- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- 2-1300-258/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Ieškovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 2.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovei V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo G. G. ieškinį, atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiajam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 44 311,86 Eur turtinės žalos ir 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, jog jis 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo sulaikytas ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Laisvės atėmimo vietoje, pakilus temperatūrai, 2011 m. spalio 7 d. ieškovas buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir hospitalizuotas į Vidaus ligų skyrių, jam buvo paskirtas gydymas. Ieškovas 10 parų buvo gydomas penicilinu, gentamicinu, metronidazoliu, tačiau, nepaisant gydymo, jautėsi blogai, liko pleuritas. Ieškovas mano, kad tęsiant jo gydymą, turėjo būti atlikta punkcija, tačiau ieškovas buvo perkeltas į Infekcinį skyrių, kur gydytojos jam pasakė, kad jis serga tuberkulioze. Buvo paimti jo kraujas, pasėlis, skreplių mėginiai ir, nesulaukus tyrimų rezultatų, paskirtas pusės metų intensyvus gydymas nuo tuberkuliozės. Anot ieškovo, 2011 m. gruodžio 28 d., po dviejų su puse intensyvaus gydymo mėnesių, ieškovo plaučiuose vis vien buvo pleuritas, ieškovo būklė negerėjo. Ieškovas buvo nuvežtas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialą, kuriame dirbantys gydytojai informavo ieškovą, kad, pleuritas užtemptas (apkalkėjęs) dėl negydymo, tubosito ir kitų antibiotikų, punkcija nebus veiksminga ir nebepadės, reikalinga operacija ir gydymas nuo tuberkuliozės buvo netinkamas gydymo būdas. Ieškovui sutikus, 2012 m. sausio 23 d. buvo atlikta krūtinės ląstos operacija. Operacijos metu buvo paimtas pleuros mėginys, kurio tyrimas parodė, jog ieškovo plaučiuose nebuvo ir nėra tuberkuliozės bacilų. Ieškovo teigimu, netinkamas gydymas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje lėmė ieškovo plaučių apkalkėjimą ir sukietėjimą, po operacijos liko randas, kuris gali bet kada atsinaujinti, be to, jis nuolat jaučia skausmus, todėl turi gerti vaistus, malšinančius skausmą. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri konstatavo, jog ieškovui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją 2014-01-16 sprendimu Nr. 52-12 pripažino, kad, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovui buvo padaryta žala, tačiau ieškovas nesutiko su jam nustatytu 2500Lt (724,05Eur) turtinės ir neturtinės žalos įvertinimu, nes ji yra per maža, palyginus su tuo, ką turėjo iškęsti. Sužinojęs, kad serga tuberkulioze, išgyveno depresiją, stresą, buvo apribotos ieškovo bendravimo galimybės, nes giminaičiai ir kiti artimi žmonės, bijodami užsikrėsti, nevažiavo susitikti su ieškovu. Ieškovas iki šiol jaučia skausmus, pasireiškiančius krūtinės ir nugaros srityse, kosėja, dūsta, kas sukelia ieškovui diskomfortą. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 500 000 Lt (144 810EUR). Be to, pasak ieškovo, turės būti pašalintas randas, likęs po operacijos, kurio šalinimo kaštai sudaro apie 3 500 Lt (1013,67Eur). Ieškovo manymu, esant patirtiems negalavimams, jis galės dirbti tik pusę darbo dienos ir gauti pusę minimaliosios mėnesinės algos, todėl prašo priteisti iš atsakovės 150 000 Lt (43 443 EUR) turtinės žalos, susijusios su netektu darbingumu, atlyginimą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Pasak atsakovės, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2013 m. balandžio 19 d. ataskaitoje nurodyta, jog, priešingai negu teigia ieškovas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų paskirtų vaistų poveikis buvo teigiamas. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog nurodytos ataskaitos išvadose yra įvardyti tik procedūriniai pažeidimai, susiję su gydymo stacionare istorijų ir (arba) medicininių dokumentų pildymo tvarkos pažeidimais, kurie savaime negali sukelti ir (ar) padaryti žalos. Be to, atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, pažymėjo, jog Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų 2014 m. sausio 3 d. išvadų, kurių dalimi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija grindė 2014 m. sausio 16 d. sprendimą, 6 punkte nurodyta, jog, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovo sveikatai nebuvo padaryta atlygintina žala, 7 punkte nurodyta, kad medicininių dokumentų pildymo reikalavimų nesilaikymas savaime negali padaryti žalos, kas, pasak atsakovės, patvirtina, jog neegzistuoja gydytojų veiksmų ir ieškovo tariamai patirtos žalos, kurios fakto ir dydžio ieškovas nepagrindžia įrodymais, priežastinis ryšys.
Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Atsakovo civilinė atsakomybė gali kilti tik tais atvejais, kai ligoninė netinkamai įvykdo savo prievolę t.y. neužtikrina atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio ir šis prievolės netinkamas įvykdymas sukelia žalą, t.y. atlyginama tik ta žala, kuri kilo dėl netinkamo prievolės įvykdymo.
Ieškovas reikalavimą grindžia neteisėtais veiksmais: neatlikta punkcija; nepagrįstu gydymu prieš tuberkulioziniais vaistais; dėl uždelsto gydymo buvo atlikta operacija. Žala: pooperacinis randas, depresija, stresas, bendravimo galimybių apribojimas, sumažėjęs darbingumas. Turtinę žalą sudaro: 1013,67 Eur rando šalinimo kaštai; 25 metų ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo dalis - 43 443,00 Eur. Priežastinis ryšys, kaltė ieškinyje neįrodinėjama. Trečiojo asmens nuomone pleuros punkcija turi būti atliekama pasvėrus galimos naudos ir žalos santykį (Lietuvos pulmonologų ir alergologų leidinys “Pulmunologija, imunologija ir alergologija“, 2012/Nr. 1(10), 14 psl. 2011-10-10 pacientui atliktose krūtinės ląstos rentgenogramose skysčio dešinėje pleuros ertmėje buvo nedaug, jis keliose vietose buvo apribotas, todėl atsakovo darbuotojai pagrįstai šios procedūros neatliko. Ši procedūra galėjo būti ieškovui žalinga dėl didelės komplikacijų rizikos. Ieškovui pagrįstai buvo skirtas prieš tuberkuliozinis gydymas, kadangi medicinos literatūros duomenimis, apie 80% eksudacinių pliauritų yra tuberkuliozinės kilmės. Tuberkuliozės susirgimo rizika laisvės atėmimo įstaigose yra nepalyginamai didesnė nei laisvėje, dėl gyvenimo uždaresnėse erdvėse, ribotos galimybės išeiti į gryną orą, bei priklausymo labiau pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Neigiamas skreplių mėginio rezultatas nepaneigia aplinkybės, jog ieškovui buvo paskirtas tinkamas gydymas. Ieškovo būklė gerėjo, tad ir skreplių tyrimo rezultatą galėjo įtakoti skirtas gydymas. Paciento pateiktas mėginys siuntime apibūdintas kaip seilės, t.y. burnos, o ne kvėpavimo takų išskyros, todėl skreplių mėginių rezultatų negalima laikyti patikimais. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog dėl paskirto gydymo patyrė stresą, depresiją, jam buvo apribotos galimybės bendrauti su artimaisiais. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas būtų išsakęs nusiskundimų, būdingų depresijai, jog artimieji jį lankė iki susirgimo, tačiau nelankė dėl paskirto gydymo, šias aplinkybes privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog dėl teikto gydymo yra tik iš dalies darbingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos šalių ginčas kilo dėl Laisvės atėmimo vietos ligoninės kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės dėl pacientui reikalaujamos turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, jog sveikatos priežiūros įstaiga gali būti patraukta deliktinėn civilinėn atsakomybėn tik tada, kai konstatuojamas civilinės atsakomybės sąlygų visetas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Byloje būtina pažymėti, jog sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė yra specifinė, nes, kitaip nei bendraisiais (tiesioginės atsakomybės) atvejais, sveikatos priežiūros įstaiga yra traukiama deliktinėn civilinėn atsakomybėn ne dėl to, jog ji savo veiksmais ar neveikimu yra padariusi kitam asmeniui žalą, o dėl to, jog ši įstaiga ex lege yra atsakinga už žalą padariusio asmens (padariusių asmenų) – sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančio (dirbančių) gydytojo (gydytojų) – veiksmus (Civilinio kodekso 6.264 straipsnis).
Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra vien iš civilinės atsakomybės rūšių. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai) asmeniui, pareiškusiam sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl šios įstaigos darbuotojų veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, tenka procesinė pareiga įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų neteisėtus veiksmus, žalą (žalos faktą ir dydį) bei gydytojų neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama pagal materialųjį įstatymą (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovui, pareiškusiam sveikatos priežiūros įstaigai reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nereikia įrodinėti žalą padariusio asmens kaltės.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. balandžio 19 d. kontrolės ataskaitoje (b. l. 8-12), yra užfiksuota ieškovo gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje raida. Joje nurodoma, kad pacientui G. G. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumente nustatytus reikalavimus: gydymo plane nepažymėti pacientui skirti tyrimai, gydytoja nepatvirtino Vidaus lygų skyriuje gulėjusio paciento G. G. tyrimų ir gydymo plano, klinikinės diagnozės, Vidaus ligų skyriaus viršininkė gydytoja nė karto neapžiūrėjo, neatliko bendros skyriaus gydytojų vizitacijos, išrašydama pacientą iš stacionaro, nenurodė datos. Remiantis šia ataskaita Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta, kad 2011-10-07-2012-02-21 pacientui G. G. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nekokybiškos.
Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, konkrečioje situacijoje vertina, jog paminėtoje ataskaitoje yra nurodyti procedūriniai pažeidimai, susiję su paciento gydymo stacionare, medicininių dokumentų pildymo tvarkos pažeidimais, tačiau ši ataskaita savaime neįrodo atsakovės kaip atitinkamo antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos konkrečių diagnostikos ar gydymo klaidų, veiksmų neatitikties profesionalo veiksmų standartui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą atsakovei grindžia neteisėtais veiksmais: neatlikta punkcija; nepagrįstu gydymu prieš tuberkulioziniais vaistais; dėl uždelsto gydymo buvo atlikta operacija.
Bylos nagrinėjimo metu gydytoja pulmonologė E. A., laisvės atėmimo ligoninėje perėmusi ieškovo gydymo kuravimą teismui paaiškino, kad ieškovui, atvykus į laisvės atėmimo vietos ligoninę, jo būklė buvo įvertinta atsižvelgiant į anamnezę, jo gyvenimo sąlygas, žalingus įpročius, epidemiologinę situaciją. Ieškovas nurodė vartojęs narkotikus, rūkęs, po susirgimo, būdamas laisvės atėmimo vietoje į gydytojus kreipėsi trečią savaitę, pacientui buvo diagnozuotas inkapsuliuotas (užleistas) pleuritas. Medicininės statistikos duomenimis apie 80% pleuritų yra tuberkuliozinės kilmės. Paciento gydymui buvo skiriami antibiotikai, tačiau jo eigoje buvo gautas tik dalinis efektas, 2011-10-19d. gydytojų pasitarime buvo nutarta skirti plataus spektro antibiotiką veikiantį ir tuberkuliozės bakteriją. Nemažėjant skysčio kiekiui pleuros srityje gydymo eiga buvo aptarta su gydytoja pulmonologe prof. D. G., kuri rekomendavo gydytojo krūtinės chirurgo konsultacija. G. G. konsultavo Santariškių klinikų gydytojas krūtinės chirurgas R. J., kuris diagnozavo dešinės pusės pleuros inkapsuliuotą empiemą, rekomendavo operacinį gydymą. Pacientas buvo perkeltas į Santariškių klinikų Centro filialo Krūtinės chirurgijos skyrių operaciniam gydymui, kurio metu sėkmingai išvalyta pleuros ertmė, plaučiai sutvarkyti labai gerai, kas patvirtina, jog ieškovas po atlikto gydymo nuo 2012 sausio mėnesio nei karto į gydymo įstaigą nebuvo atvykęs, tai rodo, jog jokia žala jo sveikatai padaryta nebuvo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014m. sausio 16d. sprendimu Nr. 56-12 nustatyta, jog ieškovui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo padaryta atlygintina žala jo sveikatai.
Byloje nėra įrodymų, jog pūlingo pleurito susiformavimą ir būtinybę atlikti krūtinės ląstos operaciją lėmė laisvės atėmimo vietos ligoninėje neatlikta pleuros punkcija ar 2011m. spalio mėn. pacientui skirtas prieštuberkuliozinis gydymas. Byloje nėra įrodymų, kurie tvirtintų faktą, jog tik atlikus pleuros punkciją būtų pasiektas inkapsuliuoto pleurito gydymo efektas, jos dėka būtų išvalyta pleuros ertmė be Santariškių klinikų gydytojų rekomenduoto operacinio gydymo.
Teismo vertinimu Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų pacientui teikiamų paslaugų kokybės prezumpcija nepaneigta.
Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
Nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovo sveikatai padarytos žalos, priežastinio ryšio tarp jų faktas.
Apibendrinant teismas daro išvada, jog nagrinėjamoje byloje neegzistuoja privalomų įrodyti sąlygų visuma atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, todėl atsakovė nepripažintina turinti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui pareigą.
Vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 ir 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo G. G. ieškinį atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiajam asmeniui AAS Gjensidige Baltic Lietuvoje veikiančiam per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.