Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1301-497/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-14
Bylos Nr.
1S-1301-497/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1S-1301-497/2014Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.2.1.4.4.; 2.12.3.; 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. K., E. R. ir A.-J. Ž. (toliau - pareiškėjai) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas M. K., E. R. ir Algio-J. Ž. skundas dėl prokuroro Arūno Stankevičiaus 2015-07-23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktos medžiagos matyti, kad 2015-06-23 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, o prieš tai Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko V. G. persiūtas M. K., E. R. ir A.-J. Ž. skundas dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto galimos nusikalstamos veikos, surašant suklastotą 2010-08-11 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal anoniminį skundą ir atsisakymo vykdyti galutinius ir neskundžiamus teismo sprendimus: 2008-05-12 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-17 d. ir 2011-11-21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pareiškėjai prašė įvertinti, ar nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnyje, 300 straipsnyje, 245 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus 2015-07-23 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. 1 d., t.y. nesant padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str.., 300 str., 245 str., 154 str. 2 d., sudėties požymių. Prokuroras konstatavo, kad patikrinus visą pateiktą informaciją bei išsamiai ištyrus skunde nurodytas aplinkybes nebuvo nustatytos veikos, turinčios nusikaltimo arbą baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių ar sukeliančių abejonę, jog A. Normantas veikė piktnaudžiaujant tarnyba, bei nepateikė jokių duomenų apie galimai sukeltus neigiamus padarinius, pasireiškiančius dideles žalos atsiradimu. Prokurorės nurodė, kad visi pažymoje nurodyti duomenys buvo išsamiai ištirti veikiant įstatymų nustatyta tvarka, gavus kompetentingų institucijų atsakymus ir užklausimus, neviršijant kompetencijos, nes A. Normantas veikė laikydamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir taip veikdamas tinkamai siekė apsaugoti šalių interesus, kad būtų išvengta visų įmanomų padarinių, todėl A. Normanto bei kitų asmenų veiksmuose nėra nustatyti dokumento klastojimo požymiai.

Nesutikdami su minėtu prokuroro 2015 m. liepos 23 d. nutarimu pareiškėjai pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjų M. K., E. R. ir A. J. Ž. skundą dėl prokuroro A. Stankevičiaus 2015-07-23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.

Skundu pareiškėjai M. K., E. R. ir A.-J. Ž. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-14 nutartį ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Arūno Stankevičiaus 2015-07-23 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinti ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jų skundą. Išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros ir prijungti prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą pagal jų skundą. Išreikalauti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo ir prijungti prie bylos ikiteisminio tyrimo skundo nagrinėjimo medžiagą (duomenys neskelbtini). Išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos ir prijungti prie bylos medžiagą pagal pareiškėjų skundą persiųstą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Seimo kontrolieriaus A. Normanto ir kitų asmenų nusikalstamos veikos teismo sprendimus: 2008-05-12 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 12 17 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir 2011-11-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamoje byloje (duomenys neskelbtini). Prijungti prie bylos nagrinėjant skundą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini).

Skunde dėl skundžiamos teismo 2015-08-14 d. nutarties Vilniaus apygardos teismui pareiškėjai iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir skunde apylinkės teismui.

Pareiškėjų manymu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota, nes pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, todėl teismo nutartis bei prokuroro nutarimas naikintini. Pareiškėjai nurodo, kad jų skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui liko neišnagrinėtas, nutartyje neatskleista skundo esmė, į jame nurodytus argumentus nutartyje nepasisakyta. Tokiu būdu, pasak pareiškėjų yra grubiai pažeistos BPK normos reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo procesą, t.y. BPK 168str. reikalavimai.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto ir kitų asmenų nusikalstamos veikos, aptartos jų skunde, dėl kurių būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, tai yra piktnaudžiavimas tarnyba, dokumentų klastojimas, teismo sprendimų nevykdymas ir t.t. yra akivaizdžios ir konstatuotos galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu- 2011 11 21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjų, Seimo kontrolieriaus A.Normanto neteisėti, nusikalstami veiksmai yra tiesiogiai susiję su galimai korupcinio pobūdžio prokurorų veiksmais klastojus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) mirusio asmens T. E. V., ir kitų asmenų atžvilgiu suklastotos Seimo kontrolieriaus A.Normanto 2010-08-11 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pareiškėjų teigimu, iš A. Normanto 2013-01-14 pasiaiškinimo Lietuvos Respublikos S. Ž. teisių komitetui (duomenys neskelbtini) turinio matyti aiškūs piktnaudžiavimo tarnyba požymiai.

Pareiškėjų teigimu, Augustinas Normantas surašydamas anoniminio skundo iš galvotų aplinkybių pagrindu suklastotą minėtą 2010-08-11 pažymą, kurią pateikė valstybinėms institucijoms kaip tikrą, tame tarpe ir Generalinei prokuratūrai, prašydamas klastoti ikiteisminį tyrimą mirusio asmens, T. E. V., ir kitų asmenų atžvilgiu, šiais savo nusikalstamais veiksmais suteikdamas galimybę gauti kitiems asmenims materialinės naudos, tai yra J. K. Kaziūnui, ikiteisminį tyrimą klastojusiems prokurorams ir kitiems su jų nusikalstama veika susijusiems asmenims siekiant užvaldyti man, A. J. Ž., nuosavybės teise priklausantį 3 ha žemės sklypą su teise atstatyti sodybą Zaberžos km., Molėtų rajone Asvejos regioninio parko saugomoje teritorijoje. Anot pareiškėjų, šias aplinkybes be kitų įrodymų patvirtina 2011-05-26 vyriausiojo prokuroro A. K. raštas Nr.534 vyriausiajai prokurorei S. P. dėl viešojo intereso gynimo.

Pareiškėjai pažymi, kad tik 2011-11-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas mirusio asmens, T. E. V., ir kitų asmenų atžvilgiu buvo nutrauktas dėl visų ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo, o mirusioji T. E. V. buvo reabi1ituota nuo šmeižikiškų Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto prasimanymų suklastotoje 2010-08-11 pažymoje (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu prokuroro A. Stankevičiaus 2015-07-23 nutarime išgalvoti motyvai tik patvirtina faktą, kad pats prokuroras A.Stankevičius viršija tarnybos įgaliojimus, kadangi jam kaip valstybės pareigūnui, susipažinus su pareiškėjų skundo turiniu ir pateiktais dokumentais, buvo akivaizdu, kad Seimo kontrolierius priimdamas suklastotą pažymą pažeidė Seimo kontrolierių įstatymo 19 str.

Pareiškėjų teigimu, tiek su nutarime, tiek su skundžiamojoje nutartyje padaryta išvada, jog kad neva dėl A.Normanto pasinaudojimo tarnybine padėtimi pastarajam suklastojus ir pateikus valstybinėms institucijoms 2010-08-11 pažymą, pareiškėjams nepadaryta didelė žala, laikytina prokuroro naudojimusi tarnybine padėtimi, pastarajam neatliekant savo pareigų. Pareiškėjai nurodo, jog savo skunde Lietuvos Respublikos Seimui nurodė, kad nusikalstamais Seimo kontrolieriaus veiksmais, pareiškėjams, yra padaryta didelė turtinė žala, nes A.Normanto suklastota pažyma apšmeižiant mirusį asmenį – E. R. mirusią mamą T. E. V., buvo pažeminta mirusio asmens garbė ir orumas, suterštas pastarosios atminimas, todėl E. R. turi būti atlyginta žala, padaryta kaltais pareigūnų veiksmais.

Pasak pareiškėjų, prokuroras A.Stankevičius neatliko savo pareigų, netyrė jų skundo, neišreikalavo ir neprijungė prie skundo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), neišreikalavo ir neprijungė prie šio skundo A.Normanto ir jo padėjėjo M. V. atlikto neteisėto tyrimo pagal skunde ir Vilniaus apygardos teismo 2011-11-21 nutartyje aprašytą anonimo skundą, medžiagos, neatliko kitų veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti tirdamas mūsų skundą. Todėl pareiškėjų manymu, paties prokuroro Arūno Stankevičiaus atžvilgiu turėtų būti pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tyčia nepradedant ikiteisminio tyrimo akivaizdžiai nusikaltusiam asmeniu.

Pareiškėjų skundas atmestinas.

Pareiškėjų prašymas jų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir surengti skundo nagrinėjimui teismo posėdį, atmestinas. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 4 d. yra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Suimtas įtariamasis pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjai, jeigu tai būtina. Teismas pažymi, kad minėta įstatymo nuostatą numato ikiteisminio tyrimo teisėjai teisę nuspręsti rengti konkrečiu atveju teismo posėdį ar ne. Tokiu būdu teismas gali pasinaudoti savo teise pasirinkti kokiu būdu bus nagrinėjamas skundas. Kadangi pareiškėjai prie skundo apygardos teismui jokių naujų duomenų ir įrodymų nepateikė, teismui nagrinėjant skundą kažkokių neaiškumų nekilo, todėl pasinaudodamas teismui suteikta BPK numatyta teise pareiškėjų skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( EŽTT 1994-04-19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamos žemesnės instancijos teismo nutarties bei skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek prokuroras, tiek teismas aiškiai pasisakė dėl pareiškėjų skundo ir aukštesnės instancijos teismas sutinka su šių sprendimų motyvais iš išvadomis.

Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjų M. K., E. R. ir A. J. Ž. skundą atsisakyta pagrindu, numatytu BPK 3 str. 1 d. 1 p. – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši išvada pagrįsta pareiškėjų skunde gautais duomenimis, kurių pakanka spręsti, jog Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto veikloje nėra padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str.., 300 str., 245 str., 154 str. 2 d., sudėties požymių. Atlikus pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių patikslinimą, duomenų, kad Augustinas Normantas veikė piktnaudžiaujant tarnyba, nėra, taip pat A. Normanto bei kitų asmenų veiksmuose nėra nustatyti dokumento klastojimo požymiai.

Iš prokuroro 2015-07-23 d. nutarimo matyti, kad spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras įvertino pareiškėjų skunde išdėstytas aplinkybes dėl galimai neteisėtų Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto bei kitų asmenų veiksmų. Nagrinėdamas pareiškėjų skundą, kontrolinę faktinių duomenų bei juos pagrindžiančių dokumentų analizę ir jų atitikimą Baudžiamojo kodekso prašomos inkriminuoti nusikalstamos veikos sudėčiai atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Nors pareiškėjai tvirtina, kad jog Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto ir kitų asmenų veiksmuose galimai padaryta nusikalstama veika, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog be pareiškėjų samprotavimų ir prielaidų, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. Normantas veikė piktnaudžiaujant tarnyba, nėra, t.y. nenustatyta, kad Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str., požymių.

Nusikalstamos veikos numatytos LR BK 228 str., sudėtis yrą materialioji, taigi padariniai yra būtinasis požymis. Taigi piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėčiai būtina nustatyti, kad dėl kaltininko veiksmų valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. Šiuo atveju nebuvo nustatyti minėti nusikalstamos veikos požymiai. Prokuroras konstatavo, jog A. Normantas, bei M. V. veikė įstatymų nustatyta tvarka, dėl jokių pažeidimų atliktų vykdant administracinę procedūra duomenų gauta nėra, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo veikiama tiesiogine tyčia siekiant piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Nei A. Normantas, nei M. V. turimais duomenimis, neviršijo savo kompetencijos ir veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pažymoje buvo pateiktos rekomendacinio pobūdžio pastabos nepatvirtina tarnybos įgaliojimų viršijimo, kadangi ši teisė yra nustatyta Seimo kontrolierių įstatymo 19 str. Be to, atliekant tyrimą nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, kad nebuvo laikytasi LR Viešojo administravimo įstatymo. Prokuroras pagrįstai pažymėjo, kad net ir tokių pažeidimų padarymas nesudarytų nusikalstamos veikos sudėties ir nėra baudžiamosios teisės tyrimo objektas, o gali būti tiriamas kitų teisės šakų pagalba, kaip ir bet kokie vidaus administravimo aktų pažeidimai; susiję su netinkam pažymos surašymo forma ir i pan. Kadangi jokių duomenų apie išvadas dėl tokių pažeidimų padarymą nėra, nėra pagrindo abejoti, kad A. Normantas netinkamai vykdė savo įgaliojimus. Kaip aukščiau minėta, būtinasis piktnaudžiavimo sudėties požymis yra didelės žalos padarymas, tačiau šiuo atveju tokia žala nustatyta nebuvo. Nors pareiškėjai ir teigia, kad A. Normanto veiksmai buvo ypatingai pavojingi, tačiau nepateikia jokių duomenų apie galimai sukeltus neigiamus padarinius, pasireiškiančius didelės žalos atsiradimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįstai nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. požymiai.

Teismas sutinka su prokuroro išvada, jog nebuvo nustatyti ir LR BK 300 str. numatyto nusikaltimo požymiai. LR BK 300 str. numatyto nusikaltimo sudėtis nustato tik tyčinę kaltės formą. Pagamindamas netikrą dokumentą ar į tikrą dokumentą įrašydamas žinomai melagingas žinias, kurios iškreipia dokumento tikrumą, bei jį panaudodamas, kaltininkas turi suvokti pavojingą veikos pobūdį ir norėti taip veikti (LR BK 15 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjų skunduose pateiktus argumentus, įvertinus jų abejones dėl galimai suklastotos 2010-08-11 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad šių aplinkybių nepakanka ikiteisminio tyrimo pradėjimui pagal LR BK 300 str. Taigi, tam kad veiksmai būtų kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, taip pat būtina nustatyti ar asmuo įrašydamas neteisingus duomenis, žinojo apie jų neatitikimą tikrovei, t.y. jis veikė tyčia siekdamas suklastoti dokumentą. Kaip matyti iš medžiagos duomenų, pareiškėjai prieštarauja pažymoje nurodytoms aplinkybėms dėl I. P. sodybos perdavimo L. B.. Gi pažymėtina, kad patys pareiškėjai nurodo, kad šiuos duomenis A. Normantas gavo iš Nacionalinės žemes tarnybos, todėl neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu. A. Normantas taip pat savo. pasiaiškinime nurodo, kad jis rėmėsi duomenimis gautais iš Nacionalinės žemės tarnybos, bei, kad šiuos duomenis vėliau patvirtino ir LR Generalinė prokuratūra 2010-11-11 nutarime. Sutiktina su prokuroro išvada, jog visi 2010-08-11 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys buvo išsamiai ištirti gavus kompetentingų institucijų atsakymus į užklausimus. Taigi, tiriant nurodytas aplinkybes ir gaunant objektyvius duomenis buvo veikiama įstatymų nustatyta tvarka neviršijant kompetencijos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Seimo kontrolierius A. Normantas įrašė žinomai klaidingus duomenis, tokiu būdu, siekdamas suklastoti tikrą dokumentą - 2010-08-11 pažymą, ir tokiu būdu sukelti atitinkamus padarinius. Todėl A. Normanto, kaip jau minėta bei kitų asmenų veiksmuose nėra nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. požymių.

LR BK 245 str. numatyta nusikalstama veika apima teisme sprendime nurodytų įpareigojimų, reikalavimų, suvaržymų ignoravimu ar net atviru atsisakymu juos vykdyti. Nagrinėjamu atveju Seimo kontrolierius A. Normantas nagrinėdamas pareiškėjų skundą nustatė, kad T. E. V. galimai davė melagingus parodymus, kas galėjo sukelti neigiamas teisines pasekmes tretiesiems asmenims. Net ir nebūdamas įsitikinęs tokių duomenų teisingumu, jis privalėjo apie tai informuoti atitinkamas institucijas, kad šios aplinkybės būtų tinkamai ištirtos ir nustatytas jų tikrumas, kas ir buvo padaryta. Kaip minėta aukščiau, A. Normantas veikė įstatymų nustatyta tvarka laikydamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir taip veikdamas, tinkamai siekė apsaugoti šalių interesus, kad būtų išvengta visų įmanomų padarinių. Tai, kad minėtos aplinkybės nepasitvirtino ir buvo priimtas sprendimas dėl T. E. V. reabilitacijos, nepatvirtina Seimo kontrolieriaus A. Normanto veiksmų neteisėtumo. Tokiu būdu minėtos išvados pagrindžia ir tai, kad A. Normantas nepadarė ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d. – šmeižimo. Tai, kad informacija nepasitvirtino, negali daryti neigiamos įtakos apie ją pranešusiam pareigūnui, priešingai net ir tyrimo metu nustačius, kad gauta informacija buvo klaidinga, toks pareigūno elgesys yra vertinamas teigiamai ir yra skatintinas. Kadangi A. Normantas gavęs tokią informaciją veikė vadovaudamasis teisės normomis, todėl jo elgesys negali būti vertinamas neigiamai. Be to pažymėtina, kad 2010-08-11 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, kad T. E. V. padarė nusikalstamą veiką ir davė melagingus parodymus. Minėtoje pažymoje Seimo kontrolierius A. Normantas pagal turimus duomenis tik iškėlė abejonę jog taip galėjo įvykti. Tačiau tokios išvados negali būti vertinamos kaip šmeižtas ir tokie A. Normanto veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., sudėties požymiai.

Pareiškėjų skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis neteisėta ir nepagrįsta todėl, kad nemotyvuota, ji pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, jų skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui liko neišnagrinėtas, nutartyje neatskleista skundo esmė, į jame nurodytus argumentus nutartyje nepasisakyta. yra nepagrįsti ir atmestini. Visų pirma, pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kaip seka iš skundų tiek prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek aukštesnės instancijos teismui, juose nurodytos aplinkybės iš esmės tos pačios, argumentai yra analogiški, ginčijami tie patys klausimai tai pačiais pagrindais, taigi, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje pritardamas prokuroro A. Stankevičiaus nutarime išdėstytoms išvadoms ir pakartotinai jų neaptarinėdamas, pažeidimų, kuriais būtų buvę suvaržytos proceso dalyvių teisės, nepadarė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties apylinkės teismas pakankamai išanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pateikė pagrįstas išvadas dėl prokuroro A. Stankevičiaus priimto nutarimo. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje pasisakė bei pagrįstai motyvavo išvadas ir dėl visų esminių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad paties prokuroro Arūno Stankevičiaus atžvilgiu turėtų būti pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tyčia nepradedant ikiteisminio tyrimo akivaizdžiai nusikaltusiam asmeniu. Dėl šios skundo dalies teismas nepasisako, nes jis išeina už skundo nagrinėjimo ribų, nes vadovaujantis LR BPK 65 str., skundas nagrinėjamas tik dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų proceso veiksmų bei jo priimtų nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nuostata, kad prokuroras, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjų M. K., E. R. ir A. J. Ž. skundą. Naikinti prokuroro 2015-07-23 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-14 d. nutartį dėl pareiškėjų skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjų M. K., E. R. ir A. J. Ž. V. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas