Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-29 · Byla Nr. 2T-70/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-29
Bylos Nr.
2T-70/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Pareiškėjas
J. I. S.
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 130.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-70/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 130.3.2; 106.8; 130.2.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. I. S. (J. I. S.) pareiškimo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Uljanovsko miesto Zasvijažskij rajono teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3156/2011 priėmimo klausimą.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. I. S. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su pareiškimu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Uljanovsko miesto Zasvijažskij rajono teismo (toliau tekste – Rusijos Federacijos teismas) 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3156/2011.

Žemesnės instancijos teismas

Rusijos Federacijos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu nutarė pareiškėjo J. I. S. ieškinį patenkinti ir priteisti pareiškėjo naudai iš S. A. K. 300 000 RUB be pagrindo įgytų lėšų, 30 360 RUB palūkanų, 7474, 50 RUB bylinėjimosi išlaidų, viso – 337 834, 50 RUB.

Pareiškimas pripažįstamas nepaduotu.

Užsienio valstybių teismų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių teismus) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 – 817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnį, užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Kadangi Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra sudariusios 1992 m. liepos 21 d. dvišalę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste - Sutartis), Rusijos Federacijos Uljanovsko miesto Zasvijažskij rajono teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo pripažinimui ir leidimui jį vykdyti Lietuvos Respublikoje turi būti taikomos Sutarties nuostatos, o tais klausimais, kurių Sutartis nereglamentuoja – Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė.

Pagal Sutarties 50 straipsnį, Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse bylose. Sutarties 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas leisti vykdyti sprendimą paduodamas teismui, priėmusiam sprendimą byloje pirmąja instancija. Prašymas, paduotas teismui, priėmusiam sprendimą byloje pirmąja instancija, persiunčiamas kompetentingam priimti sprendimą dėl prašymo teismui. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prašymo rekvizitus nustato Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje turi būti vykdoma, įstatymai. Sutarties 52 straipsnyje nustatyta, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą

apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai. CPK 113 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje, nesilaikė Sutartyje nustatytos dokumentų įteikimo tvarkos, be to, pareiškėjo prie prašymo pateikti dokumentai nėra patvirtinti. Dėl šių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjo pareiškimą pripažįsta nepaduotu.

Pareiškėjui išaiškintina, jog, siekdamas Rusijos Federacijos Uljanovsko miesto Zasvijažskij rajono teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, jis turi per sprendimą pirmąja instancija priėmusį teismą (šiuo atveju - Rusijos Federacijos Uljanovsko miesto Zasvijažskij rajono teismas) Lietuvos apeliaciniam teismui perduoti šioje nutartyje nurodytus Sutarties ir CPK reikalavimus atitinkantį prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo J. I. S. pareiškimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Uljanovsko miesto Zasvijažskij rajono teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3156/2011 pripažinti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teisėjas Egidijus Žironas