- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- AN2-202-361/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- T. A.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė D. U. 2017 m. gruodžio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą T. A., kuriuo apkaltino jį pažeidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2017 m. spalio 20 d. leido dirbti vairuotoju A. D., t. y. leido vairuoti įmonei priklausantį vilkiką „DAF FTG XF105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. D. priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu T. A. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1 500 Eur baudą.
Šalies argumentai
3. Apeliantas skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teigia, jog 2017 m. lapkričio 27 d., buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – vairuotojas A. D. darbo inspekcijai pateikė skundą, jog dirbo įmonėje 2017 m. spalio 20 d., t. y tą pačią dieną kai buvo sudaryta darbo sutartis. Darbo sutartį su A. D. sudarė 2017 m. spalio 20 d. ir jam nurodė, jog kitą dieną jis turės nuvykti vilkiku į autoservisą pakeisti padangas, stabdžių kaladėles, nes 2017 m. spalio 21 d. reikės vykti į kitą Europos šalį gabenti krovinius. Neliepė A. D. minėtus vilkiko remonto darbus atlikti darbo sutarties sudarymo dieną. Kadangi A. D. buvo atvykęs iš Jonavos, pastarasis paprašė jo perduoti vilkiko raktelius, kad galėtų permiegoti vilkike ir nereikėtų vykti namo, o kitos dienos ryte pradėtų dirbti. Pasitikėdamas, elgdamasis žmoniškai perdavė A. D. vilkiko raktelius. Teismas nesiaiškino, kokiame autoservise buvo remontuojamas vilkikas, kam, kada ir kieno nurodymu vilkikas atiduotas. Todėl nesutinka su teismo išvada, jog iš 2017 m. spalio 20 d. tachografo išklotinės matyti, jog A. D. vairavo vilkiką tą dieną 50 min. (bendra vairavimo trukmė) ir nuvažiavo 22 kilometrus. Be to, remonto darbus nebuvo būtina atlikti 2017 m. spalio 20 d., nes A. D. turėjo išvykti keltu 2017 m. spalio 21 d. 21.00 val., taigi laiko remonto darbams buvo pakankamai 2017 m. spalio 21 d. Todėl, apeliantas, kaip įmonės vadovas, nebūtų rizikavęs ir leidęs vairuoti vilkiką dar oficialiai nedirbančiam asmeniui. A. D. įmonėje dirbo nuo 2017 m. spalio 21 d. iki lapkričio 21 d., o skundą inspekcijai pateikė lapkričio 27 d.. Todėl, kaip nesąžiningą vertina A. D. elgesį, nes neaišku, kodėl dėl nelegalaus darbo jis neteikė skundo kitą dieną ir apskritai sutiko dirbti nelegaliai. Mano, jog teismo skirta bauda yra neadekvati padarytam nelegalaus darbo nusižengimui. Teismas neįvertino, jog toks pažeidimas buvo trumpalaikis, epizodiškas, padarytas dėl neatsargumo, netyčinis ir nepavojingas, nesukėlė neigiamų padarinių. A. D. 2017 m. spalio 20 d. dirbo ne daugiau kaip 4 valandas, nesumokėtų įmonės mokesčių suma valstybei yra 5,49 Eur, darbo sutartis su A. D. buvo sudaryta ir jis dirbo oficialiai nuo 2017 m. spalio 21 d. be to, skirdamas baudą teismas neatsižvelgė į apelianto turtinę, šeiminę padėtį – bedarbis, žmonos darbo užmokestis tik 530 Eur per mėnesį, šeimoje auginami du mažamečiai vaikai, šeima turi finansinių įsipareigojimų bankams, apelianto asmenybę – nepriekaištinga, anksčiau nebaustas administracine tvarka. Baudai sumokėti reikėtų imti paskolą, mokėto palūkanas, o tai dar labiau pablogintų šeimos finansinę padėtį. Šios aplinkybės ir tai, jog jis buvo suklaidintas A. D., sąmoningai nesiekė nepranešti Sodrai apie asmens įdarbinimą, apelianto manymu, leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais nuobaudos tikslus galima pasiekti paskiriant jam švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta.
Atsiliepimas
4. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos skyriaus vedėjo V. R., atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog byla išspręsta teisingai, apeliantui skirta nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui ir teisėta, o jos švelninti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme, pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog T. A. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir apylinkės teismo tinkamai ištirtais duomenimis.
5.1. Apelianto abejonės dėl tachografo duomenų patikimumo vertinamos kaip išgalvotos. Būtent 2017 m. spalio 20 d. tachografo išklotinės duomenys patvirtina, kad A. D. tą dieną vairavo bendrovės vilkiką (b. l. 10, 26, 27). Teismas netiki apelianto teiginiais, jog vilkiko raktelius jis perdavė A. D. pastarojo paprašytas, ne juo pasitikėjo ir pan. Akivaizdu, jog vilkikui atliktų remonto darbų pobūdis yra tiesiogiai susijęs su A. D. darbo funkcijų vykdymu darbdavės naudai ir interesais. Neįtikėtina, jog atlikti tokius darbus A. D. būtų ėmęsis savo iniciatyva, be bendrovės vadovo žinios ir pritarimo, neaptarus su vadovu apmokėjimo už remontą klausimo, be to, neturėdamas visų reikalingų su savimi turėti važiuojant vilkiko dokumentų.
5.2. Apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi nereikalauja įrodyti padarinių požymio. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog jis nusižengimu nesukėlė neigiamų padarinių ar nesumokėtų įmonės mokesčių suma valstybei yra 5,49 Eur, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Apeliantas nepagrįstai sumenkina nusižengimo pobūdį, teigdamas, jog jį padarė neatsargiai, netyčia ir pavojaus nesukėlė. Perduodamas vilkiko raktelius A. D. ir davęs bei leidęs vykdyti nurodymus dėl vilkiko remonto darbo sutarties sudarymo dieną, apeliantas veikė ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Be to, padidinto pavojaus šaltinį – sunkiasvorę transporto priemonę, perduodamas valdyti A. D., apeliantas elgėsi išties rizikingai, nes išmanė asmens įforminimo į darbą procedūrą ir atsakomybę už nelegalaus darbo nusižengimą bei galimas neigiamas pasekmes vilkiku sukėlus eismo įvykį.
5.3. Nelegalaus darbo nusižengimo sudėties apelianto veikoje nepaneigia ir tai, jog 2017 m. spalio 20 d., 12.19 val., buvo užsakytas bilietas vairuotojui A. D., keltu iš Klaipėdos 2017 m. spalio 21 d., 21.00 val., vilkiku vykti į Karlshamn. Ši aplinkybė leidžia įsitikinti tik tuo, kad A. D. kitą dieną po darbo sutarties sudarymo turėjo vykdyti darbo funkcijas. Oficialūs, teisėti A. D. ir bendrovės darbo santykiai po ginčo įvykio tęsėsi vieną mėnesį, t. y. iki 2017 m. lapkričio 21 d. (b. l. 22).
6. Išdėstytų aplinkybių visuma, leidžia pritarti apelianto teiginiams, jog skirdamas tokio dydžio baudą teismas neįvertino, kad padarytas nusižengimas buvo trumpalaikis, epizodiškas. Šios ir įrodymais nepagrįstos aplinkybės dėl sunkios apelianto finansinės, socialinės, šeiminės situacijos, savaime nėra tos išskirtinės aplinkybės, kurios suponuotų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
7. Šiuo atveju, kompleksiškai įvertinęs 5.1.-5.3. punktuose aptartas aplinkybes ir kartu atsižvelgdamas į tai, jog darbo santykiai po nusižengimo padarymo dienos toliau tęsėsi realiai, nelegalaus darbo nusižengimas atskleistas ne kompetentingų valstybės institucijų, o A. D. iniciatyva – skundą darbo inspekcijai pateikė po daugiau nei mėnesio nuo nusižengimo padarymo ir darbo santykių pasibaigimo, apygardos teismas mano, jog šiuo konkrečiu atveju, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą nebaustam, kaltę dėl nusižengimo padarymo iš esmės pripažįstančiam apeliantui, beje, nebedirbančiam bendrovės vadovu, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirta 1 500 Eur bauda yra neproporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui, jo kaltės formai ir rūšiai, asmenybei, todėl mažintina iki sankcijoje numatytos minimalios 1 000 Eur baudos dydžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir juo T. A. skirtą 1 500 Eur baudą sumažinti iki 1 000 Eur. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.