus, t. y. dėl valdybos posėdžio pripažinimo neteisėtu bei dėl protokolo panaikinimo, nes ir šių reikalavimų patenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių.
6.2. Teigia, kad toks nemotyvavimas rodo teismo nutarties visišką nepagrindimą, teismo neįsigilinimą į pateiktą ieškinį, jame išdėstytus motyvus ir apskritai rodo teismo nenorą imtis šios ieškovui aktualios bylos nagrinėjimo.
6.3. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą ir nepagrįstai konstatavo viso ieškinio nenagrinėjimo pagrindą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, ir suvaržė ieškovui teisę ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, kurias jam garantuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis.
6.4. Nurodė, kad pirmasis reikalavimas teismingas teismui ir nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. LSVV tarybos valdybos 2022 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. SVVTS-28 yra reikšmingas ieškovui dokumentas, kurio panaikinimo ieškovas siekia. Šiuo raštu LSVV taryba pritarė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP- 1884, informavo, kad pritaria tiek šiam projektui, tiek Lietuvos Respublikos Seime po pateikimo pritartam Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP- 1341 projektui dėl PVM ribos padidinimo, taip pat, kad LSVV taryba prašo atsižvelgti į minėtų projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodytus argumentus.
6.5. LSVV tarybos valdybos 2022 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. SVVTS-28 turi visus Lietuvos Respublikos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 dalies 3 ir 4 punkto požymius ir atlieka visus Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos funkcijas patarti Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai smulkiajam ir vidutiniam verslui, kurį asociatyviai atstovauja aktualiais jam teisėkūros klausimais; t. y. teikia išvadas dėl įstatymų projektų, tokiu būdu atstovaudamas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos interesus.
6.6. Nurodė, kad LSVV tarybos valdybos 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. SVVTS-28, nors jame išreikštas nekritiškas ir neatitinkantis LSVV tarybos narių interesų pritarimas rašte nurodytiems įstatymų projektams, faktiškai yra LSVV tarybos valdybos pateikta išvada arba patarimas dėl Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1884 ir dėl Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP-1341 projektui dėl PVM ribos padidinimo.
6.7. Nurodė, kad LSVV tarybos valdybos 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. SVVTS-28 sukuriamos pareigos ir atsakomybė ieškovei, ir taip sukuriamos jai teisinės pasekmės. Ieškovė kaip viena iš LSVV tarybos ir jos valdybos narių, ieškovės vadovas V. B., būdamas LSVV tarybos valdybos sekretorius nenori, kad LSVV tarybos valdyba, jos pirmininkė D. M., posėdžio sekretoriumi pasirašęs LSVV tarybos ir jos valdybos nario Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos atstovas D. S. pažeidinėtų aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo bei reglamento nuostatas, LSVV tarybos ir jos valdybos vardu priiminėtų neteisėtus sprendimus, nepriskirtus reglamente LSVV tarybos valdybos kompetencijai, savintųsi LSVV tarybos visų narių, įskaitant ir ieškovo, valią, iškreiptų ją, klaidingai ir neteisėtai ją pranešdamas Lietuvos Respublikos Seimo kaip įstatų leidimo institucijai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei kaip vykdomajai valdžiai ir pagreitinti šių projektų priėmimą.
6.8. Ieškovas siekia, kad jo atstovaujamų Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių kaip asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ narių valia dėl jų nesutikimo su Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-1884 ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIVP-1341 priėmimo Lietuvos Respublikos Seime nebūtų iškreipta ir sutapatinama su LSVV tarybos ir tarybos valdybos pirmininkės D. M. valia.
6.9. Ieškovas nesutinka su Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-1884 ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-1341 projektais, nuosekliai siekia, kad pridėtinės vertės mokesčiu nepamokestinama pajamų riba būtų padidinta ir būtų aukštesnė, nei dabartinė 45 000 Eur riba. Ieškovas nesutinka dėl paminėtų įstatymų redakcijų, jo atstovas V. B. nuosekliai gina asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“.
6.10. Mano, jeigu ieškovas ar jos vadovas V. B. nevykdys savo pareigų, neteiks savo nuomonės, nesiims teisinių veiksmų, negins savo pažeistų teisių, kaip šiuo atveju, kai LSVV tarybos valdyba, kuri neteisėtai pasisavino Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo narių valią ir ją pateikė iškreiptą LR Seimui ir LR Vyriausybei, tada kils teisinės pasekmės ieškovui, kad ieškovas kaip asociacija yra neefektyvus juridinis asmuo, negina ir neatstovauja savo narių interesų, neatstovauja tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių buvo įsteigta. Ieškovo ir kitų LSVV tarybos narių tikroji valia nebuvo nustatyta dėl paminėto įstatymo projekto ir buvo neteisėtai įforminta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsiakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
10. Ieškovė Asociacija „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ kreipėsi į teismą, prašydamas 1) pripažinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos (toliau LSVV) 2022 m. lapkričio 8 d. posėdį neteisėtu, 2) panaikinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžio protokolą Nr. SVVTP-9 (2022 m. lapkričio 8 d.), 3) Panaikinti LSVV tarybos valdybos raštą Nr. SVVTS-28 (2022 m. lapkričio 10 d.), kuriame išdėstytas pritarimas (pasiūlymas) Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1884 ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-1341 priėmimui Lietuvos Respublikos Seime. Pažymėtina, kad ieškovė yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė.
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, jog teismo vertinimu Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos Nr. SVVTS-28 (2022 m. lapkričio 10 d.) raštas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme objektu, todėl nenagrinėtinas teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kaip tai nustatyta CPK 137 straipsnio 3 dalyje, atsisakydamas priimti pareiškimą (ieškinį), nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme. Tačiau atsižvelgdamas į šią išvadą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti ir kitus ieškovo reikalavimus, t. y. dėl valdybos posėdžio pripažinimo neteisėtu bei dėl protokolo panaikinimo, nes ir šių reikalavimų patenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių.
12. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso kodekso tvarka. Ieškovė atskiruoju skundu su teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą. Šiuo atveju atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.
15. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų. Šios tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatomas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimas, tvirtina Vyriausybė. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos tikslai: užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą bei skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimą ir verslumą (Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklai koordinuoti sudaromas kolegialus organas – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba. Ją sudaro Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sekretorius ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamente nustatytas skaičius Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių, kurie valdybos nariais išrenkami kalendoriniams metams paprastąja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdyje dalyvaujančių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių balsų dauguma (Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo 9 straipsnio 5 dalis).
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 740 ,,Dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nuostatais nustatyta Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimo tvarka. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu, protokolas Nr. 6 patvirtintas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamentas, kuris nustato Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos tvarką: Tarybos ir Tarybos valdybos funkcijas, narių teises ir pareigas, darbo tvarką ir kitus veiklos aspektus.
17. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad sušauktas valdybos surinkimas, jo eiga, o taip pat priimtas sprendimas – siūlymas, buvo atlikti pažeidžiant nurodytus teisės aktus, dėl to prašo pripažinti neteisėtu susirinkimą ir panaikinti protokolą ir raštą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškinio turiniu sprendžia, kad pateikto ieškinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti ir išdėstyti pakankamai aiškiai, ir jie apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo ribas, ieškovė pakankamai aiškiai suformavo siekiamą teisinį rezultatą.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nurodydamas, jog ieškiniu reiškiamo reikalavimo patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių apeliantei. Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, objektyviai neįvertino to, kad ieškovė Asociacija „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė, kuri įstatyme nustatyta tvarka turi teisę ginčyti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos priimtus sprendimus bei juos prašyti pripažinti negaliojančiais, o taip pat valdybos surinkimus, esant jų šaukimo ir organizavimo pažeidimams, pripažinti negaliojančiais. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinį, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.