Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pagal prašyme nurodomą informaciją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. spalio 17 d. nuosprendžiu D. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) (toliau – ir 1961 m. BK) 148 straipsnio 2 dalį.

2. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. gegužės 23 d. gautas nuteistojo D. Š. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal 1961 m. BK 148 straipsnio 2 dalį į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

3. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.

5. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

6. Taigi, BK 3 straipsnio 2 dalyje ir BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad išnykus asmens teistumui, pasibaigia ir iki to laiko egzistavęs šio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe. Kadangi išnykęs teistumas nebegali asmeniui sukelti jokių neigiamų baudžiamųjų teisinių pasekmių, todėl, asmens teistumui išnykus, tuo pačiu pasibaigia ir veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo grįžtamoji galia, tokio įstatymo taikymui nebelieka baudžiamajame įstatyme ir baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų.

7. Nagrinėjamu atveju iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad D. Š. teistumas yra išnykęs. Be to, vadovaujantis Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, D. Š. po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. spalio 17 d. nuosprendžio priėmimo teistas nebuvo. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. spalio 17 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nebegali būti peržiūrimas ir asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas.

8. Be to, nors prašyme nurodyta, kad D. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 148 straipsnio 2 dalyje (1961 m. BK), turi būti perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 11 straipsnio 5 dalį sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo – BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Vadinasi, kadangi griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, ši nusikalstama veika priskiriama sunkių, o ne apysunkių nusikaltimų kategorijai.

9. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme nurodyti draudimai, kurie aktualūs D. Š. (kadangi prašyme nurodoma, kad D. Š. nėra išduodamas QR kodas), galioja asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas <...>. Taigi įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytus ribojimus numatė ir asmenims, kurių teistumas yra išnykęs. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime aktyviai svarstomi Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, teistiems už sunkius nesmurtinius ir prieš vaikus nenukreiptus nusikaltimus, nebebūtų taikomi darbo su vaikais ribojimai.

10. Vadovaujantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, pripažįstama, jog prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti D. Š. 2025 m. gegužės 22 d. prašymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.