- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- II-32-885/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00845-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Advokatai
- Jūratė Bieliauskienė
- Kategorijos
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos L. A. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 40N-7764246-14 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas G. G. 2013 m. gruodžio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jai įžengus į pėsčiųjų perėją degant leidžiamam šviesoforo signalui ir automobiliui ją kliudžius bei sužalojus, nepranešė policijai, nepasiliko įvykio vietoje, o iš jos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 231.4 punkto reikalavimus.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio (toliau – Institucijos) specialisto 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 40N-7764246-14 L. A. nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 3 dalį 600 Lt bauda.
Šalies argumentai
Skundu L. A. prašo panaikinti Institucijos 2014 m. vasario 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėja nurodo, kad policijos pareigūnui užrašant jos paaiškinimą, ji nurodė, kad įvyko eismo įvykis ji suprato tik tuomet, kai autobusų stotelėje prie jos priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad ją kliudė automobilis ir nurodė automobilio valstybinį numerį. Be to, tuo metu nesuvokė, kad yra sužalota, tik skaudėjo ranką ir koją. Grįžus namo ir nenurimus skausmui pradėjo galvoti, kad tai ne tik skausmas, bet gali būti ir kūno sužalojimų, todėl kreipėsi į gydytojus. Iš tokių duomenų akivaizdu, kad tokių aplinkybių visuma parodo jos veiksmų teisėtumą, o ne tyčią elgtis priešingai teisės aktams. Pirmiausia, asmuo turintis atsakyti už pasišalinimą iš eismo įvyki vietos turo sukelti tą eismo įvykį, ko ji tikrai nepadarė, nes byloje nustatyta, kad ji ėjo per perėją degant leidžiamam šviesoforo signalui, joks Kelių eismo taisyklių punktas nebuvo pažeistas. Skunde pažymima, kad esant tokiai jos būklei po įvykio, ji norėjo patekti namo bei atsigulti į lovą, o ne nuslėpti eismo įvykį ar kokius pėdsakus, apsunkinti kaltininko nustatymą ir t.t. Nurodo, kad įvykio metu nesijautė nukentėjusi, nes nelabai suprato dėl ko pargriuvo pėsčiųjų perėjoje, pirma mintis buvo, kad neteko sąmonės, blogai jautėsi, temo akyse, svaigo galva. Stengėsi kuo greičiau pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, o pasitraukusi suprato, kad gali paeiti, todėl ir nuėjo, nes nežinojo, kodėl jai reikėtų stovėti, nesuvokė, kad eidama namo iš kažkur pasišalina. Žalos niekam nepadarė, todėl nesiekė ir negalėjo siekti išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ar dėl kitų kokių priežasčių nuslėpti įvykį. Nuo pat pradžių teigė, kad iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama, todėl jos veiksmuose nėra vieno iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – tyčios.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinė nuobauda L. A. paskirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismo posėdyje pareiškėja L. A. prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad ją patrenkė einančią per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui. Jai buvo užgauta koja ir dešinė ranka ir ji po smūgio nugriuvo. Praėjus kelioms minutėms atsistojo, bet nieko nematė, buvo tamsu akyse. Su savimi neturėjo telefono, todėl tikslas buvo kuo greičiau grįžti į namus. Nuėjo į sustojimą laukti autobuso. Sustojime privažiavo automobilis ir vairuotojas padavė lapelį su ją partrenkusio automobilio duomenimis. Pasakė automobilio markę ir valstybinį numerį. Buvo pikas, bet jai niekas nepadėjo. Privažiavusio automobilio vairuotojas jai sakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, nes gali būti šokas ir ji nieko nejaučia. Į ligoninę vyras nuvežė tą patį vakarą. Kad buvo įvykis, tuo metu nesuprato. Degė žalias šviesoforo signalas, ėjo ir staiga pajuto, kad guli. Kai atsitrenkė, nejuto. Suprato, kad guli ant gatvės ir turi greitai trauktis, kad neužvažiuotų kiti automobiliai. Kad ją sužalojo suprato vėliau, nes skaudėjo koją, šlubavo. Pagalba buvo reikalinga, bet neturėjo telefono ir negalėjo niekam paskambinti, todėl skubėjo į namus. Ligoninėje buvo 18.30 val.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad Institucijos specialisto 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 40N-7764246-14 L. A. nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 3 dalį 600 Lt bauda dėl to, kad jai įžengus į pėsčiųjų perėją degant leidžiamam šviesoforo signalui ir automobiliui ją kliudžius bei sužalojus, nepranešė policijai, nepasiliko įvykio vietoje, o iš jos pasišalino.
ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-748/2012). Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-719/2012).
ATPK 130 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kitų eismo dalyvių, išskyrus vairuotoją, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 800 Lt. Kelių eismo taisyklių 231.4 p. numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011). Spendžiant klausimą, ar administracine tvarka nubausta L. A. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 3 dalyje, vertinama tai, kad nustatyta, jog eismo įvykis tikrai buvo ir jo metu buvo sužalota L. A., kuri eismo įvykio vietoje nepasiliko, bet pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Vis tik, analizuojant pažeidimo pobūdį matyti, kad sudėtis reikalauja asmens tyčios, t. y. asmuo turi suvokti, kad įvyko eismo įvykis ir kad jis pasišalina pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad L. A. po įvykio visiškai suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir kad ji sąmoningai iš jo pasišalino. Pareiškėja paaiškino, kad nesuprato dėl ko pargriuvo pėsčiųjų perėjoje, iš pradžių pamanė, kad neteko sąmonės, blogai jautėsi, temo akyse, svaigo galva, stengėsi kuo greičiau pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies. Be to, ji neturėjo telefono ir negalėjo niekam paskambinti, todėl skubėjo į namus. Šios nurodytos pareiškėjos aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl jos veiksmai nevertinti kaip tyčiniai. Be to, atsižvelgtina į tai, kad po įvykio praėjus dviem valandoms ji kreipėsi į ligoninę dėl savo sužalojimo, kur informavo, kad buvo sužalota eismo įvykio metu, todėl akivaizdu, kad ji neturėjo tikslo nuslėpti eismo įvykio aplinkybes ar kitaip sutrukdyti tyrimui.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad L. A. padarė ATPK 130 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla L. A. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Nagrinėjant bylą, L. A. buvo paskirta advokatė Jūratė Bieliauskienė. Byloje gauta 2014-04-08 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-609(7.0933), iš kurios matyti, kad už L. A. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 120 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. ATPK 279 str. išlaidų kompensavimą numato tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, kompensuojant jų darbo užmokestį bei turėtas išlaidas dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 272 str. nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Taigi jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių ATPK nenumato. Todėl iš Šiaulių apskrities VPK šios išlaidos nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas
nutarė:
L. A. skundą tenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2014 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 40N-7764246-14, kuriuo L. A. buvo nubausta administracine tvarka pagal ATPK 130 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. A. atžvilgiu nutraukti.
Už L. A. suteiktą teisinę pagalbą patirtas išlaidas, t.y. 120 Lt, iš Šiaulių apskrities VPK valstybės naudai nepriteisti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.