- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- N-575-2274-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00214-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimu pripažino V. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas V. V. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. birželio 13 d., apie 2 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, būdamas neblaivus (nustatyta 1,75 promilių) vairavo automobilį „Suzuki SJ“, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto bei apgadino savo vairuojamą automobilį, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nurodė, jog V. V. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, neigė vairavęs automobilį, nurodydamas, kad 2010 m. birželio 13 d., pas draugą G. Ž. vežė šieną, po to vartojo alkoholinius gėrimus ir kadangi buvo neblaivus, automobilį pavairuoti paprašė V. J., kuris jį parvežęs namo išvažiavo ir sukėlė eismo įvykį, o jis jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė naktį, būdamas neblaivus ir prikeltas iš miegų. Pažymėjo, jog V. V. kaltė buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio schema, asmens blaivumo testo duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie pažeidimą, policijos informacinės sistemos duomenimis, liudytojų D. K. ir G. A. parodymais, kita bylos medžiaga. Nurodė, jog eismo įvykio vietoje buvo rasti V. V. dokumentai ir namų raktai, o pareigūnams nuvykus į jo namus rasta išlaužta durų spyna, kas leidžia daryti išvadą, jog pametęs raktus V. V. neturėjo kitos galimybės patekti į namus, be to, iš pareigūnų parodymų matyti, kad V. V. buvo rastas savo namuose gulintis lovoje su nešvariais drabužiais, kurie, tikėtina, buvo ištepti jam krentant iš virstančio automobilio, nes automobilis buvo be stogo. Akcentavo, jog netikėti pareigūnų bei liudytojo P. P. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai buvo nuoseklūs, tuo tarpu paties V. V. paaiškinimus, kuriuos jis bylos nagrinėjimo metu keitė, ir jo liudytojų V. J. bei G. Ž. parodymus teismas įvertino kritiškai, kadangi šie asmenys yra patraukto administracinėn atsakomybėn asmens pažįstami, taigi jie yra suinteresuoti padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Skirdamas nuobaudą, teismas V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
V. V., nesutikdamas su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 47 – 49), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas išvadą, kad įvykio dieną jis vairavo automobilį, padarė, remdamasis prieštaringais policijos pareigūnų parodymais. Pažymi, jog D. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad V. V. „prisipažino vairavęs automobilį“, o teismo posėdžio metu jis tuo jau suabejojo, teigdamas, jog „pats (V. V.) kaip ir prisipažino“. Mano, jog nakčia iš jo gauti paaiškinimai, jam esant neblaiviam, nepatvirtina automobilio vairavimo fakto. Priduria, jog šio fakto taip pat nepatvirtina tai, kad policijos pareigūnai jį namuose, kurie nebuvo užrakinti, rado gulintį purvinais drabužiais ar tai, kad liudytojas P. P. tikino matęs iš eismo įvykio vietos bėgantį vieną asmenį, nes jis šio asmens neapibūdino. Teigia, jog įvykio metu buvo stipriai išgėręs, todėl ir paprašęs V. J., kad šis jį parvežtų namo. Pažymi, jog nutarimas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad padarytoje veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi eismo įvykis neatitiko nei vienos iš Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) nurodytų sąlygų, kurioms esant, eismo įvykio dalyvis apie eismo įvykį privalo pranešti policijai. Pažymi, jog žala buvo padaryta tik jo vairuotam automobiliui, todėl jam nekilo teisinė pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, o įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, eismo įvykio metu buvo sužalotas ar žuvo žmogus ar eismo įvykyje dalyvavo dvi transporto priemonės, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
V. V. kaltinamas tuo, kad būdamas neblaivus (nustatyta 1,75 promilių) vairavo automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, šį automobilį apgadindamas, o iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, V. V. savo kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą ginčija teigdamas, jog automobilio jis nevairavo, be to, teisinė pareiga jam apie eismo įvykį, kurio metu žala buvo padaryta tik jo vairuotam automobiliui, pranešti nekilo.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pažymi, jog jai nekyla abejonių dėl to, kad 2010 m. birželio 13 d., apie 2 val. 14 min., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje automobilį „Suzuki SJ“ vairavo būtent V. V., o jo argumentus apie tai, kad jį namo vežė kitas asmuo, teismas vertina kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išsamiai ir motyvuotai išvadai, jog šis faktas buvo įrodytas byloje esančių objektyvių įrodymų visetu, ir jos nebekartoja.
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) ir apylinkės teismo pateikta teisine V. V. veiksmų kvalifikacija. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija pasitraukimą iš eismo įvykio vietos sieja su KET pažeidimu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog V. V. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas tik jo vairuotas automobilis, tačiau jokių įrodymų, kad jo metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, byloje nėra, todėl darytina išvada, jog pažeidimo padarymo metu galiojusios KET nenumatė pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai. Pridurtina, jog V. V. atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kilti prielaidų nesudaro ir ta aplinkybė, jog jis nebuvo „Suzuki SJ“ automobilio savininkas, nes, kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010).
Atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad V. V. nekilo imperatyvi pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, KET 233 punktas įpareigoja su eismo įvykiu susijusius dalyvius iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs „Suzuki SJ“ buvo paliktas be priežiūros, todėl V. V. galėjo pagrįstai tikėtis, kad po kurio laiko jo, siekdama išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, ieškos policija, ir nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau pareigūnams atvykus į apelianto namus jam buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 3), todėl spręstina, kad V. V. KET 233 punktą pažeidė, tuo padarydamas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, o ne ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, numatytą pažeidimą, tačiau administracinį teisės pažeidimo protokolą jo atžvilgiu surašiusi Institucija pažeidimo pagal šį ATPK straipsnį jam neinkriminavo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, tarp kurių inter alia yra ir reikalavimas protokole nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole V. V. veika buvo neteisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, be to, buvo nepagrįstai nurodyta, kad jis automobilį „Suzuki SJ“ vairavo neblaivus, nes byloje, kaip matyti iš protokolo, tarnybinio pranešimo ir asmens blaivumo testo kvito, užfiksuota, kad neblaivumas jam buvo nustatytas ne vairavimo momentu, o kur kas vėliau. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, negalima teigti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole yra teisingai atskleista V. V. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmė, kas laikytina esminiu protokolo trūkumu, apribojančiu teismui galimybes tinkamai vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką.
Tačiau akcentuotina, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymiai. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai, įpareigojant surašyti pataisytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui.
Nutartis neskundžiama.