- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-289-107-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00216-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Savinijus Katauskas, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- V. J.
- Advokatai
- Eugenijaus Algirdas Švėgžda
- Kategorijos
Teisėja Liucija Paulauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00216-2010-0
2011 m. birželio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Eugenijaus Algirdo Švėgždos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžio, kuriuo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. aštuoniasdešimčia (80) parų arešto.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 2010-07-18.
A. G. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad 2010-07-18, apie 2.15 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, kavinės (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su G. Ž. ir A. G. metu, A. G. spyrė du kartus į galvą, dėl to nustatytas galvos sumušimas, veido minkštųjų audinių patinimas, masyvi poodinė kraujosruva kairėje akiduobėje ir ant kairio skruosto, lūžo kairysis skruostikaulis. Nukentėjusiojo A. G. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.
Apeliaciniame skunde nuteistojo V. J. gynėjas advokatas E. A. Švėgžda teigia, jog jo ginamasis A. G. nesumušė, nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė. Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiojo A. G. parodymai yra nuoseklūs, liudytojų G. Ž. ir J. Z. parodymai analogiški nukentėjusiojo A. G. parodymams. Advokatas nurodo, kad minėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti keletą kartų, jų parodymų detalės skyrėsi, tačiau prieštaravimai nepašalinti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog pirmojoje apklausoje nukentėjusysis A. G. parodė: „mažesnis sudavė kumščiu į veidą, abu apvirtome. Apvirtus jis trenkė į veidą ir išmušė priekinius dantis. Po to pribėgo antras vyriškis ir man gulinčiam spyrė į galvą du kartus. Po to tas vyriškis vėl pribėgo ir spyrė 1–2 kartus“. Kitoje apklausoje nukentėjusysis tvirtino, jog V. J. spyrė į galvą du kartus ir sulaužė skruostikaulį. 2010-09-09 apklausoje parodė: „po smūgio į galvą, kai lūžo skruostikaulis, buvau apsvaigintas“. Akistatos metu A. G. parodė, jog „po antro V. J. smūgio supratau, kad lūžo skruostikaulis, o po to tiksliai įvykių atkartoti negaliu, ar dar man V. J. spyrė, ar ne, nes po pirmų smūgių buvau apsvaigęs“. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. G. pareiškė, jog V. J., kurio pavardę sužinojo iš tyrėjos, du kartus spyrė į galvą.
Gynėjo tvirtinimu, kad liudytojų G. Ž. ir J. Z. parodymai analogiški nukentėjusiojo A. G. parodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Gynėjas nurodo, kad G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog jis matė, kaip smulkesnis vyriškis sudavė A. G. kumščiu į veidą, A. G. sudavė jam, ir jie abu nuvirto. Kiek po to A. G. buvo suduota smūgių, nematė. Gynėjo nuomone, liudytojas nepatvirtino, jog V. J. būtų sudavęs A. G.. Vėliau minėtas liudytojas parodymus pakeitė, teigė, jog V. J. spardė A. G.. Kodėl liudytojas pakeitė parodymus, nepaaiškino. Akistatoje su J. M., G. Ž. ėmė teigti, jog „V. J. spyrė A. G., kur pataikė – nemačiau, bet vėliau sužinojau, kad į veidą. Teisme liudytojas G. Ž. parodė: „ jog mačiau, kaip kaltinamasis spyrė į tą krūvą žmonių, pasigirdo A. G. riksmas, supratau, kad jam pataikė. Kad V. J. įspyrė A. G. į galvą, sužinojau, kai jis pateko į ligoninę“.
Gynėjas nurodo, kad J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog „neaukštas vyras A. G. kumščiu sudavė į veidą. A. G. paprašius kviesti policiją, nes jam išmušė du dantis, prie jo prišoko stambesnis ir du kartus spyrė gulinčiam A. G. į veidą“. Teisme liudytoja parodė, jog „kitas vaikinas spyrė A. G. du kartus į veidą. Tas vaikinas panašus į esantį salėje asmenį“.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, apklausti asmenys J. M. ir V. J. asmenybes apibūdino sąvokomis – „neaukštas“, „stambesnis“, „smulkesnis“, „mažesnis“, tačiau parodymams patikrinti, atpažinimai padaryti nebuvo (BPK 191 str.), prieštaravimai nepašalinti ir nekonkretizuoti.
Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad įvykio vietoje buvę liudytojai V. Ū., R. S., G. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino V. J. parodymus, jog jis puolė ginti J. M., kad V. J. būtų padaręs nukentėjusiajam sužalojimus, nematė. Gynėjo tvirtinimu, šių liudytojų parodymai nepaneigti.
Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog V. J. parodymai apie įvykio aplinkybes yra neišsamūs, kad jis nepaaiškino, kokioms aplinkybėms esant nukentėjusiajam buvo sulaužytas skruostikaulis. Gynėjo tvirtinimu, V. J. visuose parodymuose nuosekliai parodė, kad nukentėjusiajam smūgio į galvą nesudavė, jam sužalojimų nepadarė. Matydamas, jog A. G. ėmė smaugti J. M., norėdamas jam padėti, prišoko prie jų ir norėdamas A. G. atitraukti nuo smaugiamo J. M., suėmė A. G. už plaukų, bet jam nesudavė. Gynėjas nurodo, kad kokiu būdu nukentėjusiajam lūžo skruostikaulis, V. J. paaiškinti negalėjo, tačiau neatmestina galimybė, jog jis lūžo nuo J. M. suduotų dviejų smūgių į veidą, dėl to nukentėjusiajam buvo išmušti du dantys. Tokias aplinkybes patvirtino pats nukentėjusysis ir liudytojai. Dėl minėtų veiksmų J. M. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 284 str. 1 d.
Nuteistojo gynėjas nurodo, kad incidento metu V. J. esantys sužalojimai buvo padaryti 7 trauminiais poveikiais, J. M. sužalojimai buvo padaryti dėl 16 trauminių poveikių, tačiau šios aplinkybės nuosprendyje neaptartos ir neanalizuotos. Todėl, gynėjo įsitikinimu, nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes prieštaravimai liko nepašalinti.
Gynėjas nurodo, kad V. J. parodė, jog 2010-07-18 jis buvo išgėręs du bokalus alaus, apsvaigęs nebuvo, todėl nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad nusikaltimą V. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes išgertas alaus kiekis, kaip parodė nuteistasis, jo veiksmams jokios įtakos neturėjo. Jis nuo nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų gynėsi, būdamas blaivus, elgtųsi lygiai taip pat, todėl nepagrįstai ši aplinkybė nuosprendyje pripažinta kaip nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Nuteistojo V. J. gynėjas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendį panaikinti ir priimti dėl V. J. išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo V. J. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo V. J. nusikalstama veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Nukentėjusysis A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad G. Ž. paprašė grupės asmenų, kad šie netriukšmautų ir išeitų iš kavinės. Tie asmenys atrodė apsvaigę ne tiek nuo alkoholio, kiek nuo kažkokių psichotropinių medžiagų, buvo nusiteikę agresyviai, pradėjo įžeidinėti G. Ž. necenzūriniais žodžiais. A. G. prie jų priėjęs pasakė, kad niekas neketina su jais muštis, policija jau iškviesta. Tada J. M. trenkė A. G. į veidą ir stumdamas jį apvertė. J. M., suduodamas pirmą smūgį į veidą, A. G. prakirto lūpą, suduodamas antrą smūgį, išmušė du priekinius dantis. Po antro suduoto smūgio A. G. riktelėjo, jog J. kviestų policiją, nes jam išmušė dantis. A. G. laikė J. M. už kuprinės diržų, kad nepabėgtų. Tada prie A. G. keikdamasis pribėgo kitas asmuo ir spyrė jam į veidą. Pirmą smūgį sudavė į kaktą, o kitą smūgį – į skruostikaulį. A. G. išgirdo traškesį ir jam aptemo sąmonė, tačiau jis laikė J. M., kad šis nepabėgtų. A. G. juto, kad jam dar kažkas trenkė į šoną, tempė už plaukų. Į teisėjos užduotą klausimą nukentėjusysis A. G. patvirtino, kad J. M. jam trenkė kumščiu ir išmušė priekinius dantis. A. G. laikė J. M., kad šis nepabėgtų. Pribėgęs V. J. spyrė A. G. į galvą du kartus. Nukentėjusysis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jį mušusius asmenis atpažino, jų pavardes sužinojo iš tyrėjos. Į advokato užduotą klausimą A. G. patikslino, kad po to, kai J. M. jam sudavė pirmą smūgį, tuo smūgiu prakirto lūpą, abu parvirto. Tada J. M. smūgiavo dar kartą ir išmušė dantis (t. 2, b. l. 28–30).
Parodymų patikrinimo vietoje metu, praėjus mėnesiui laiko po įvykio, nukentėjusysis A. G. parodė vietą, kur J. M. jam smogė, ir jie nukrito, kur J. M. jam išmušė dantis, o priėjęs V. J. spyrė du kartus į galvą ir sulaužė skruostikaulį (t. 1, b. l. 72–73).
Liudytojas G. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad bandė nuraminti kavinėje buvusius vaikinus. Tada vienas vaikinas jį užsipuolė, išvadino visokiais žodžiais. Priėjęs A. G. pasakė, kad šių vaikinų neturėtų čia būti. G. Ž. užsipuolusio vaikino dėmesys nukrypo į A. G.. Šis vaikinas smogė A. G. į veidą, jie susikibo ir nugriuvo. A. G. sušuko, kad kviestų policiją. V. J. staigiai pašoko nuo staliuko ir pradėjo spardyti A. G.. Į prokuroro klausimą G. Ž. parodė, kad V. J. spyrė į krūvą žmonių ir iš karto pasigirdo A. G. riksmas. G. Ž. suprato, kad jam pataikė (t. 2, b. l. 30–31).
Liudytoja J. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad sustoję prie G. Ž. namų, pamatė triukšmaujančią kompaniją. G. Ž. pasakė jiems, kad nustotų triukšmauti, tačiau jaunuoliai keikėsi. Priėjęs prie jų, A. G. pasakė, kad niekas nesiruošia su jais muštis, o jei nenurims, iškvies policiją. Nedidelio ūgio vaikinas trenkė A. G. į nosį, įvyko grumtynės ir jie pargriuvo. A. G. sušuko, kad ji kviestų policiją. Tada pribėgo kitas vaikinas ir koja du kartus spyrė A. G. į veidą (t. 2, b. l. 31).
Nuteistasis V. J. teisiamajame posėdyje pripažino, kad įvykio dieną muštynės buvo, tačiau, kad sužalojo nukentėjusįjį A. G., paneigė. Nuteistasis parodė, kad jam ir jo kompanijai sėdint kavinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie jų motociklais privažiavo G. Ž. ir A. G.. A. G. pradėjo šaukti, trenkė jo draugui šalmu bei kumščiu į galvą. A. G. ir V. J. draugas susikibo ir ėmė vartytis po kavinės terasą. Kai V. J. pamatė, kad A. G. sėdi ant J. M. ir jį smaugia, jis pribėgo prie A. G.. Paėmęs A. G. už plaukų, jį nuo J. M. nutempė. Tada G. Ž. V. J. nuo A. G. nustūmė, bet V. J., nustūmęs G. Ž., vėl pribėgo prie A. G. ir dar kartą nustūmė A. G. nuo J. M.. Atvažiavusi greitoji juos visus apžiūrėjo, tačiau išvežė į ligoninę tik A. G.. V. J. nuomone, A. G. galbūt susižalojo, kai nukrito ant žemės, girdėjo, kad A. G. šaukė, kad jam išmušė dantis. V. J. teigimu, jis jaunystėje užsiiminėjo imtynių sportu, o draugą tik gynė (t. 2, b. l. 26–28).
Liudytojas J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam su draugais sėdint prie kavinės, prie jų privažiavo du motociklininkai. G. Ž. pasakė jiems eiti namo, nes triukšmauja. Tada pribėgo A. G., visaip juos išvadino. J. M. jam atsikirto. A. G. J. M. trenkė šalmu per ausį, kita ranka trenkė į veidą. Jie abu susikibo ir nugriuvo ant žemės. A. G. prispaudė kuprine J. M. kaklą, mušė, įkando į pirštą. Pribėgęs V. J., paėmęs už plaukų, bandė A. G. nuo jo nutempti. Kas išmušė A. G. dantis, liudytojas nežino, jis A. G. smūgių nesudavė (t. 2, b. l. 33–34).
Iš aptartų parodymų matyti, kad konflikte dalyvavo nukentėjusysis A. G., nuteistasis V. J., liudytojai G. Ž. ir J. M.. V. J. ir J. M. tvirtino, kad V. J. A. G. nutempė nuo J. M. paėmęs už plaukų. Tiek nuteistasis V. J., tiek liudytojas J. M. smūgių sudavimą A. G. neigė. Nukentėjusysis A. G. teisiamajame posėdyje nepaneigė, jog griūdamas nuo J. M. smūgio, galėjo J. M. kliudyti šalmu. Jiems nugriuvus, J. M. kišo jam pirštus į akį, į burną. Taip pat nepaneigė, kad po suduotų smūgių jam kažkas dar tampė ir už plaukų bei sudavė į šoną (t. 2, b. l. 28).
Abejoti nukentėjusiojo A. G. parodymais, kad pirmas smūgius jam sudavė J. M., kuris pirmu smūgiu prakirto lūpą, o antru smūgiu – išmušė du priekinius dantis, kad, jiems nugriuvus ant žemės, pribėgęs nuteistasis V. J. vienu spyriu pataikė į veidą –kaktą, o kitu – į skruostikaulį, nėra pagrindo. Liudytojai G. Ž. ir J. Z. patvirtino, kad J. M. smogė A. G. į veidą, jie susikibo ir nugriuvo. V. J. staigiai pašoko nuo staliuko ir pradėjo spardyti A. G.. Tokie nukentėjusiojo A. G., liudytojų G. Ž. ir J. Z. parodymai iš esmės neprieštarauja ir liudytojų V. Ū., R. S. parodymams.
Nors liudytojai V. Ū. ir R. S. įvykio iki galo nematė, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau liudytojai teisiamajame posėdyje patvirtino, kad iš pradžių A. G. susikibo su J. M., jie nugriuvo ant žemės. Liudytoja V. Ū. nueidama matė, kaip A. G. buvo užsikniaubęs J. M.. Liudytojas R. S. patvirtino, kad jų skirti nuėjo V. J. (t. 2, b. l. 32–33).
Specialisto išvadoje Nr. G 1146/10 (03) A. G. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas ir veido minkštųjų audinių patinimas, masyvi poodinė kraujosruva, apimanti kairę akiduobę ir kairįjį skruostą, kairiojo skruostikaulio lūžimas, 12 danties vainiko lūžimas, 11 danties II laipsnio panarinimas, muštine viršutinės lūpos žaizda. Išvardytus galvos sužalojimus A. G. galėjo įgauti dėl bukos traumos, paveikus tas galvos vietas kietais bukais daiktais netrukus iki patenkant į gydymo įstaigą, t. y. 2010-07-18 pirmoje paros pusėje. Kadangi tyrimui pateiktuose med. dokumentuose nurodyti sužalojimai neatspindi traumuojančių daiktų paviršiaus savybių, pasakyti konkrečiai, kokiu įrankiu ar daiktu jie padaryti, ekspertas R. P. P. negalėjo. Remdamasis nustatyta sužalojimų lokalizacija A. G. galvoje ekspertas išskyrė ne mažiau kaip dvi trauminių poveikių žymes (kairės akies ir skruosto, lūpų). Sužalojimai kairės akies – skruosto aplinkoje bei lūpų sužalojimai nėra vienoje plokštumoje, todėl neįtikima, kad jie gauti griūnant ir atsitrenkiant. Dėl nurodyto galvos sumušimo ir veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimo, masyvios poodinės kraujosruvos kairėje akiduobėje ir ant kairio skruosto, kairio skruostikaulio lūžimo A. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl visų kitų sužalojimų – nežymiai (t. 1, b. l. 21–22).
Iš specialisto išvados aiškiai matyti, kad galvos sužalojimus A. G. galėjo įgauti dėl bukos traumos, paveikus tas galvos vietas kietais bukais daiktais. Tokia išvada patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad sužalojimai padaryti suduodant smūgius. Iš nustatytos konflikto eigos matyti, kad pirmas smūgius sudavė J. M., o vėliau pribėgęs prie A. G. V. J.. Kad jam lūžo skruostikaulis, A. G. pajuto po V. J. smūgio.
Specialisto išvadoje Nr. KG 89/10 (03), remdamasis specialisto išvada Nr. G 1146/10 (03), ekspertas R. P. P. nurodė, kad nuo smūgio, suduoto į A. G. dantis, skruostikaulis lūžti negalėjo. Dėl trauminio poveikio į A. G. burną buvo padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, dešinio viršutinio 12 danties vainiko lūžimas bei 11 danties II laipsnio panarinimas. Masyvi kraujosruva, apimanti kairią akiduobę, kairį skruostą, kairio skruostikaulio lūžimas, buvo padarytas dėl trauminio poveikio į kairę akį – kairį skruostą (t. 1, b. l. 26).
Apylinkės teismo išvados, įvertinus įrodymus, nustatytoms bylos aplinkybėms neprieštarauja, nuteistojo tvirtinimas, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, yra visiškai nepagrįstas.
Remiantis aptartų įrodymų visuma, V. J. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., yra įrodyta, jo kaltė abejonių nekelia.
Kad nuteistasis V. J. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apylinkės teismas šią aplinkybę nustatė bei ją pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
V. J. alkotesteriu buvo nustatytas 0,79 promilės girtumas (t. 1, b. l. 126). Kad buvo išgėręs du bokalus alaus bei norėjo išgerti alaus dar, nuteistasis V. J. teisiamajame posėdyje nepaneigė (t. 2, b. l. 27). Geriant alų privačioje teritorijoje buvo triukšmaujama, dėl to kilo konfliktas, tai sąlygojo V. J. nusikaltimo padarymą.
Kadangi skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.